Šiaulių apygardos teismo nutartis

Atsakovas E. T. pateikė teisme priešieškinį ieškovei G. T., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, prašydamas: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. T., 3) po santuokos nutraukimo vaikų išlaikymui skirti po 215 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 4) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. T., 5) atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 6) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pakeitė savo reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir prašė priteisti iš jo po 120 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo, buvo konfliktiška, nebuvo lojali. Ieškovės kaltė pasireiškė ilgalaikiu psichologiniu smurtavimu prieš atsakovą, šantažu, išgalvotais dalykais apie kitą moterį, sutuoktinio pareigų nevykdymą. Ieškovė atsisakė tvarkyti bendrą buitį, padėti susirgus, rūpintis bendrais finansais, vedė savo atskirą gyvenimą. Atsakovas dėl ieškovės neadekvataus elgesio nuolat patirdavo dvasinių išgyvenimų, nes ieškovė negerbė jo, kaip sutuoktinio, naudojo psichologinį smurtą, nepuoselėjo šeimos vertybių, dėl to įskaudino jį, žlugdė kaip asmenybę. Atsakovas, nenorėdamas, kad konfliktus matytų vaikai, nusprendė gyventi atskirai.

Teismo posėdžio metu atsakovo E. T. atstovas advokatas E. M. parodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutinka dėl išlaikymo dydžio, mano, kad vaikų išlaikymui turėtų būti skiriama po 215 eurų per mėnesį. Su kitais reikalavimais nesutinka. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė yra labai emocinga asmenybė, būtent dėl to šeimoje kildavo daug nesutarimų, barnių, konfliktų, kurie ilgainiui santykius atšaldė. Priežastis buvo ir ieškovės nepagrįstas pavydas. Atsakovas kaip galėjo taip prisidėjo prie šeimos. Būtent dėl konfliktų santuoka ir iširo. Iširo rugsėjo mėnesį. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad nesugebėjo rasti kompromiso su ieškove, nesugebėjo susitaikyti, išsaugoti šeimos, galbūt reaguodavo per daug impulsyviai į pavydo priepuolius. Atsakovas buvo visiškai suvaržytas, neturėjo asmeninio laiko, ieškovė jį kontroliavo. Kontrolė vyko įžeidžiamai. Iš ieškovės pusės buvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Dėl to atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui nesuprantamas ieškovės požiūris į bendravimą su vaikais. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas visuomet siekė bendrauti su vaikais. Atsakovas dabar ne taip dažnai išreikšdavo savo norą bendrauti su vaikais, nes vyksta teismai. Kelis kartus kreipėsi į vaiko teises. Tokią ieškovės poziciją įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, kur žinutėje ieškovė prašo atsakovo atsisakyti vaikų. Ieškovė ieškinyje prašo nenustatyti bendravimo tvarkos, vadinasi, jai tokia situacija yra patogi, kai ieškovas negali bendrauti su vaikais. Ieškovė patvirtino, kad vaiko teisų apsaugos tarnyba nustatė, kad ieškovei labiau yra reikalinga psichologinė pagalba nei atsakovui. Spalio mėnesį atsakovui neleido bendrauti su vaikais, nepagrįstai iškvietė policiją. Atsakovas negali atstatyti ryšio su vaikais, nes ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaikais ir taip pažeidžia jo ir vaikų teisę bendrauti. Dabar jis ryšio negali atstatyti. Atsakovas bando su vaikais susisiekti, kai būna Lietuvoje kas du mėnesius. Bendravimo tvarką prašo nustatyti tokią, kuri nustatyta priešieškinyje. Atsakovas Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini), čia gyvena jo motina. Yra nuosavas namas, atsakovas teigia, kad yra sąlygos būti su vaikais. Dėl įsiskolinimo vaikų išlaikymui prašo reikalavimą visiškai atmesti, nes ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiai buvo visiškai patenkinti iki nutrūkstant santuokai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas. Atsakovas pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad iki ieškinio pateikimo iš jo sąskaitos buvo pervesta 1470 eurų ir rugsėjo mėnesį buvo pervesti 2120 eurų. Tai ir buvo pinigai vaikų išlaikymui. Pinigai buvo skirti vaikų išlaikymui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo vaikams teikto išlaikymo nepakako, nėra jokių žinučių atsakovui, kad pinigų vaikams nepakanka. Išlaikymo įsiskolinimo iki ieškinio pateikimo nėra. Sutinka, kad vaikui būtų mokama po 215 eurų. Atsakovas šiuo metu dirba, kas mėnesį gauna 719 eurų, kitų išlaikytinių neturi.

Teismo posėdžio metu valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas L. G. parodė, jog dėl reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, skyriaus specialistai lankėsi ieškovės namuose, tyrė buitį, buvo nustatyta, kad buitis yra tinkama, pritaikyta vaikų poreikiams tenkinti. Išsamią analizę atliko ir atvejo vadybininkė S. E., kuri nurodė, kad ieškovė vykdė visus nurodymus, lankė pozityvios tėvystės kursus, lankėsi pas psichologą, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaikų interesus, todėl visiškai palaiko šį ieškovės reikalavimą, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Dėl išlaikymo priteisimo yra ginčas. Atsakovas sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 120 eurų, o ieškovė reikalauja po 215 eurų kiekvienam vaikui. Skyrius nori pažymėti, kad nustatant vaikams išlaikymą, būtina atsižvelgti ne tik į minimalius vaikų poreikius, bet ir į papildomus jų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, perspektyvoje ir ekonominį augimą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kad kiekvienam vaikui atskaičius mokesčius būtų mokama minimali mėnesinė alga, t. y. 440 eurų, todėl iš vieno tėvų tenkanti dalis būtų 220 eurų, todėl ieškovės siūloma suma visiškai atitinka naudojamą praktiką, skyrius, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, mano, kad ieškovės prašoma suma 215 eurų vienam vaikui yra tinkama ir skyrius šį reikalavimą palaiko. Dėl įsiskolinimo skyrius palaiko ieškovės reikalavimą, dėl konkrečios sumos skyrius nepasisako, prašo priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į visus turimus byloje duomenis bei pateiktus šalių įrodymus. Teismui yra pateiktas priešieškinis, kur atsakovas yra numatęs bendravimo tvarką, tai vienareikšmiai reikia pasakyti, kad ši tvarka buvo numatyta su sąlyga, jeigu atsakovas gyvens užsienyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo gyvenimą sieja su Lietuva, mano, kad ši tvarka šiuo metu yra visiškai netinkama. Ieškovės pasiūlyta nauja tvarka dėl tėčio bendravimo su vaikais. 1.1 punktas iš esmės turėtų atitikti vaikų lūkesčius, tačiau nėra pasisakyta dėl I. T., kada jos ir sesers bendravimas bus sulygintas. Akivaizdu, kad vaikui neturint dvejų metukų, šis punktas galioja, tačiau nenumatytas laikotarpis. Turėtų būti papildyta, iki kokio amžiaus, kol sueis I., tada bendravimas ir G. ir I. turės būti suvienodintas. Dėl 5 dienų pranešimo pritaria, nes pirmadienį mama galėtų planuoti savaitgalį, jei negauna pranešimo, tai mama gali planuoti savaitgalį praleisti su vaikais. 1.2 punktas – kadangi tai yra eilinė diena, tai laikotarpis, prieš kurį turi informuoti, pakankamas, tačiau reikia išskirti, kaip ir pirmame punkte, kad vaikai bendrauja nustatytomis valandomis ir nėra to numatyto saugiklio, kad su abiem mergaitėmis galėtų bendrauti tuo pačiu metu. Turėtų būti numatytas amžiaus kriterijus, kada suėjus tam tikram amžiui I. kaip ir G. bendrauja tuo pat metu. 1.3 punkte yra nukrypstama nuo lygių teisių, nes abu tėvai turi tokias pačias teises, turėtų būti gimtadieniai dalinami poriniais ir neporiniais metais, vienais metais turėtų gimtadienis būti su tėčiu, kitais metais – su mama. 1.4. punktas neatitinka realybės, nes tėvo diena yra pirmasis birželio savaitgalis. Bet kuriuo atveju nebūtų nieko blogo, jei savaitgalį laikas būtų skirtas ilgesnis, nei ieškovė yra nurodžiusi. 1.5. punktas sutapti negali, nes, jeigu atsakovas renkasi vieną savaitgalį, tai jis turėtų pasirinkti tokį savaitgalį, kuris nesutampa su motinos diena, todėl prioritetas vienareikšmiškai atitenka mamai. Per mamos dieną visiškai reikia atiduoti prioritetą mamai, o atsakovas, žinodamas, kad yra mamos diena, turėtų savo savaitgalį suplanuoti iš anksto kitu metu. 1.6 punktui visiškai pritaria, nes abiejų teisės yra lygios. 1.7 punkte neaptarta, kas yra Naujieji metai, ar gruodžio 31 d. yra šventė, ar tik sausio 1 d. yra šventė. Turėtų būti taikomas analogas, kada pasiima, kada grąžina, pvz., gruodžio 31 d. 12 val. pasiimant ir sausio 1 d. 19 val. grąžinant, derinant su poriniais ir neporiniais metais. 1.8 punkte pastaba ta pati, siūloma tvarka turėtų būti numatyti poriniai ir neporiniai metai. 1.9 punkte pritaria tam dienų skaičiui, nes tokiu atveju yra daug lengviau planuoti savo laisvalaikį. 1.10 punkte laikotarpis, prieš kurį reikia informuoti, yra solidus, todėl jam pritartų. Pritaria dėl bendravimo dienų skaičiaus, tik nėra išskirta, ar skaičiuoti po dieną, ar turėtų būti nenutrūkstamas bendravimas. Turėtų būti detalizuota. 1.11 punktui pritaria.1.12 punktui pritaria. 1.13 punktui visiškai pritaria, manytina, kad ieškovė turi teisę pereinamuoju laikotarpiu 6 mėnesius dalyvauti kartu bendraujant atsakovui su vaikais, siekiant įsitikinti, ar nepažeidžiami vaiko interesai.

„1. Atsakovas su dukra G. T. turi teisę bendrauti pasirinktinai kiekvieno mėnesio vieną savaitgalį tokia tvarka: apie ketinimą pasinaudoti bendravimui savaitgalį, atsakovas informuoja SMS žinute ieškovę G. T. ne vėliau kaip 5 dienos iki numatomo bendrauti savaitgalio. Bendravimo savaitgalį G. T. paima iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžina sekmadienį 18.00 val. Su I. T. bendravimo savaitgalį pereinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu, skaičiuojamu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tėtis turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko mamai G. T. šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., o sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Vaikui I. T. po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio galioja toks pat bendravimas kaip ir su vyresniąja dukra G. T.. Visai atvejais atsakovas įsipareigoja bendravimą derinti, atsižvelgdamas į vaikų poreikius.

2. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais 1 kartą per savaitę darbo dieną, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose. Su G. T. bendrauja nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Su I. T. pereinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu, skaičiuojamu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dalyvaujant vaiko mamai G. T. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio I. T. galioja toks pat bendravimas kaip ir su vyresniąja dukra G. T.. Apie ketinimą susitikti su vaikais, atsakovas praneša SMS žinute vaikų motinai G. T. ne vėliau kaip 24 val. iki numatomo bendravimo.

3. Vaikų G. ir I. T. gimtadieniai poriniais metais yra su vaikų mama G. T., o neporiniais metais - su tėčiu E. T.. Tėtis apie ketinimą pasiimti vaikus gimimo dieną turi pranešti vaikų mamai likus 5 dienoms iki gimimo dienos. Abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadienio šventėse. Vienam iš tėvų sutikus, gimtadienis gali būti švenčiamas pas kitą iš tėvų.

4. Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, vaikai bendrauja su tėčiu E. T. nuo 11.00 val. iki 18.00 val., jeigu tuo metu nėra vaikų užimtumo.

5. Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės sekmadienį, vaikai bendrauja su mama G. T.. Vaikų tėtis turi pasirinkti bendravimo savaitgalį, kuris nesutaptų su savaitgaliu, kuomet yra motinos diena.

6. Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 25-26 d. poriniais metais vaikai leidžia su mama G. T., neporiniais metais – su tėčiu. Tėtis E. T. neporiniais metais vaikus paima gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val..

7. Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. neporiniais metais vaikai praleidžia su mama G. T., poriniais metais – su tėčiu. Poriniais metais vaikų tėtis E. T. paima vaikus gruodžio 31 d. iš vaikų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina juos sausio 1 d. 19.00 val.

8. Šv. Velykas poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su mama G. T., antrąją Velykų dieną vaikų tėtis E. T. jas pasiima iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val. Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėčiu E. T., jas paimant iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant 19.00 val.

9. Visais atskirais neaptartais atvejais dėl švenčių šventimo ir ketinimo bendrauti su dukromis vaikų tėtis E. T. įsipareigoja informuoti vaikų mamą G. T. ne vėliau, kaip prieš 5 dienas SMS žinute.

10. Vaikų tėtis E. T. turi teisę bendrauti su dukromis nepertraukiamai 10 dienų jų kasmetinių atostogų metu, apie buvimo vietą informuojant vaikų mamą G. T.. Konkreti atostogų data ir vieta iš anksto, ne mažiau kaip prieš 30 dienų derinama su vaikų mama G. T. SMS žinutėmis.

11. Dukrų ligos atveju vaikų tėčiui nebendrautos dienos nėra kompensuojamos, tačiau jis turi teisę atvykti į dukrų gyvenamąją vietą ir praleisti tokiu atveju su jomis laiką nuo 12.00 val. iki 14.00 val.

12. Šalys turi teisę tarpusavio sutarimu koreguoti sutartą bendravimo tvarką, bet savo valią privalo patvirtinti SMS žinute, kiti šalių pareiškimai laikytini negaliojančiais.

13. E. T. ir G. T. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaikų interesams, tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukros turi užimtumą socialiai lavinančiose veiklose.

14. Vaikų mama G. T. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi teisę į pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu, ji turi teisę dalyvauti kartu vaikų tėčiui E. T. bendraujant su dukromis, taip siekiant įsitikinti ar nepažeidžiami vaiko interesai.“

Priteisti iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. T., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-08-28) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 1510 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. T., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalyti E. T. ir G. T. santuokoje įgytą kilnojamąjį taip:

priteisti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – automobilį „Audi,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 17,82 Eur (septyniolikos eurų 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas bei 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų: Nr. LT787290000000130151, esančią „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT327180000000141038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. LT744010051001324763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100, Nr. LT122140030002680220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, Nr. LT427230000000120025, esančią banke „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752).

Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia ir yra visiškai nusišalinęs nuo jų priežiūros nuo 2018 m. spalio mėnesio, vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už vienuolika mėnesių (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.). Ieškinyje G. T. nurodė, kad iš atsakovo yra gavusi 670 eurų. Atsakovas nurodė, kad ieškovei 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo pervesta 2120 Eur. Tiek atsakovas, tiek ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iš ieškovės sąskaitos nuėmė 1000 eurų savo reikmėms. Atsakovas tvirtino, kad likusius pinigus paliko ieškovei, o ieškovė nurodė, kad visus pinigus panaudojo atsakovas savo poreikiams, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jos teiginius. Pažymėtina, kad pinigai – 2120 eurų – buvo pervesti būtent į ieškovės sąskaitą, abi šalys patvirtino, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės banko kortele ir išgrynino 1000 eurų. Atsakovei nepateikus teismui įrodymų, kad visą sumą atsakovas panaudojo savo poreikiams, vertintina, kad 1120 eurų liko ieškovės sąskaitoje ir turi būti įskaityti vaikų išlaikymo įsiskolinimui mažinti. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad iš atsakovo E. T. priteistinas 1510 Eur (150 Eur x 2 vaikai x 11 mėnesių – 670 Eur – 1120 Eur) įsiskolinimas vaikams.

Apeliantė vertina, kad ji įrodė aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais ir kaltų veiksmų dėl santuokos iširimo, ir priešingai atsakovo teiginiams, jis tokių faktų neįrodė. Teismas turėjo pripažinti įvertinus visas aplinkybes ir nustatytus faktus, kad santuoka realiai iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę be kitų aplinkybių įrodo ne tik jo netinkamas elgesys su ja, tačiau ir objektyvios aplinkybės – šeimos palikimas ir visiškas nesirūpinimas ja ilgą laikotarpį, net lėšų pervedimas pradėtas atlikti iš esmės gavus teismo įpareigojimą kaip laikinąsias apsaugos priemones. Vien šis faktas įrodo atsakovo vienašalį šeimos palikimą, nesirūpinimą ja nei moraliai, nei materialiai.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikų išlaikymui pakanka po 150 Eur, iš esmės palaikė atsakovo žodinius argumentus, nevertinus kitų byloje nustatytų ir surinktų duomenų, paneigiančių tokio išlaikymo dydžio teisingumą ir pagrįstumą. Apeliantė akcentavo, kad jos pajamos nebuvo pakankamos jai vienai visiškai išlaikyti vaikus, tačiau tai nebuvo argumentas, kad vaikams nėra teikiamas jos prašyto dydžio išlaikymas, prie išlaikymo prisideda jos tėvai, be to, bylos nagrinėjimo metu nevertinta, kad ieškovė pradėjo dirbti ir gauti stabilesnes pajamas. Šalių socialinius skirtumus ir turtinę nelygybę byloje pagrindžia objektyvūs duomenys – ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o atsakovas naudojosi privačia teisine pagalba ir turėjo sąlygas bei galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, išlaidas privačiai teisinei pagalbai padengti, ir tai įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis gera ir pakankama teikti apeliantės prašyto dydžio išlaikymą.

Atsakovas E. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės G. T. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės G. T. apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl išlaikymo dydžio – ieškovės teiginiai, kad atsakovas sutiko su ieškovės pozicija ir sutiko vaikams skirti išlaikymui po daugiau kaip 200 Eur, yra aiškiai klaidinantys teismą. Ieškovė neįrodė, kad kiekvienam iš vaikų (kurių amžius yra palyginti nedidelis) reikia skirti po būtent ieškovės reikalaujamą sumą. Ieškovė nenurodo, kokie byloje buvo nustatyti ir surinkti duomenys, pagrindžiantys jos reiškiamus reikalavimus dėl konkretaus išlaikymo dydžio. Tai, kad ieškovė naudojosi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, neleidžia jai teigti, kad jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė už atsakovo. Institucijos, teikiančios išvadą, pozicija yra rekomendacinio pobūdžio ir pirmosios instancijos teismas tai įvertino. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl piniginių perlaidų jo motinai nevertintinos, kadangi pirmosios instancijos teisme jos nebuvo nagrinėjamos. Apeliantės argumentai, kad jos prašomos išlaidos vaikų išlaikymui yra realios ir pagrįstos, nebuvo įrodyti. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko veiksmų paklausiant „Sodros“, tačiau apeliantė neprašė pateikti minimų rašytinių įrodymų.

Dėl išlaikymo skolos – pirmosios instancijos teismas vertino, kad 1120 Eur buvo likę ieškovės sąskaitoje ir šią sumą įskaitė kaip išlaikymą vaikams. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sąskaitoje esančios lėšos asmeniškai priklausė atsakovui. Apeliantė klaidina teismą, nes išlaikymo įsiskolinimą siekia supainioti su šeimai skiriamomis lėšomis. Pagal įstatymą, teisė reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsiranda tada, kai kuris nors iš tėvų visiškai nesirūpina vaikais. Tai, kad atsakovas rūpinosi vaikais, matyti iš byloje nustatytų duomenų, tai yra iš ieškovės banko sąskaitoje buvusių lėšų, kuriomis naudojosi ieškovė.

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, o ne apygardų teismai. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas teisingai, remdamasis LR CPK 93 str., paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir apeliantės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkintini.