Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 nustatė pareiškėjui V. J. nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į namą, daržinę, tvartą, adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimo priėmimo metu šiems nekilnojamiesiems daiktams nebuvo suteikti unikalūs numeriai. Ilgainiui pareiškėjas minėtą turtą susiremontavo ir ėmėsi veiksmų jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau viešojo registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo turtą, kadangi Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendime nėra duomenų, identifikuojančių nekilnojamąjį daiktą, t. y. nenurodytas unikalus numeris. Pažymėjo, kad pareiškėjas esminių gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų neatliko – tiesiog pakeitė stogo dangą, langus, atliko tinkavimo darbus ir pan.

4. Suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovai į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagriėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 nustatė pareiškėjui V. J. nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į namą, daržinę, tvartą, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendime nėra duomenų, identifikuojančių nekilnojamąjį daiktą (nenurodytas unikalus numeris).

6. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 pareiškėjui nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš sprendimo 6 punkte nurodytų duomenų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atmetė pareiškėjo prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nuosavybės teisę nustatančiame dokumente – Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 nėra duomenų, identifikuojančių nekilnojamąjį daiktą (nenurodytas unikalus numeris). Taigi pareiškėjas kita, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali. Pažymėtina, kad, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui būtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo turtą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

9. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

10. Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

11. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 pareiškėjui buvo nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Visų pirma, remiantis Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimo duomenimis, pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. jis kartu su tėvais apsigyveno name su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) ir po tėvų mirties juos toliau valdo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatė, jog pareiškėjas nepertraukiamai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m., valdė namą, daržinę, tvartą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m., be kito turto, valdė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), ir šio sprendimu pagrindu įgyjamąja senatimi pagrindu įgijo nuosavybės teisę į minėtą turtą. Vis dėlto Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, t. y. pareiškėjo nuosavybės teisė į šį turtą Nekilnojamojo turto registre iki šiol neįregistruota.

12. Antra, (duomenys neskelbtini) parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai yra (duomenys neskelbtini) m., o laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2025 m. buvo atlikti paprastieji remonto darbai. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, jog minėtas turtas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) m., t. y. tuo pačiu metu, kaip ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendime nurodyta nekilnojamasis turtas.

13. Trečia, teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, kad pareiškėjas yra jo sutuoktinės dėdė. Tiek pareiškėjas, tiek jo tėvai gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu turtui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), t. y. tikslūs numeriai gyvenvietėje esantiems namams buvo suteikti tik prieš kelerius metus. Po tėvų mirties ten liko gyventi pareiškėjas. Ilgainiui namas tapo prastos būklės – pradėjo pūti gegnės, skilinėjo mūras, todėl jis padėjo pareiškėjui atlikti namo remontą. Jo metu buvo pakeistas stogas, langai, namas buvo ištinkuotas, tačiau nei namo išplanavimas, nei dydis nesikeitė. Teismo posėdžio metu liudytoja A. I. paaiškino, kad jos tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), jie buvo pareiškėjo tėvų kaimynai. Jos žiniomis, pareiškėjas ten liko gyventi po tėvų mirties ir ten gyvena iki šiol. Ji pati šiuo metu gyvena gretimoje gyvenvietėje, dažnai pravažiuoja pro (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) keliu, mato pareiškėjo namus. Ji matė, kad buvo atliktas pareiškėjo namų remontas, tačiau, jos žiniomis, namas išliko iš esmės tokio paties dydžio, ji nepastebėjo, kad prie namo būtų pristatytas priestatas ar pan. Jos žiniomis, pareiškėjas kito turto (duomenys neskelbtini), neturėjo. Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. paaiškino, kad pareiškėjas yra jos dėdė, jam priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Anksčiau šį turtą valdė dėdės tėvai, o po jų mirties – dėdė. Kito nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturi. Minėtas turtas per pastaruosius metų buvo remontuotas – pakeistas stogas ir pan., tačiau namo dydis, patalpų išplanavimas ir pan. liko nepakitę. Taigi liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas po savo tėvų mirties liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki šiol. Liudytojai taip pat patvirtino, kad pareiškėjas kito turto (duomenys neskelbtini), neturėjo, taip pat nurodė, jog nors buvo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai, tačiau esminės šio nekilnojamojo turto konstrukcijos liko nepakitusios. Pažymėtina, jog byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2025 m. buvo atlikti paprastieji gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai. Duomenų, patvirtinančių, jog kiti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka valdytų ar naudotųsi ginčo nekilnojamuoju turtu, ar būtų pareiškę į jį pretenzijas, nėra.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 pareiškėjui buvo nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-164-2005 pareiškėjui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.