- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2K-99/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Jonas Prapiestis, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- L. B., L. N., D. K., N. K., R. J., V. J.
- Kategorijos
- 1.1.10.4Amnestija (BK 78 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl G. N. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl J. Š. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl V. Š. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. P. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl R. M. ir A. Š. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirtosios bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams; ši bausmė iš dalies sudėta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi paskirta bausme laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestas.
Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 12 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti L. N., D. K., N. K., R. J. ir V. J., o Ž. A. M. išteisintas. Nuosprendis dėl D. K., N. K., R. J. ir V. J. nuteisimo apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl Ž. A. M. išteisinimo panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, o nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmestas. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. B. nuteistas už tai, kad nuo 2000 m. gegužės iki 2002 m. sausio mėnesio padarė šias nusikalstamas veikas:
2000 m. nuo gegužės iki liepos 11 d. L. B. ir L. N., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą savo naudai įgyti nukentėjusiosios G. N. butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), pasinaudodami G. N. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudami jos pasitikėjimu, žodžiu pateikdami jai melagingus duomenis apie tai, kad ji galinti keisti savo butą (duomenys neskelbtini) į butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), pateikdami jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog buto, esančio Kaune (duomenys neskelbtini) savininkas prašo pradžioje sudaryti mainų sutartį, kuria ji, G. N., tariamai keičia savo butą į butą Šakių r. (duomenys neskelbtini), o tik po to ji galėsianti sudaryti mainų sutartį, kuria iškeistą butą Šakių r. (duomenys neskelbtini) iškeisianti į butą Kaune (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įgysianti tą butą. Melagingai žadėdami, kad buto Kaune (duomenys neskelbtini), savininkas jai dar ir sumokės už nelygiaverčius mainus 13 000 Lt priemoką, tačiau turėdami tikslą nukentėjusiosios G. N. butą perduoti kitam asmeniui – K. O., net neketindami padėti G. N. savo butą iškeisti į butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), ir neketindami sumokėti jai 13 000 Lt priemokos, L. B. ir L. N. nuo nukentėjusiosios G. N. tai nuslėpė ir tyčia ją suklaidino. G. N., paveikta šių melagingų duomenų, 2000 m. liepos 11 d. Kauno m. 14-ajame notarų biure Kaune, K. Donelaičio g. 85, pasirašė su K. O. mainų sutartį, pagal kurią savo 31 033 Lt vertės vieno kambario butą Kaune (duomenys neskelbtini), ji iškeitė į 10 852 Lt vertės K. O. priklausantį butą Šakių r. (duomenys neskelbtini), tačiau L. B. ir L. N. pažadėtos 13 000 Lt priemokos G. N. už nelygiaverčius mainus nesumokėjo. Taip jie apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą G. N. skirtus 13 000 Lt bei K. O. naudai užvaldė G. N. 31 033 Lt vertės butą.
L. B., D. K. ir N. K., nuo 2000 m. rugpjūčio iki rugsėjo 7 d., iš anksto susitarę vykdyti nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti Ž. A. M. nukentėjusiosios J. Š. butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), ir pasisavinti už butą gautus pinigus, pasinaudodami J. Š. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudami jos pasitikėjimu, žodžiu pateikdami jai melagingus duomenis apie tai, kad nori parduoti L. Ž. automobilį ir tam reikalingas ir J. Š. įgaliojimas, suteikiantis teisę N. K. parduoti jai priklausantį butą Kaune (duomenys neskelbtini); nuo J. Š. nuslėpdami tai, kad ketina šio įgaliojimo pagrindu nukentėjusiosios J. Š. butą parduoti Ž. A. M. ir pinigų už parduotą butą J. Š. neatiduoti, L. B., N. K. ir D. K. nukentėjusiąją J. Š. tyčia suklaidino. Nukentėjusioji J. Š. šių melagingų duomenų paveikta 2000 m. rugpjūčio 24 d. Kauno m. 7-ajame notarų biure, esančiame Kaune, K. Donelaičio g. 61, pasirašė N. K. įgaliojimą, kuriuo, pati to nesuprasdama, įgaliojo N. K. parduoti jai priklausantį butą Kaune (duomenys neskelbtini). 2000 m. rugsėjo 7 d. Kauno m. 6-ajame notarų biure, esančiame Kaune, V. Putvinskio g. 22-1, šio įgaliojimo pagrindu N. K., atstovaudamas J. Š., sudarė su Ž. A. M. J. Š. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisę į J. Š. butą įgijo Ž. A. M. Iš Ž. A. M. gautų pinigų už apgaule parduotą butą nei L. B., nei D. K., nei N. K. J. Š. negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo ir kito asmens – Ž. A. M. –naudai įgijo didelės vertės – 33 807 Lt turtą, padarydami nukentėjusiajai J. Š. 33 807 Lt turtinę žalą.
L. B., D. K. ir N. K. nuo 2000 m. rugpjūčio iki spalio 2 d., veikdami bendrai ir turėdami tikslą apgaule savo ar kitų naudai įgyti nukentėjusiojo V. Š. namą Utenos r. (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiojo V. Š. teisiniu neišprusimu, pateikdami nukentėjusiajam V. Š. melagingus duomenis apie tai, kad norint parduoti L. Ž. automobilį reikalingas ir V. Š. sutikimas bei įgaliojimas, suteikiantis teisę N. K. disponuoti ir parduoti V. Š. priklausantį turtą; nuslėpdami nuo nukentėjusiojo V. Š. tai, kad ketina šio įgaliojimo pagrindu parduoti jo turtą ir pinigų už parduotą turtą jam neatlyginti, taip tyčia suklaidino nukentėjusįjį V. Š. Nukentėjusysis, paveiktas šių melagingų duomenų, 2000 m. rugpjūčio 24 d. Kaune, K. Donelaičio g. 61 esančiame Kauno m. 7-ajame notarų biure pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo N. K. parduoti savo turtą. Šio įgaliojimo pagrindu 2000 m. spalio 2 d. Utenos rajono 2-ajame notarų biure Utenoje, Vytauto a. 2, N. K. apgaule atstovaudamas V. Š., sudarė su L. M. V. Š. namo ir ūkinių pastatų Utenos r. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisę į V. Š. namą bei ūkinius pastatus įgijo L. M. Pinigų už parduotą turtą V. Š. jie neatlygino ir tokiu būdu apgaule įgijo 10 000 Lt vertės turtą, padarydami nukentėjusiajam turtinę žalą.
L. B. 2000 m. nuo spalio iki lapkričio 7 d., turėdamas tikslą savo naudai įgyti nukentėjusiosios A. P. butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios teisiniu neišprusimu bei jos bejėgiška būkle dėl senatvės, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, jog padės jos butą parduoti ir nupirks jai kitą, tvarkingesnį butą Kaune, nors iš tikrųjų neketino pirkti jai kito buto bei atiduoti pinigų už parduotą jos butą. Visa tai nuo nukentėjusiosios A. P. jam nuslėpus bei tyčia suklaidinus, ji, paveikta šių melagingų duomenų, 2000 m. lapkričio 7 d. Kauno m. 14-ajame notarų biure Kaune, Vasario 16-osios g. 10-1, pasirašė su G. K. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią nuosavybės teisę į jos butą įgijo G. K.; jis vėliau šį butą pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavė L. M., kuri L. B. sumokėjo 8000 Lt. L. B. pinigų už parduotą A. P. butą neatlygino ir taip apgaule savo naudai įgijo 8000 Lt, o kito asmens–L. M.–naudai įgijo nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą – butą, esantį Kaune (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28 000 Lt; taip padarė nukentėjusiajai A. P. 28 000 Lt turtinę žalą.
L. B. nuo 2001 m. birželio iki gruodžio 6 d., turėdamas tikslą įgyti 2/3 namo bei 549/823 žemės sklypo, esančių Kaune (duomenys neskelbtini) ir priklausančių R. M. ir A. Š., melagingai žadėdamas R. M. padėti jos brolio A. Š. namo bei žemės sklypo dalis užregistruoti jos vardu, iš tikrųjų iš anksto ketindamas šį turtą parduoti G. ir R. J., tuo tikslu įkalbėjo nukentėjusiąją R. M. parašyti įgaliojimą G. J., suteikiantį jai teisę parduoti jos, R. M., žemės sklypą su jame esančiais pastatais Kaune (duomenys neskelbtini). Siekdamas išgauti psichikos negalią turinčio nukentėjusiojo A. Š. įgaliojimą, jis nuo (duomenys neskelbtini) pensionato, pripažinto A. Š. daliniu globėju, slaugytojų ir administracijos nuslėpė, kad A. Š. namo bei žemės sklypo dalis jis ketina parduoti, o pinigų už gautą turtą jam negrąžinti. Taip jis tyčia suklaidino nukentėjusiąją R. M. bei (duomenys neskelbtini) pensionato slaugytojas. Šių melagingų duomenų paveikta R. M. 2001 m. birželio 11 d. Kauno m. 5-ajame notarų biure, esančiame Birželio 23-iosios g. 8-2, parašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo G. J. parduoti R. M. priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais Kaune (duomenys neskelbtini). Be to, 2001 m. birželio 22 d. Joniškio rajone (duomenys neskelbtini), už dėl ligos negalintį pasirašyti nukentėjusįjį A. Š. liudytojoms D. R. ir R. S. bei R. M. parašius G. J. įgaliojimą, suteikiantį jai teisę parduoti A. Š. turtą, 2001 m. gruodžio 6 d. Kauno m. 17-ajame notarų biure, esančiame Kaune, J. Gruodžio g. 15, G. J., įgaliojimų pagrindu atstovaujančiai R. M. ir A. Š., sudarius su savo tėvu L. K. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, G. J. nuosavybės teisę į 275/823 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį statinių Kaune (duomenys neskelbtini), priklausančių nukentėjusiajai R. M., bei 274/823 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį statinių Kaune (duomenys neskelbtini), priklausančių nukentėjusiajam A. Š., perleido savo tėvui L. K., tačiau pinigų už parduotas pastatų bei žemės sklypo dalis nukentėjusiesiems R. M. ir A. Š. neatlygino, o juos perdavė L. B. Taip L. B. apgaule L. K. naudai įgijo R. M. ir A. Š. namo, esančio Kaune (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ir 549/823 žemės sklypo, kurių bendra vertė 40 000 Lt, padarydamas nukentėjusiajai R. M. 20 000 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. Š. 20 000 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, pritaikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ Nr. IX-1182 ir sumažinti neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalį.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
L. B. manymu, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nuosprendyje pasisakydamas, kad nėra pagrindo jam pritaikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ Nr. IX-1182 ir sumažinti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, nesi jis yra II grupės invalidas, sunkiai serga.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino įstatymus, nes jam paskirta per griežta subendrinta bausmė. L. B. nurodo, kad galutinė subendrinta bausmė turėjo būti paskirta apėmimo būdu ir negalėjo viršyti maksimalios bausmės, numatytos už sunkiausią nusikaltimą. Nuteistasis pažymi, kad jam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, o tai daugiau nei maksimali BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė.
Be to, L. B. nurodo, kad epizode dėl J. Š. buto įgijimo apgaule jo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas, o turėjo būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. Š. butas parduotas už 30 000 Lt, todėl ir jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes 30 000 Lt suma mažesnė negu 250 MGL. Nuteistasis akcentuoja, kad buto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainą, kuri yra 30 000 Lt, t.y. tokia pati, kaip ir nurodyta buto pirkimo–pardavimo sutartyje, o ne pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įvertinimą, kur šis butas dėl neaiškių priežasčių įvertintas 33 807 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo L. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo L. B. kasacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
L. B. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaulės būdu pasisavinant J. Š. butą. Kasatoriaus teigimu, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. Š. butas buvo parduotas už 30 000 Lt, o ši suma neviršijo tuo metu nustatytos 250 MGL sumos, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje argumentuotai išdėstyta, kodėl netenkinamas apeliacinio skundo prašymas perkvalifikuoti veiką šiame epizode. Teismas nurodė, kad turto vertė, remiantis teismų praktika turto pagrobimo ar neteisėto pasisavinimo bylose, gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Galioja bendra taisyklė, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šia taisykle ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas. J. Š. buto pirkimo–pardavimo sutartyje, patvirtintoje notaro, nurodyta, kad parduodamas butas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Kauno filialo įvertintas 33 807 Lt. Teismas, kvalifikuodamas L. B. nusikalstamą veiką, rėmėsi oficialiu valstybinės įstaigos įvertinimu. Be to, pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju apgaulės būdu įgyto turto vertės nustatymas pagal pirkimo-pardavimo sutarties kainą būtų abejotinas ir neteisingas dar ir todėl, kad minėta sutartis sudaryta ne tarp J. Š. ir pirkėjo Ž. A. M., bet tarp nusikalstamai veikusių Ž. A. M. bei N. K., kuris, nors ir buvo įgaliotas atlikti tokiu veiksmus J. Š. vardu, tačiau iš tiesų veikė, siekdamas apgauti nukentėjusiąją.
Atsiliepime pažymima, kad teismas, subendrindamas L. B. paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokiais atvejais teismas taiko bausmių apėmimą. Šis bausmių bendrinimo būdas taikomas tada, kai: yra ideali nusikaltimų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Prokurorė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių reikalavimų ir dalinio sudėjimo būdu subendrino ankstesniu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kuri, kaip pastebėjo kasatorius, yra didesnė už jam inkriminuotų veikų sankcijose numatytas maksimalias laisvės atėmimo bausmes. Tačiau teismas, bendrindamas bausmes, nėra saistomas inkriminuotų veikų sankcijose nustatytu maksimaliu bausmių dydžiu. BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o šios įstatymo nustatytos ribos galutinė subendrinta L. B. paskirta laivės atėmimo bausmė ir neviršija.
Prokurorė nesutinka su kasatoriaus L. B. teiginiais, kad teismai jam privalėjo taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą Nr. „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ Nr. IX-1182 (toliau – Amnestijos įstatymas). Kasatoriaus teigimu, Amnestijos įstatymo nuostatos jam turėjo būti taikomos kaip II grupės invalidui. Prokurorė nurodo, kad šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami (be kitų įstatyme išvardytų asmenų) II grupės invalidai pirmą kartą nuteisti iki trejų metų imtinai, išskyrus asmenis, nuteistus už šio įstatymo 7 straipsnio numatytus nusikaltimus. Taigi numatyta trijų sąlygų visuma: asmuo teisiamas pirmą kartą; jam paskirta ne didesnė kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir jo įvykdytas nusikaltimas neįtrauktas į įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nusikaltimų sąrašą. Prokurorė pabrėžia, kad kasatorius nusikalto būdamas teistas, jam skirta griežtesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė, L. B. nuteistas už kvalifikuotą sukčiavimą, o šis nusikaltimas įtrauktas į Amnestijos įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nusikaltimų sąrašą. Kadangi L. B. nuteistas už veiką, kuri įtraukta į Amnestijos įstatymo 7 straipsnį, jam netaikytinos ir minimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios neatliktosios laisvės atėmimo bausmės sumažinimą asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jie padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
Kasatorius teigia, kad jo veiksmai apgaule įgyjant nukentėjusiosios J. Š. butą neteisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas. Pasak kasatoriaus, buto vertė turi būti nustatyta ne pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įvertinimą, o pagal rinkos kainą, tolygią buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai kainai, kuri yra mažesnė negu 250 MGL.
Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
L. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais D. K., N. K. ir Ž. A. M., apgaulės būdu išvilioję iš nukentėjusiosios J. Š. įgaliojimą nuteistajam N. K. parduoti jos butą, įgijo tą butą, N. K. pardavus jį kitam nuteistajam Ž. A. M. ir neperdavus pinigų nukentėjusiajai J. Š. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai motyvavo nesant pagrindo vadovautis sutartyje nurodyta kaina, nes sutartis sudaryta tarp nusikalstamai veikusių nuteistųjų N. K. ir Ž. A. M. ir joje nurodyta kaina neparodo tikrosios buto savininkės valios.
Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo L. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Dėl bausmių subendrinimo
Kasatoriaus tvirtinimas, esą galutinė subendrinta bausmė jam turi būti paskirta apėmimo būdu ir negali viršyti maksimalios bausmės, numatytos už sunkiausią nusikaltimą, prieštarauja Baudžiamojo kodekso nuostatoms.
Skundžiamu nuosprendžiu L. B. nuteistas už penkis tyčinius nusikaltimus, kurie pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: trys iš jų yra nesunkūs ir du sunkūs nusikaltimai. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su bausme, paskirta 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi, kuriuo jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, už kurį bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2003 m. spalio 13 d. nuosprendį.
Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai; 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. L. B. nusikalstamos veikos nesudaro idealios sutapties. Antruoju atveju pagal susiklosčiusią teismų praktiką bausmių apėmimas taikomas tada, kai nusikalstamų veikų kategorijos skiriasi per vieną ar kelias. L. B. nusikalstamos veikos priskiriamos toms pačioms, gretimoms ir skirtingoms kategorijoms. Tokiu atveju pagal BK 63 straipsnio 6 dalį teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
Šios įstatymo nuostatos ir BPK 307 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinį, neįpareigoja teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskleisti kiekvienos bausmės subendrinimo būdo. Svarbu, kad galutinė subendrinta bausmė būtų tokia, kuri atitiktų minėtus reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paminėjo tik dalinį bausmių sudėjimo būdą, akivaizdu, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų atskleistas bausmių apėmimo būdas, vis tiek reikėtų taikyti ir dalinį ar visišką bausmių sudėjimo būdą, nes L. B. yra padaręs nusikaltimus, priskiriamus tai pačiai ir gretimai kategorijoms. Teismas pasirinko palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą, o galutinę subendrintą bausmę paskyrė vieneriais metais didesnę už pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kasatoriaus teiginys, kad ta bausmė negali būti didesnė, negu maksimali bausmė, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, prieštarauja baudžiamajam įstatymui. Pagal nusikaltimų sutaptį paskirta galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 7 dalis).
Skiriant subendrintą bausmę nuteistajam L. B., BK bendrosios dalies normos pritaikytos tinkamai.
Dėl amnestijos akto taikymo
2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ galioja veikoms, padarytoms iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą visos L. B. nusikalstamos veikos, taip pat ir tos, už kurias bausmės paskirtos kitais nuosprendžiais ir subendrintos pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, padarytos iki minėtos datos. Amnestijos taikymo klausimas sprendžiamas tik po to, kai bausmės subendrinamos. Tai reiškia, kad taikant amnestiją turi būti atsižvelgiama ir į tas nusikalstamas veikas, už kurias bausmės subendrintos pagal nusikaltimų ar nuosprendžių sutaptį. Nuteistasis L. B. 1995 m. kovo 3 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams. Kaip pagal senojo BK 58 straipsnio 1 dalies 2² punktą, taip ir pagal naujojo BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tokie asmenys laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, laikomi turinčiais teistumą. Dalį nusikalstamų veikų, už kurias skundžiamu nuosprendžiu L. B. paskirta subendrinta bausmė pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi L. B. laikomas turinčiu teistumą, todėl jam minėto amnestijos akto 4 straipsnis, numatantis neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimą pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims, netaikytinas. To paties įstatymo 5 straipsnis numato neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies sumažinimą asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, padariusiems nusikalstamą veiką neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Šis straipsnis numato vieną išimtį. Jis netaikomas asmenims, nuteistiems už įstatymo 7 straipsnyje numatytus nusikaltimus, tarp kurių yra ir sukčiavimas stambiu mastu (senojo BK 274 straipsnio 3 dalis, kurią atitinka naujojo BK 182 straipsnio 2 dalis). Būtent už tokius nusikaltimus ir nuteistas L. B., todėl jam amnestijos aktas netaikytas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atmesti nuteistojo L. B. kasacinį skundą.