- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- N1-570-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63669-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Zita Malova
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajai A. M., Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Dmitrij Charitonov, nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą S. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Zitai Malovai, kaltinamajam A. P., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius , Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus r. sav., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus technologijų ir verslo profesinė mokykla - 1kurso studentas, teistas: 2017-10-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2017-12-06 apie 02.30 val. koridoriuje, esančiame VŠĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus r., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš socialinės darbuotojos padėjėją A. M., griebė ją už rankų ir jas užlaužė, spaudė dešinės rankos plaštaką, tuo A. M. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo nukentėjusiajai A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Kaltinime nurodytu metu užsinorėjo parūkyti, nutarė išeiti į kiemą. Buvo naktis. Pasiėmė telefoną ir nuėjo paprašyti raktų, kad jį išleistų iš centro patalpų. Auklėtoja A. M. atsisakė jam atrakinti duris, todėl jis norėjo iš jos atimti raktus ir pats atsirakinti duris. Jis suėmė A. M. už dešinės rankos plaštakos, stipriai suspaudė. Laikant jos ranką, A. M. priklaupė. Tuo metu galėjo užsilaužti jos rankos. Mano, kad dėl tokių jo veiksmų A. M. galėjo justi fizinį skausmą. Tiksliai pasakyti negali, bet jam atrodo, kai auklėtoja nusisuko jis ją suėmė už pečio. Neneigia, kad specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusios sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo veiksmų. Po grumtynių su auklėtoja, jis per langą išlipo į kiemą, nuėjo prie tilto, parūkė, paklausė muzikos ir maždaug už 15 minučių grįžo atgal. Centre ant balto popieriaus piešė, apie 7 valandą nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos pareigūnai ir išvežė į policiją. Prieš posėdį auklėtojos atsiprašė, gailisi, kad prieš ją smurtavo ir sukėlė jai skausmą. Mano, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos.
Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-06, apie 2.30 val. VŠĮ "Vaikų ir paauglių socialinis centras", esančios (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus r., globotinis A. P. (gim. 2000-08-29) pareikalavo, kad ji atidarytų socialinio centro įėjimo duris. Ji pasiteiravo, kur jis ketina eiti. Jis pasakė, kad eis ant tilto fotografuotis. Ji jam pasakė, kad jo neišleis. Jis supyko ir pasakė, kad vis tiek paims raktus ir išeis iš pastato. Raktai nuo įėjimo buvo jos kelnių užpakalinėje kišenėje. Jis pabandė apeiti ją iš už nugaros, nes ketino ištraukti raktus. Ji šiek tiek pasitraukė į šalį ir neleido jam apeiti už nugaros. Tuomet jis griebė jai už rankų (ties žastais) ir bandė užlaužti. Šį veiksmą jis padarė, nes norėjo, kad ji jam netrukdytų paimti raktų iš kelnių kišenės. Prasidėjo grumtynės, kurių metu globotinis pakartotinai bandė užlaužti jai rankas ir paimti raktus. Ji paėmė raktus į dešinės rankos plaštaką ir nenorėjo jų atiduoti Artūrui. Jis pradėjo spausti jos plaštaką savo pirštais ir stengėsi ištraukti raktus. Šio veiksmo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pavargo su juo kovoti ir atidarė jam įėjimo duris, tačiau globotinis persigalvojo ir neišėjo į lauką. Jis nuėjo į antrą aukštą ir išlipo pro antro aukšto koridoriaus langą į lauką. Apytikriai po 15 minučių sugrįžo atgal į pastatą (b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4008/2017(01) nurodyta, kad A. M. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretaus žalojusio daikto (įrankio) formą, dydį, jų skaičių, neužsifiksavo. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 18).
2017-12-06 apžiūrėta įvykio vieta, esanti Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r. (b. l. 9-11).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų, kilusių pasekmių, nurodė, kad taip pasielgė norėdamas atimti raktus iš auklėtojos. Be kaltinamojo parodymų, jo smurtinio pobūdžio veiksmus – rankų užlaužimą, dešinės plaštakos suspaudimą - patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kokius fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokius kūno sužalojimus patyrė. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada (b. l. 18), kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus nukentėjusios parodymus su specialisto išvadomis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su A. P., nukentėjusioji A. M. nebuvo susižalojusi, sumušta, nebuvo patyrusi konstatuotų sužalojimų. Tarp A. P. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų B. K. suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT 2015-12-22 nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo A. P. smurtiniai veiksmai nukentėjusios A. M. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio, intensyvūs. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad suvokė, jog jo tokie veiksmai gali sukelti fizinį skausmą, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusioji gali patirti sužalojimus. Aptartų, teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia.
Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, smurtavo prieš nukentėjusiąją A. M., nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių
BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jo atžvilgiu atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamos veikos padarytos panašiomis aplinkybėmis (b. l. 50), nusikalstama veika padaryta pažeidžiant VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro vidaus tvarkos taisykles, veika padaryta siekiant nakties metu savavališkai pasišalinti iš centro patalpų. Tokias veiksmas kaltinamasis ne tik, kad sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir demonstravo savo nebaudžiamumą, nustatytų taisyklių ignoravimą. Nusikalstamą veika padaryta prieš moterį, taip demonstruojant savo fizinę galią. Aptartos nusikalstamos veikos aplinkybės nesudaro pagrindo A. P. veiksmų pripažinti mažareikšmiais ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti BK 37 straipsnio pagrindu.
Dėl bausmės
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. P. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, taip pat BK XI skyriuje įtvirtintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas, nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei dviem mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (b. l. 50-52). Kaltinamasis A. P. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro“ administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip auklėtinis keliantis grėsmę sau ir aplinkiniams, nuolat reiškiantis agresiją, jo elgesys tampa nevaldomu (b. l. 47, 48, 49). Kartu teismas pažymi, kad kaltinamasis tiek prieš teismo posėdį, tiek teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios, ji jam atleido. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai ir nepilnamečių baudžiamosios justicijos tikslai bus pasiekti jam skyrus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant konkrečius įpareigojimus.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. S. pateiktas peilis ir popieriaus lapas, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintinas S. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką su savimi turėti, įgyti, saugoti peilius ar kitus žmonėms žaloti skirtus įtaisus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti A. P. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką su savimi turėti, įgyti, saugoti peilius ar kitus žmonėms žaloti skirtus įtaisus.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti laisvės apribojimą 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką su savimi turėti, įgyti, saugoti peilius ar kitus žmonėms žaloti skirtus įtaisus.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimi, (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., vieną laikinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo realaus nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. S. pateiktą peilį ir popieriaus lapą, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti S. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.