Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui H. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui H. S. apie vykstantį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pranešta tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų bylai dokumentų yra matyti, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuoka Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini). Santuokoje bendrų vaikų negimė.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (CPK 3.60 str. 2 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

Teismas vertina, kad ginčo šalių santuoka (šeima) faktiškai iširo 2014 metų pabaigoje, kai sutuoktiniai nutraukė tarpusavio ryšius ir nustojo bendrauti. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo požiūriai į šeimą, materialinės ir dvasinės vertybės išsiskyrė, dėl to daugėjo nesutarimų šeimoje, išblėso jausmai, išryškėjo sutuoktinių nesuderinamumas. Nors sutuoktiniai liko santuokoje, tačiau faktiškai santuokinių ryšių nepalaikė nuo 2014 metų pabaigos, todėl tolesnis sutuoktinių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Iš bylos duomenų matyti, jog sutriko sutuoktinių tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, dėl abipusės moralinės paramos, tarpusavio supratimo bei lojalumo stokos bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo palaikyti ryšius, bendrai tvarkyti šeimos reikalus, ieškovė pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo susilaukė dukros, šios aplinkybes nurodo, jog ginčo šalių santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių pareigos pažeidimai, kurie pagrįstai laikytini esminiais, o jų pasekmė – negalėjimas toliau bendrai gyventi.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

Atsižvelgus į visas aplinkybes, teismas laiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos sudarymas buvo skubotas ir neapgalvotas, nes po keleto mėnesių ieškovės ir atsakovo ryšiai bei bendravimas nutrūko, santuokoje trūko abipusės moralinės paramos, tarpusavio supratimo ir lojalumo. Kadangi sutuoktiniai nepalaiko ryšių ir nebendrauja, o ieškovė pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo susilaukė dukros, teismo skyrimas laikotarpio susitaikymui tik traumuotų sutuoktinius, todėl jį taikyti netikslinga, ir ieškovė nesutinka.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51-3.54 str.).

Išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), tarp R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims jų turimas pavardes: Š., S.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.