Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
1-298-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24449-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. R., J. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-298-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24449-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorams Valdemarui Baranauskui, Marijui Normantui,kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui D. F.,kaltinamajam J. B., jo gynėjui advokatui A. P.,civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui T. V.,vertėjoms Audronei Adomavičienei, Irinai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2012-09-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, - 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

2) 2019-02-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti, neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, realaus bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) nuo 2018-05-07 iki 2018-05-09, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį;

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2017 m. balandžio 20 d. apie 12.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, be įmonės direktoriaus L. B. žinios, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, sudarė su J. B. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „MINI COOPER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3400 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, pateikdamas automobilio pirkėjui J. B. 2017 m. balandžio 20 d. užpildytą minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis pats surašė ir pasirašė minėtos įmonės direktoriaus L. B. vardu, o gautus iš J. B. pinigus už parduotą minėtą automobilį - 3400 eurų grynųjų pinigų pasisavino, neįnešdamas jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, padarydamas minėtai bendrovei 3400 eurų turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

J. B. 2017 m. balandžio 20 d. apie 12.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą, t. y., pirkdamas automobilį „MINI COOPER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai pardavinėjo A. R. jam (J. B.) apie tai nežinant, perrašė 2017 m. balandžio 20 d. automobilio „MINI COOPER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, surašytą A. R., bei įtikintas A. R., kad tai tik formalumas, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. B. vardu, tokiu būdu suklastojo pastarojo parašą, po ko šį, žinomai netikrą dokumentą - automobilio „MINI COOPER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį laikė, gabeno ir panaudojo, pateikdamas 2017 m. balandžio 24 d. VĮ „Regitra“, registruojant minėtą automobilį A. L. vardu, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis niekam automobilio nepardavė, kitas kaltinamasis (J. B.) viską išsigalvoja. Jis nebuvo susitikęs su J. B., kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Jo pusbrolis N. C. naudojosi tuo automobiliu ir jį sudaužė, todėl automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prieš RIMI parduotuvę. Po avarijos jis negalėjo važinėti „Mini Cooper“ automobiliu ir jo nelietė. N. C. bendravo su A. L., todėl gali būti, kad ji paėmė raktą ir galėjo realizuoti mašiną, kaip norėjo. Nežino, kaip automobilis atsirado pas J. B. ir kaip A. L. tapo savininke. Mašina buvo pirkta 2014 metais jo iniciatyva važinėti savo reikmėm, o ne pardavimui, draudimą buvo apmokėjusi įmonė. Jo pusbrolis N. C. buvo kalėjime ir A. L. dažnai ateidavo į namus, eidavo į pasimatymus su juo, tarp jų buvo labai rimti santykiai. Jis tai gerai žino, nes mokėsi vienoje mokykloje, gyvena šalia. Žinojo, kad automobilis yra neišmuitintas ir negalima jo pardavinėti. Jeigu būtų galima perrašyti fiziniam asmeniui, jis būtų persirašęs automobilį savo vardu. Nesupranta, kaip įmonė leido mašina naudotis jo pusbroliui. A. L. važinėjo su “Mini Cooper” iki to laiko, kai N. C. buvo Lukiškėse. Neatsimena kada N. C. buvo kalėjime, gal prieš 1-1,5 metų. Žino, jog įmonės vardu buvo įsigytas automobilis, o jis yra akcininkas, darė įnašus, tačiau ne per bankus. Pareigų neturėjo toje įmonėje, tik buvo akcininkas. Prašo jį išteisinti, nes yra nekaltas.

Kaltinamasis J. B. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad vieną dieną stovėdamas prie (duomenys neskelbtini) kavinės apžiūrinėjo „Mini Cooper“ automobilį ir tuo metu priėjo A. R. bei pasiūlė pirkti šį automobilį. Jis A. pasakė, kad reikia pagalvoti. Tuomet A. pasiūlė ateiti rytoj tą pačią valandą ir galės nupirkti. Kitą dieną panašiu laiku jie vėl susitiko adresu (duomenys neskelbtini) prie „IKI“ parduotuvės. A. atvažiavo su kitu vyru, kurio vardas A., jau turėdamas užpildytą pirkimo-pardavimo sutartį. A. B. į sandorį nesikišo. A. R. ir A. B. pavardes jis sužinojo vėliau, tyrimo metu. Perskaičius A. pateiktą sutartį, jam pasirodė, kad automobilio VIN kodas netiksliai surašytas, raštas neįskaitomas, todėl nusprendė perrašyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kad nekiltų klausimų registruojant automobilį VĮ Regitroje. Iš pradžių jis pasiūlė A. perrašyti sutartį, tačiau pastarasis pasakė, kad jeigu nori, pats tegul perrašo. Tuomet jis perrašė sutartį, bet kai reikėjo pasirašyti už L. B., kuris yra savininkas, direktorius, A. pasakė, kad jis nesirašys, kad čia tik formalumas ir gali pats pasirašyti, todėl jis ir pasirašė už L. B.. Prieš šio automobilio pardavimą jis matė, kad juo važinėjo A.. Jie kartu per telefoną VĮ „Regitra“ puslapyje patikrino ar mašina išregistruota, nes A. pasakė, kad galima iš karto važiuoti registruoti. Jis neklausė A., kaip automobilis buvo išregistruotas. A. dar pasakė, kad jis yra įmonės akcininkas, mašina yra įmonės ir jis, o ne L. B. gali naudotis transporto priemone. Už automobilį jis padavė A. 3400 eurų, ką matė A.. Po to jis nuėjo į namus, kad pirkimo –pardavimo sutartį, kaip pirkėjas pasirašytų jo draugė A. L. savo vardu, nes automobilį pirko jai. Ji pasirašė sutartį ir jis vieną sutarties egzempliorių pasiliko sau, o kitą atidavė A., paėmė iš jo automobilio dokumentus. Kai A. L. pasirašinėjo namuose sutartį, A. palaukė lauke. Pirminę sutartį jis grąžino pardavėjui, sau nepasiliko. Yra įsitikinęs, kad pirkimo- pardavimo sutartį sudarė su A. R.. Perkant automobilį, jo techninė apžiūra buvo atlikta, draudimas galiojo iki gegužės mėn. Po kelių dienų kartu su A. L. įregistravo automobilį VĮ Regitroje jos vardu, nes norėjo padaryti jai dovaną. Tuo metu A. laukėsi ir iki vaiko gimimo norėjo, kad ji turėtų automobilį. Su A. L. iki automobilio pirkimo bendravo 8 metus. Įsigijęs automobilį „Mini Cooper“, jį remontavo pats ir autoservise. Praėjus keliems mėnesiams, sutvarkęs mašiną norėjo atlikti techninę apžiūrą, todėl prieš tai kreipėsi į draudimo įmonę dėl automobilio draudimo ir jam pasakė, kad mašina yra ieškoma, o A. L. nėra savininkas. A. L. nuėjus į policiją išsiaiškinti situacijos, ten jai pasakė, kad yra pradėta kažkokia byla. L. B. jis nepažįsta, už jį pasirašė sutartyje, žiūrėdamas į jo parašą pirminėje pirkimo-pardavimo sutartyje. Nurašė, tai ką matė, nežino kas pirminėje sutartyje pasirašė už L. B.. Pažymi, kad automobilį pirko su defektais, buvo suskilęs priekinis stiklas, suplyšę sėdynės ir kt., todėl jį remontavo, pakeitė priekinį stiklą ir priekinį bamperį, pirko naują kapotą, tačiau dažė senąjį, nes naujas netiko, perdažė daugiau nei pusę mažinos, susiuvo suplyšusias priekines sėdynes (sėdimoji dalis). Remontui išleido 1500 eurų. Remonto kvitų neturi, nes pats taisė bei su kitų pagalba. Yra kvitas tik dėl stiklo pirkimo. Iš byloje pateiktų nuotraukų matosi, kaip automobilis atrodė iki remonto ir po to. A. R. pažinojo iš veido, bet iki tol su juo nebendravo. Sutartyje įrašė tą dieną, kai perrašė sutartį. Ar prieš tai sutartyje buvo įrašyta diena - neatsimena, taip pat neatsimena, kodėl nebuvo įrašyta automobilio rida. Pirminėje sutartyje pirkėjo pavardė nebuvo įrašyta, nes nežinojo kas pirks, kas bus automobilio savininkas. Jis norėjo iš A. gauti telefono numerį, tačiau šis pasakė, kad telefono neturi, kad neseniai iš užsienio atvažiavo, netoli gyvena, todėl gali susitikti panašią valandą panašiu laiku. Jokio N. C. jis (J. B.) nepažįsta, automobilio pardavime toks asmuo nedalyvavo. Kiek žino, A. L. automobiliu „Mini Cooper“ iki jo įsigijimo nėra naudojusi. Šiuo metu automobilis yra grąžintas įmonei. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes pats nukentėjo ir patyrė apie 5000 Eur žalą dėl automobilio pirkimo ir remonto, todėl mano, kad A. R. buvo suklaidintas. Dėl savo veiksmų, kad pasirašė už kitą asmenį ir taip suklastojo sutartį labai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant motinos atsakomybėn.

Civilinio ieškovo atstovas T. V. parodė, kad automobilis „Mini Cooper“ yra grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) ir laikomas aikštelėje, tačiau su juo nieko nebuvo daroma, jis nenaudojamas, neužsiveda, neatsirakina durys su grąžintu rakteliu, kuris netinka, yra daug kitų trūkumų. Šia transporto priemone negalima naudotis ir disponuoti, ji nebuvo visiškai suremontuota, todėl civilinis ieškovas patiria nuostolius. Prieš šio automobilio pasisavinimą jis buvo veikiantis. Pažymi, kad automobilio balansinė ir rinkos vertė skiriasi, jų negalima painioti. UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio mėn. teisiškai nustojo valdyti transporto priemonę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. 2018 m. birželį buvo pateiktas civilinis ieškinys, nurodant transporto priemonės kainą (5240 Eur), tačiau automobilį gražinus įmonei ir įvertinus ją turto vertintojui, susidarė verčių skirtumas, t. y. nuostolis. Kokia transporto priemonės būklė buvo iki jos perleidimo, niekas negali tiksliai pasakyti, tačiau sprendžiant, kaip ji buvo valdoma ir perregistruota, galima daryti išvadą, kad ji buvo tinkamos būklės, vidutinio transporto priemonės stovio. Patikslinto ieškinio suma susidaro iš verčių skirtumo (1690 Eur), kokia buvo automobilio vertė 2017 m. balandžio mėn. (5890 Eur) atėmus automobilio vertę 2019 m. kovo mėn., kai automobilis buvo įvertintas 4200 Eur sumai, ir prie šio skirtumo pridėjus 120 Eur už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimą. Bendra ieškinio suma yra 1810 Eur (1690+120), kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Liudytojas L. B. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonė vykdė automobilių prekybą, užsiėmė remontu. Automobilius pirkdavo iš Amerikos. Bendrovė turėjo įsigijusi automobilį „Mini Cooper“, nors šio automobilio jis niekada nematė, nes nuo pat pradžių automobilis buvo perduotas naudotis akcininkams. A. R. buvo vienas iš akcininkų. Kai pradėjo dirbti įmonėje direktoriumi, tą automobilį akcininkai jau buvo suremontavę ir naudojo, patys pirkosi kurą, mokėjo draudimo įmokas, atliko techninę apžiūrą. Žino, kad vyko nesutarimai tarp akcininkų, tačiau į tai jis nesigilino. Po kažkiek laiko įmonė ir jis, kaip direktorius, pradėjo gauti baudas už automobilį „Mini Cooper“ (už greičio viršijimą, stovėjimą ne vietoje ir kt.), todėl norėjo sužinoti, kas važinėja tuo automobiliu, bandė susisiekti su A. R., tačiau nepavyko, į telefono skambučius A. R. neatsakė, jo adreso neturėjo. Kadangi jis nenorėjo mokėti svetimų baudų, nusprendė sustabdyti automobilio registraciją, tačiau VĮ Regitroje jam pasakė, kad šis automobilis jau parduotas. Tada jis paprašė pateikti pirkimo-pardavimo sutartį ir pamatė, kad joje įrašytas jo vardas, pavardė ir parašas, tačiau tokios sutarties jis nepasirašė. Sutartyje parašas yra labai panašus į jo, bet tai ne jo parašas. Tuomet jis kreipėsi į policiją. Tiksliai nežino, kodėl automobilio „Mini Cooper“ registracija VĮ Regitroje buvo sustabdyta, galbūt dėl pasibaigusios techninės apžiūros ar draudimo, nes tokiu atveju transporto priemonė automatiškai tampa laikinai neregistruota ir, norint ją vėl įregistruoti, pakanka pateikti pirkimo-pardavimo sutartį. Įmonė neteikė jokių dokumentų VĮ Regitrai dėl automobilio išregistravimo. Be jo, kaip direktoriaus, parašo automobilis negalėjo būti parduotas ir perregistruotas. A. L., J. B., N. C. ir A. B. jis nepažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) jis jau nebedirba, paskutiniu metu buvo daugiau formalus vadovas, todėl buvo nutolęs nuo įmonės veiklos, visą informaciją perdavė akcininkų patikėtiniui A. J.. Prisimena įvykį dėl automobilio „Mini Cooper“, kuomet kažkuri draudimo bendrovė domėjosi šia transporto priemone dėl kažkokio autoįvykio, nes įtarė, jog autoįvykis gali būti inscenizuotas, tačiau draudimo bendrovės atstovui jis pasakė, kad šiuo automobiliu naudojasi akcininkai. Kai 2016 metais nuvykęs į policijos komisariatą atsiėmė automobilio techninį pasą ir raktus, kurie buvo rasti pas sulaikytą asmenį, juos perdavė A. J.. Sulaikyto asmens vardo ir pavardės nežino.

Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta A. R., o J. B. nežino. Automobilis „Mini Cooper” buvo registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, bet vienu metu dingo iš registro, nes buvo kažkokiu būtu perleistas. Automobiliu naudojosi ir jį valdė A. R.. Jis pats nei karto nesinaudojo automobiliu “Mini Cooper”. UAB (duomenys neskelbtini) vienas iš akcininkų yra jo tėvas, o jis (liudytojas) yra įgaliotas asmuo. Įmonė automobilį įsigijo iš JAV aukciono, pirko su defektu, buvo sudaužytas priekinis bamperis, kapotas, tiksliai visko nepamena, kadangi ne vieną automobilį įmonė pirko. Įsigyti automobiliai buvo remontuojami, gabenami į Lietuvą. Pati įmonė remonto darbais neužsiėmė, tik sąskaitas mokėjo. Kiek kainavo automobilio “Mini Cooper” remontas, tiksliai pasakyti negali. Nežino dėl eismo įvykių su šiuo automobiliu. Įmonės direktorius L. B. jam pranešė, kad dingo bendrovės vardu registruotas automobilis, todėl direktorius važiavo į VĮ Regitrą, prašė pateikti dokumentus, kaip įvyko sandoris. Iš ten buvo gauti dokumentai, kurių vadovas niekada nebuvo mates ir pasirašęs. Įmonės buhalteriją tvarkė finansinė įmonė. Į įmonės sąskaitą nebuvo įnešti pinigai už perleistą automobilį, nes kitaip būtų nurašyti mokesčiai. Įmonėje veikla nevyksta jau pora metų (nuo 2016 m.), tačiau bendrovė nėra bankrutavusi. Paskutinis automobilis, kuris buvo registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir kurį reikėjo realizuoti buvo “Mini Cooper”. Pamena, kad kalbėjosi su A. R. dėl nuosavybės perleidimo, A. turėjo parduoti automobilį ir įnešti pinigus į įmonės sąskaitą. Sandoris turėjo būti įmonės vardu ir įmonė turėjo gauti naudą, dengti skolas. Automobilis buvo sutvarkytas, ir paruoštas realizacijai. Automobilį fiziškai valdė A. R., rodė jį pirkėjams. Jis (liudytojas) nematė, kad kiti asmenys, o ne A. R. važinėtų tuo automobiliu. Automobilio A. R. negrąžino įmonei, jokių įgaliojimų jam nebuvo suteikta. Vadovas L. B. turėjo atstovauti įmonei juridiškai forminant automobilio pirkimą. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra jis (A. J.). Paaiškina, kad jeigu automobilis nėra išmuitintas, t. y. nesumokėti muito mokesčiai, jis negali būti įregistruotas įmonės vardu, todėl mano, kad muito mokestis už “Mini Cooper” buvo sumokėtas. Konfliktų su A. R. jis neturėjo.

Liudytoja A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad J. B. yra jos sugyventinis, kartu gyvena. A. R. yra mačiusi, nes gyvena netoliese (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau su juo nėra bendravusi, mato jį retai, gal vieną kartą per metus. Konfliktų su A. R. neturėjo. Sugyventinis J. B. nupirko jai mašiną “Mini Cooper”, kaip dovaną, po kelių dienų jie nuvažiavo su dokumentais į VĮ Regitra ir automobilį įregistravo savo vardu, turėjo pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilį patikrino VĮ Regitroje pagal kodus. Kadangi automobilio buvo daužtas priekinis stiklas, jie remontavo, dažė kėbulą, paskui norėjo apdrausti, tačiau draudime pasakė, kad ne jos vardu mašina registruota. Ji nuvyko į 2 PK ir ten jai pasakė, kad automobilis yra ieškomas. Ji žino, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta blogai, todėl J. B. ją perrašė ir atnešė jai pasirašyti, pasakė, kad čia dovana. Ji pasirašė prie savo pavardės. Neatsimena vieną ar du egzempliorius pasirašė, taip pat nepamena, ar tuo metu buvo pardavėjo parašas. Ji netikrino sutarties, kas buvo joje surašyta ir kas pasirašė. Nematė asmenų, kurie pardavinėjo automobilį. Apie tai, kad sutartis buvo perrašyta ji sužinojo atėjusi į policijos komisariatą. Tuomet J. B. jai papasakojo, kaip viskas buvo. Iki to laiko ji nieko nežinojo. J. B. vienas jai atnešė pasirašyti sutartį. J. B. sumokėjo už automobilį 3400 eurų, tai buvo bendri jų pinigai. Iki sutarties sudarymo nei ji, nei J. B. nesinaudojo automobiliu “Mini Cooper”. Įsigiję šį automobilį, jį suremontavo, susiuvo sėdynes, stiklą pakeitė, nes buvo sudužęs, perdažė mašiną, kadangi buvo subraižytos durelės ir kėbulas, taip pat pakeitė bamperį. Apie 1500 eurų remontui išleido, sumokėjo J. B.. Ji net nespėjo pavažinėti įsigytu automobiliu, norėjo apdrausti ir sužinojo, kad automobilis ieškomas. Vairuotojo pažymėjimą ji turi. Mano, kad A. R. meluoja, prisigalvoja visokių nesamonių apie savo pusbrolį ir jo santykius su ja. Niekas jai mašinos nedavė, automobiliu “Mini Cooper” iki įsigijimo ji nesinaudojo ir nevažinėjo. N. C. pažįsta kaip kaimyną, vienoje gatvėje gyveno, vienoje mokykloje mokėsi. Jis automobilio “Mini Cooper” jai neskolino, nes pati turėjo automobilį BMW. Savo automobilio N. C. ji neskolino, kartais paskolindavo draugėms, tačiau jos negalėjo perskolinti šio automobilio. Ji visada su savo BMW važinėjo. Šį automobilį turėjo ir “Mini Cooper” įsigijimo metu. Pirko antrą automobilį, nes reikėjo šeimai, laukėsi vaiko. Jai būtų likęs “Mini Cooper”, o draugui atitekęs BMW. Kai J. B. nupirko jai “Mini Cooper”, šį automobilį ji pirmą kartą pamatė kieme su sudaužytu stiklu. Asmeniškai nebendravo su A. R., į pasimatymus nevaikščiojo. N. C. pinigus pervedė ne ji, o N. C. draugas M. – jos draugės buvęs draugas, pavardės nežino, kuris prašė leisti pasinaudoti jos sąskaita, kadangi neturėjo savo sąskaitos. Prisimena, kad ji su savo BMW automobiliu vežė M. į kalėjimą pas N. C. ir palydėjo į pasimatymą, kuriame jie susirašinėjo lapeliais. Ji su N. C. kalėjime nebendravo, tik sėdėjo prie M.. Į kalėjimą M. ji lydėjo du kartus. Su N. C. jokių santykių ji neturi.

Liudytojas N. C. teismo posėdyje parodė, kad A. R. yra jo pusbrolis. Jis (liudytojas) pažįsta A. L. apie 10 metų, kuri yra jo kaimynė, gyvena viename rajone. Žino, kad teisme vyksta kažkokie ginčai dėl automobilio “Mini Cooper” ir, kad jo pusbrolis yra kaltinamas, jog suklastojo dokumentus ir pardavė automobilį, tačiau tai neteisybė. Pusbrolis jam duodavo pavažinėti tuo automobiliu, todėl jis važinėjo, taip pat pusbrolis duodavo ir A. L. pavažinėti. Apie tai jam pasakojo pusbrolis. Be to ir jis pats duodavo A. L. raktus, tik negali pasakyti kada tiksliai. Automobilio “Mini Cooper” valstybinio numerio negali pasakyti, atsimena, kad automobilis buvo mėlynos spalvos, kabrioletas, vairuotojo sėdynė buvo suplėšyta. Jo santykiai su A. L. buvo draugiški, vaikystėje bendravo, kaimynystėje (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena apie 100 metrų atstumu vienas nuo kito, todėl paskolindavo jai mašiną, jinai jo paprašydavo, o A. L. jam skolindavo savo BMW 320, 2005 m. pilkos spalvos. Pasinaudojusi “Mini Cooper” automobiliu, A. L. raktus grąžindavo. Ji naudojosi automobiliu dieną, pusę dienos. Naudojosi A. tuo automobiliu 3-5 kartus. Kai jis 2016 m. vasario mėnesį pateko į kalėjimą, daugiau to automobilio nematė. Kai po trijų mėnesių išėjo iš kalėjimo, automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prie garažų, nes buvo sudaužyta priekinė dalis. Kas sudaužė automobilį, nežino. Neatsimena, kur buvo automobilio rakteliai. Vairuotojo pažymėjimą jis turi, vairavimo teisė jam nebuvo atimta. A. R. taip pat nuo vaikystės pažinojo A. L.. Kitas kaltinamasis J. B. jam yra matytas. A. L. jį lankė kalėjime, du kartus siuntė pinigų, jis turėjo draugiškus santykius su A. L., buvo kaip draugai. M. yra jo klasiokas, pavardės nežino. Jis (N. C.) nedalyvavo, kai automobilis buvo perleistas kitam asmeniui.

A. B. nebuvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes kitame ikiteisminiame tyrime jam paskelbta paieška (1 t., b. l. 145; 2 t., b.l. 157-159).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. B. 2017-05-19 pareiškimo matyti, kad 2017-04-20 A. R. galimai pasisavino žodinio susitarimo pagrindu jam patikėtą automobilį „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes pardavė trečiajam asmeniui transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus duomenis ir suklastodamas jo parašą. UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala 5000 Eur, nes automobilis priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2017-04-20 19.50 val. tarp pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus L. B., ir pirkėjos A. L., patvirtina, kad automobilis „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 3400 eurų. Pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėta, jog automobilio techninė apžiūra galioja, o informacijoje apie trūkumus nurodyta, kad nėra priekinio stiklo, lūžęs priekinis bamperis, grotelė. Prie transporto priemonę perdavusio asmens vardo, pavardės ir parašo (L. B.) nurodyta, kad įmonė antspaudo nenaudoja (1 t., b. l. 15, 54).

Transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį išrašai patvirtina, kad automobilis „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini,) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas VĮ Regitra Vilniaus filiale 2015-05-13, savininkas UAB (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė automatiškai išregistruota 2016-11-21, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. Automobilis vėl įregistruotas 2017-04-24 A. L. vardu. Naujam savininkui išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-20, 55-56, 69).

Šalies argumentai

Iš 2015-05-13 prašymo dėl transporto priemonės „Mini Cooper S“ registracijos VĮ Regitra matyti, kad šį prašymą pateikė A. R.; 2017-04-24 prašymą dėl šios transporto priemonės registracijos pateikė A. L. (1 t., b.l. 53, 57).

UAB (duomenys neskelbtini) 2015-05-13 įgaliojimas patvirtina, kad šios įmonės direktorius L. B. įgaliojo A. R. atstovauti įmonę VĮ Regitra registruojant automobilį „Mini Cooper S“, įgaliojimas galiojo iki 2015-05-24 (1 t., b. l. 68).

Vilniaus apskritiesVPK Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. V. 2017-08-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-08-05 apie 14.20 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į Vilniaus miesto 2 PK atėjo pilietė, kuri teigia, jog patikrino automobilį per VĮ Regitra puslapį ir paaiškėjo, kad jis yra ieškomas. Atvykus į Vilniaus 2 PK, buvo nustatyta, kad kreipėsi A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri teigė, kad jos draugas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-04-24 jai padovanojo automobilį „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko ir įregistravo jos vardu. Kadangi automobilis buvo daužtas, A. L. draugas automobiliui atliko kėbulo tvarkymo darbus. 2017-07-29 sutvarkius automobilį, norėjo jį apdrausti, tačiau draudikai pasakė, kad automobilis registruotas ne jos vardu. A. L. „Regitra“ duomenų bazėje patikrino duomenis ir paaiškėjo, kad „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškomas policijos. Dėl šių aplinkybių ji atėjo į policijos komisariatą išsiaiškinti, kodėl jos automobilis yra paieškomas. Patikrinus per duomenų bazę automobilį, paaiškėjo, kad 2017-05-19 20.15 val., automobilio paiešką paskelbė Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėja J. N.. Taip pat, buvo nustatyta, kad 2017-05-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24449-17 pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. A. L. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kur yra automobilis. Apie 16.00 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur stovėjo „Mini Cooper S“ automobilis. Transporto priemonė buvo pristatyta į Vilniaus m. 2 PK stovėjimo aikštelę. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. L. buvo paimtas automobilis „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo apžiūrėtas, užplombuotas ir saugomas Vilniaus m. 2 PK aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 24, 25).

Ieškomos kelių transporto priemonės 2017-05-19 ir 2017-08-05 išrašai patvirtina, kad automobilis „Mini Cooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-05-19 20.15 val. yra ieškomas (1 t., b.l. 31, 32).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. L. 2017-08-05 pateikė automobilį „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį su pulteliu ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-34).

Automobilio apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017-08-05 buvo apžiūrėtas automobilis „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilis yra mėlynos spalvos, ant automobilio išorinių apgadinimų nėra, ant galinio dešinės pusės bamperio kampo matomas nežymus pabraižymas. Automobilio priekinio valstybinio numerio nėra. Apžiūrėjus vidų ir bagažinę, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Apžiūra fiksuota fotolentelėje (1 t., b.l. 35-41).

2017-08-11 transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas patvirtina, kad automobilis „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti Policijos departamento VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyriui (1 t., b.l. 44).

Automobilio „Mini Cooper S“, 2006 m. gamybos, pirkimo dokumentai patvirtina, kad šį automobilį UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo už 4150 JAV dolerių, šios lėšos buvo sumokėtos 2014-12-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ (2 t., b.l. 54-59).

Pagal pateiktus Juridinio asmens duomenis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015-02-11 iki 2018-05-25 buvo registruotas L. B. (1 t., b.l. 78-79). Pagal „Sodros“ duomenis L. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-02-09 iki 2017-08-25 (1 t., b. l. 86).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad 2017-10-09 J. B. atpažino iš nuotraukos A. R., kaip asmenį su kuriuo sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir kuriam padavė pinigus už įsigytą automobilį (1 t., b.l. 107-108).

Asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad 2018-03-19 J. B. atpažino iš nuotraukos A. B., kaip asmenį, kuris dalyvavo automobilio pirkimo-pardavimo metu ir kuris buvo atvažiavęs kartu su A. R. (1 t., b. l. 123-124).

J. B. 2017-10-10 elektroniniu paštu atsiuntė tyrėjui R. K. automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, kuriose matyti šio automobilio būklė iki remonto ir po remonto (1 t., b.l. 109-112, 114-122). Taip pat pateikė šio automobilio spalvotas fotonuotraukas 2019-03-26 teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 45-68).

Pagal 2017-04-24 duomenis apie transporto priemonę iš VĮ Regitra duomenų bazės ir techninės apžiūros kortelės matyti, kad automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo nuo 2015-05-13 iki 2017-05-13, transporto priemonė buvo išregistruota, neieškoma (1 t., b.l. 113-114).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2015-02-05 ir 2014-10-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų matyti, jog A. R. priklauso 40 procentų šios įmonės akcijų, o V. J. priklauso 60 procentų įmonės akcijų (1 t., b.l. 82, 83).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko 2018-10-11 nutarimu automobilis „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo raktelis grąžintas savininkui UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 60-61).

UAB (duomenys neskelbtini) atstovo T. V. 2018-10-23 pakvitavimas patvirtina, kad automobilis buvo grąžintas savininkui UAB (duomenys neskelbtini). Pretenzijų nepareiškė (2 t., b. l. 65).

Dėl A. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-303/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2017-04-20 apie 12.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, be įmonės direktoriaus L. B. žinios, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, sudarė su J. B. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „MINI COOPER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3400 eurų vertės, pirkimo-pardavimo sutartį, pateikdamas automobilio pirkėjui J. B. 2017-04-20 užpildytą minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis pats surašė ir pasirašė minėtos įmonės direktoriaus L. B. vardu, o gautus iš J. B. grynuosius pinigus už parduotą automobilį - 3400 eurų pasisavino, neįnešdamas jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, padarydamas bendrovei 3400 eurų turtinę žalą. A. R. kaltę patvirtina kito kaltinamojo J. B. parodymai, liudytojų L. B., A. J., A. L. parodymai, iš dalies liudytojo N. C. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas ir pateikti dokumentai apie automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą, registraciją, juridinio asmens duomenys ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai apie šios įmonės vadovą ir akcininkus, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, VĮ Regitra duomenys apie automobilio registraciją, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis niekam automobilio nepardavė, sutarties nesudarinėjo, su J. B. nebuvo susitikęs ir automobiliu „Mini Cooper S“ nesinaudojo, nes jis buvo sudaužytas po eismo įvykio ir stovėjo (duomenys neskelbtini) prieš parduotuvę RIMI. Automobiliu naudojosi ir sudaužė jo pusbrolis N. C.. Apie automobilio perleidimo A. L. aplinkybes nieko nežino. A. L. važinėjo šiuo atomobiliu, kai N. C. buvo Lukiškių kalėjime. Tokius kaltinamojo A. R. parodymus paneigia kito kaltinamojo J. B. parodymai, kad jis automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudarė būtent su A. R., jam padavė pinigus už automobilį – 3400 eurų ir yra įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo iš kurio pirko automobilį, taip pat atpažino A. R. ir ikiteisminio tyrimo metu iš parodytų 6 skirtingų asmenų fotonuotraukų (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas). Taip pat J. B. nurodė, jog yra matęs A. R. važinėjantį šiuo automobiliu ir anksčiau, dieną prieš pirkimą A. R. jam aprodė šį automobilį, pasiūlė pirkti, su juo betarpiškai bendravo. Liudytojas L. B., buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad bendrovės automobiliu „Mini Cooper S“, nuo pat jo įsigijimo naudojosi akcininkai ir vienas iš akcininkų buvo A. R.. Automobilis buvo įsigytas įmonės lėšomis ir registruotas įmonės vardu, todėl buvo bendrovės nuosavybė. Norėdamas išsiaiškinti situaciją apie siunčiamas įmonei baudas už automobilį, sužinojo, kad šis automobilis be UAB (duomenys neskelbtini) vadovo žinios buvo perleistas trečiajam asmeniui A. L., tačiau jis jokios pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, sutartyje parašas ne jo. Pareiškime policijai dėl automobilio neteisėto perleidimo L. B. nurodė, kad A. R. galimai pasisavino žodinio susitarimo pagrindu jam patikėtą automobilį. Liudytojas A. J. patvirtino, kad nuo pat automobilio įsigijimo juo naudojosi ir fiziškai valdė akcininkas A. R., rodė jį pirkėjams, nes automobilis turėjo būti realizuotas. Už parduotą automobilį pinigai į įmonės sąskaitą nebuvo įnešti, apie tai, kad dingo įmonės automobilis jam pranešė direktorius. Jis nematė, kad šiuo automobiliu be A. R. būtų važinėję kiti asmenys. Liudytoja A. L. nurodė, kad automobiliu „Mini Cooper S“ iki jo įsigijimo nėra naudojusi, iš nieko nesiskolino šio automobilio, nes turėjo savo automobilį BMW. A. R. žino iš matymo, kaip kaimyną, kuris gyvena toje pačioje gatvėje, su juo nėra bendravusi. Mano, kad A. R. viską meluoja, prisigalvoja nesąmonių apie savo pusbrolį N. C. ir jo santykius su ja. Liudytojas N. C. parodė, kad automobiliu važinėjo jo pusbrolis A. R. ir kartais jam duodavo šiuo automobiliu pavažinėti. Taigi, sugretinus ir palyginus šiuos liudytojų ir kaltinamojo J. B. parodymus, matyti, kad jie vieni kitus papildo, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir sudaro nuoseklią bei logišką įvykių seką, kad automobiliu disponavo ir pardavė A. R., todėl nėra pagrindo teismui liudytojų ir J. B. parodymais netikėti. Tuo tarpu kaltinamojo A. R. parodymai akivaizdžiai prieštarauja minėtų liudytojų ir kito kaltinamojo J. B. parodymų ir rašytinių įrodymų visumai, todėl teismas A. R. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas liudytojas ar kaltinamasis J. B. nenurodė, jog jie būtų turėjęs konfliktų su A. R., todėl nėra pagrindo manyti, kad jie turėtų tikslą apkalbėti A. R., tyčia siektų jam pakenkti, keršyti ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, nes jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę A. R. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes ir pasekmes (nors UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala dėl automobilio neteisėto perleidimo, tačiau vėliau šis automobilis vėliau grąžintas savininkui), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, yra teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, anksčiau paskirtos bausmės nėra atlikęs (vykdymas atidėtas), tačiau nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo, yra baustas administracine tvarka, ne visas baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad A. R. skirtina BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą) nėra pagrindo, nes jis nedirba, oficialių pajamų neturi, kaip matyti, po 2017-04-20 nusiklastamos veikos padarymo, padarė kelias naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. R. gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti būnant laisvėje. Bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus.

A. R. nėra atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad A. R. 2017-04-20 nusikaltimą padarė iki 2019-02-25 nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant ne mažesnę kaip pusė šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, siekiant, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

A. R. paliktina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72² straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas (2 paros) nuo 2018-05-07 iki 2018-05-09.

Kaltinamojo A. R. gynėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog jo ginamasis yra kaltas dėl nusikaltimo padarymo, prašo taikyti amnestiją pagal 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto, nes nusikalstama veika padaryta iki 2018-10-01.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 8 straipsnio 6 punktas nustato, kad amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Kadangi šiuo nuosprendžiu A. R. nuteistas laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, taikyti A. R. amnestiją bei tenkinti gynėjo prašymą nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl J. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsakomybė atsiranda tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra patvirtinami neteisingi juridiniai faktai. Ši veika pavojinga tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-7-19-942/2017, 2K-251-1073/2018).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis, 2017-04-20 apie 12.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkdamas automobilį „MINI COOPER S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai pardavinėjo A. R., apie tai pirkėjui nežinant, pagamino netikrą dokumentą – suklastojo 2017-04-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašydamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. B. vardu ir taip suklastodamas pastarojo parašą, po ko šį, žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo pateikdamas 2017-04-24 VĮ „Regitra“ registruojant automobilį A. L. vardu. Kaltinamojo J. B. kaltę patvirtina liudytojų L. B., A. J. ir A. L. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, VĮ Regitra duomenys apie automobilį ir jo savininką, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, Juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) duomenys apie šios įmonės vadovą, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo J. B. prisipažinimas ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai.

J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno bei panaudojo.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. ir jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti motiną O. B., kuri pateikė prašymą perduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 129).

Kaltinamasis J. B. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad padarė nusikaltimą pirmą kartą, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė suklaidintas ir įtikintas A. R., pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato (2 t., b.l. 128).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta galima laiduotoja O. B. parodė, kad ji yra J. B. mama. Savo prašymą dėl laidavimo palaiko. Šiuo metu sūnus gyvena atskirai, tačiau atvažiuoja į svečius, ji pati pas sūnų nuvažiuoja. Ji yra dirbanti, todėl bendrauja priklausomai nuo turimo laiko. Mano, jog gali daryti sūnui teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusiklastų, nes vaikai jos klauso, tačiau išvadas patys daro, jau yra suaugę.

Prokuroras prašymui dėl laidavimo neprieštaravo, prašė nustatyti 2 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).

Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad kaltinamasis J. B. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nes padarytas kito asmens suklaidinimo įtakoje, baustas administracine tvarka, daugiausia už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai nėra. Kaltinamasis J. B. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, automobilis buvo sugrąžintas savininkui, todėl turtinė žala nepadaryta, teigia supratęs savo kaltę ir padarė išvadas, neigiamai vertina savo elgesį, pažadėjo daugiau nepažeidinėti įstatymų, todėl teismas mano, kad J. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, O. B. yra kaltinamojo motina, jie dažnai bendrauja, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Ji teigia, kad sūnus atsižvelgia į jos nuomonę, sūnaus elgesį dėl nusikaltimo padarymo vertina neigiamai. O. B. turi šeimą, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra neteista, vieną kartą 2016 metais bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, bauda sumokėta, nuobauda negalioja (2 t., b. l. 130, 155-156). O. B. sutinka būti laiduotoja ir mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką.

Įvertinęs O. B. asmenybę, jos pozityvią vertybinę orientaciją, neigiamą požiūrį į J. B. neteisėtą elgesį, artimus giminystės ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą, gyvenimišką patirtį, teismas mano, kad O. B. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti paskirta laiduotoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 172-173), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) 2018-06-12 pareiškė 5240 Eur civilinį ieškinį dėl automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto pasisavinimo. Ieškinį grindė VšĮ „Emprekis“ išrašu apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje 2018 m. birželio mėnesį (kaina su PVM) (1 t., b. l. 98-101). Civilinis ieškovas 2019-03-15 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog civilinio ieškinio pateikimo metu, automobilio bendrovė dar nebuvo atgavusi. Bendrovei perėmus automobilį, buvo gauta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 19-R02-24, kurioje detaliai įvertinus automobilio būklę ir rinkoje esančias panašių automobilių kainas, nustatyta, jog automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2019-02-12 dienai sudaro 4200 Eur. 2017 m. balandžio mėnesį, kuomet galimai padarius nusikaltimą, buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir neteisėtai perregistruotas automobilis, jo vertė buvo 5890 Eur (remiantis VšĮ „Emprekis“ viešai skelbiamu automobilių kainynu –(duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad dėl įtariamųjų asmenų padaryto nusikaltimo automobilio vertė laikui bėgant mažėjo, bendrovei padaryta žala vertinama, kaip automobilio kainos skirtumas tarp 2017 m. balandžio mėn. buvusios vertės (5890 Eur) ir turto vertinimo ataskaitoje 2019-02-12 nustatytos vertės (4200 Eur), kuris yra 1690 Eur. Transporto priemonės vertinimo ataskaitos sudarymo kaina yra 120 Eur, todėl šios išlaidos įtrauktos į ieškinį ir patikslinto ieškinio suma sudaro 1810 Eur (1690 Eur + 120 Eur), kurią prašo priteisti (3 t., b. l. 8-34).

Kaltinamieji A. R. ir J. B. civilinio ieškinio nepripažino. Prokuroras prašė tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 1810 Eur sumą iš kaltinamojo A. R..

Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau bendroji taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2009, 2K-157-222/2015). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2006 m., įsigijo 2014-12-10 už 4150 JAV dolerių, kas pagal Lietuvos banko kasdien skelbiamą valiutų kursą sudarė 3348,93 Eur (1 Eur buvo lygus 1,2392 JAV dolerio). Liudytojai L. B. ir A. J. parodė, kad nupirktas automobilis buvo suremontuotas, sumokėti muito mokesčiai (kiek tiksliai nežino), 2015-05-13 buvo atlikta automobilio techninė apžiūra ir įregistruotas VĮ Regitra (1 t., b.l. 55-57, 69). Nuo automobilio įregistravimo 2015-05-13 iki jo neteisėto pardavimo 2017-04-20, t. y. beveik dvejus metus, juo naudojosi ir fiziškai valdė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas A. R.. Liudytojai L. B. ir N. C. parodė, kad 2016 metais automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, taip pat liudytojas N. C. nurodė, kad po eismo įvykio buvo sudaužyta automobilio priekinė dalis. Kaltinamasis J. B. ir liudytoja A. L. patvirtino, kad 2017-04-20 sudarius transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, jie automobilį įsigijo su defektais, sumokėjo už jį 3400 eurų, o po įsigijimo mašiną remontavo, išleido remontui apie 1500 Eur, kadangi buvo suskilęs priekinis stiklas, suplyšę priekinės sėdynės, sugadintas priekinis bamperis, taip pat buvo kėbulo pažeidimų, reikėjo pirkti variklio dangtį (kapotą), perdažė daugiau nei pusę automobilio, vien stiklo pakeitimas kainavo 150 Eur su darbu. J. B. pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2017-05-03 kvitas patvirtina, kad už priekinį stiklą buvo sumokėta 70 Eur (3 t., b. l. 44). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2017-04-20 sutartyje buvo nurodyti tokie automobilio defektai: nėra priekinio stiklo, lūžęs priekinis bamperis, grotelė (1 t., b. l. 15). Iš J. B. pateiktų automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų, kurios darytos 2017-05-03, 2017-07-03, 2017-07-05 ir 2017-07-09, t. y. neilgai trukus po automobilio įsigijimo, matyti, jog automobilis buvo su kėbulo, bamperių, apdailos detalių apgadinimais, subraižymais, atsilupusiais dažais, suplyšusiomis sėdynėmis, kitais trūkumais (3 t., b.l. 46-57; 1 t., 109-116). Nuotraukose, darytose 2017-07-05, 2017-07-24 ir 2017-07-26 užfiksuota, kaip J. B. ir A. L. įsigytas automobilis atrodė po atlikto remonto. Fotonuotraukos patvirtina, kad defektai buvo pašalinti, automobilio išvaizda ir būklė jį suremontavus akivaizdžiai pagerėjo (3 t., b.l. 58-67; 1 t., b.l. 117-122). Automobilio apžiūros protokole 2017-08-05 taip pat užfiksuota, kad „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžių trūkumų neturi, ant automobilio išorinių apgadinimų nėra, tik ant galinio dešinio bamperio kampo matomas nežymus pabraižymas; automobilio viduje bendra daiktų tvarka nepažeista. Po apžiūros automobilis buvo užplombuotas ir perduotas saugojimui į policijos saugyklą (1 t., b.l. 35-41), todėl nuo automobilio sulaikymo 2017-08-05 iki 2018-10-23 grąžinimo savininkui UAB (duomenys neskelbtini), juo nebuvo naudojamasi. Civilinio ieškovo atstovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad po automobilio grąžinimo savininkas būtų jį remontavęs. Turto vertintojas 2019-02-12 dienai įvertinęs automobilio būklę nustatė, kad jo vertė yra 4200 Eur (3 t., b.l. 12-34), tai yra įvertinio būklę jau po J. B. ir A. L. atlikto automobilio remonto. J. B. teigimu, remontui jis išleido apie 1500 Eur. Šią sumą pridėjus prie sumokėtos už automobilį 3400 Eur kainos, automobilio vertė po remonto 2017-08-05 dienai, kai automobilis buvo sulaikytas policijos, buvo apie 4900 Eur. Kadangi turto vertintojas automobilį įvertino 2019-02-12 dienai, t. y. praėjus beveik 1,5 metų nuo automobilio perdavimo saugoti, automobilio vertė laikui bėgant sumažėjo iki 4200 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo metu 2017-04-20 jo vertė negalėjo būti 5890 Eur, kurią civilinis ieškovas grindžia 2017 m. balandžio mėn. VšĮ „Emprekis“ išrašu apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (3 t., b.l. 34). Pažymėtina ir tai, kad VšĮ „Emprekis“ nurodoma kaina neatspindi realios konkretaus automobilio vertės esamuoju momentu ir yra daugiau orientacinio pobūdžio, kai nėra kitų objektyvių duomenų apie automobilio kainą. Be to, civilinio ieškovo pateiktame VšĮ „Emperkis“ išraše matyti, kad nurodyta kaina automobilio „Mini Cooper S“, kurio variklio galingumas 127 kW, kai registracijos liudijmas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Mini Cooper S“ variklio galia yra mažesnė – 125 kW. Dėl to VšĮ „Emperkis“ išrašas, kuriuo civilinis ieškovas grindžia automobilio vertę 2017 m. balandžio mėn., yra ne tapataus automobilio ir su skirtingomis techninėmis chrakteristikomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad sudarant 2017-04-20 transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartį, automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė pagal tuometinę jo būklę buvo 3400 Eur, tai yra tokia, kokia buvo nurodyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje ir kiek faktiškai už automobilį buvo sumokėta, todėl civilinio ieškovo reikalavimas priteisti 1690 Eur automobilio verčių skirtumą laikytinas nepagrįstu. Civilinis ieškovas taip pat prašė priteisti 120 Eur išlaidas už turto vertintojo ataskaitos sudarymą, tačiau nepateikė įrodymų apie 2019-03-01 Išankstinės sąskaitos-faktūros apmokėjimą (3 t., b.l. 9-11), dėl to šis prašymas netenkinamas, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtas voke prie baudžiamosios bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bei nevartoti, neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

Palikti A. R. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką (2 paras) nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 1810 Eur priteisimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Mini Cooper S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“

Išaiškinti J. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. B., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas