Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1411-459/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ ieškinį atsakovams R. V. ir V. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB ,,Atsakingi sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir V. R. 422 383,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą (daiktus), o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, ieškinio sumai. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, dėl atsakovų veiksmų ieškovė prarado jai priklausantį vertingą turtą. Pateikti įrodymai, tikėtinai pagrindžia ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Vertinant atsakovų elgesį bankroto byloje (akivaizdus piktybinis delsimas perduoti turtą ir dokumentus daugiau nei 5 mėn., taip vilkinant bankroto byla), yra tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovų turto arešto, pastarieji ir toliau gali elgtis nesąžiningai, perleisti savo turtą tretiesiems asmenims arba imtis kitų veiksmų, dėl kurių galimai palankaus sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar būti neįvykdomas. Vykdant bankroto procedūrą bankroto administratoriui pavyko surinkti įrodymų apie bendrovės įsisavintas ir netinkamai panaudotas valstybines išmokas, įvairių Lietuvos regionų darbo biržos bylinėjosi su bendrove dėl sutarčių negaliojimo ir subsidijų grąžinimo. Kadangi teisminiai dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, minėto pobūdžio ginčų gali būti ir daugiau.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams R. V. ir V. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą (daiktus), o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 422 383,86 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove. Teismas leido atsakovams R. V. ir V. R., iš areštuotų banko sąskaitų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei komunalinių, mokėjimu, nurodė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, bei pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, atsakovai fiziniai asmenys, o ieškinio suma yra didelė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad negali spręsti, jog atsakovų finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovams pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, nėra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog būsimą, ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovai gali nesunkiai įvykdyti. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.Teismas nurodė, kad siekiant be pagrindo neriboti skolininkų galimybės disponuoti apyvartinėmis lėšomis, užtikrinti skolininkų būtinų poreikių tenkinimą, leistina atsakovams iš areštuotų banko sąskaitų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei komunalinių, mokėjimu.

Atsakovas R. V. atskirajame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį – panaikinti atsakovo R. V. piniginių lėšų, esančių SEB banko asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, suteikiant atsakovui teisę šioje bako sąskaitoje atlikti finansines operacijas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės ieškinys bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos pareikštam ieškinio reikalavimui. Teismas, areštuodamas atsakovo pinigines lėšas, įplaukiančias ir esančias SEB banko sąskaitoje neteisingai aiškino ir pritaikė įstatymą. Įstatymas numato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai (CPK 739 str. 1 d. 6 p.). Atsakovas yra neįgalus, todėl iš jo gaunamų neįgalumo pajamų negali būti daromos išskaitos. Atsakovo gaunamos pajamos – neįgalumo pašalpa neviršija Vyriausybės nustatytos MMA, kuri yra 380 Eur. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA, todėl šiam atsakovo turtui negali būti taikomas areštas.Ieškovė BUAB ,,Atsakingi sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus: Esant pagrįstoms abejonėms dėl atsakovo R. V. sąžiningumo, o jo vadovaujamai įmonei praradus didelės vertės turtą bei galimai sunaikinus ar praradus visus bendrovės veiklą pagrindžiančius dokumentus, turėtų būti taikomos atitinkamai griežtos priemonės, įskaitant priemones, kurios leidžia užtikrinti galimai žalą patyrusių asmenų patirtos žalos atlyginimą. Atsakovai, kuriems taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ateityje gali elgtis nesąžiningai, nekontroliuojant jų banko sąskaitų per jas vykdyti neteisėtas operacijas, taip sudarant prielaidas apsunkinti realų teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Teismas netaikė besąlyginio atsakovo R. V. banko sąskaitų arešto, o nustatė konkrečias išimtis ir lengvatas.Antstolis, areštuodamas lėšas ir vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo vadovautis įstatymų bei teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, todėl nepaisant to, kad nutartyje teismas nurodė areštuoti atsakovo R. V. banko sąskaitose esančias lėšas, išieškojimas negali būti ir nebus nukreiptas į tas išmokas, iš kurių išieškojimą teisės aktai draudžia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovo R. V. piniginių lėšų, esančių SEB banko asmeninėje sąskaitoje, areštas.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus, konstatuodamas, kad prašoma priteisti iš atsakovų, kaip fizinių asmenų, ieškinio suma yra didelė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovui laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju, ieškovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teisiškai būtų nepagrįsta teigti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra net tikėtinai nepagrįstas. Tenkintini ar ne ieškinio reikalavimai bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visetą (CPK 185 str.). Apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo (CPK 178 str.). Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, areštuodamas apelianto pinigines lėšas, įplaukiančias ir esančias SEB banko sąskaitoje, pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino ir pritaikė įstatymą, t. y. CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos.Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pirmoje eilėje areštavo atsakovų nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, leido iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove, atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei komunalinių, mokėjimu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo vadovaujamasi proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principais, ir apelianto teisės nebuvo suvaržytos daugiau, negu buvo būtina teisėtam tikslui pasiekti.CPK 738 ir 739 straipsniai numato, iš kokių lėšų negalimas išieškojimas, atitinkamai, kokios lėšos negali būti areštuojamos, siekiant užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neapsiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Apeliantas pateikė duomenis, kad į jam priklausančią sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedama jo gaunama neįgalumo pašalpa. Dėl šių aplinkybių apeliantas prašo panaikinti piniginių lėšų, esančių SEB banko asmeninėje sąskaitoje areštą, suteikiant atsakovui teisę šioje banko sąskaitoje atlikti finansines operacijas. Sutiktina su apeliantu, kad CPK 739 straipsnis riboja išieškojimą iš nedarbo pašalpų, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad vykdydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis aprašė būtent apelianto nurodytoje SEB banko sąskaitoje jo iš SODROS gaunamą neįgalumo pašalpą. Šių aplinkybių nenurodo ir apeliantas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstai pažeidžiami teisėti apelianto interesai. Be to, kaip matyti iš apelianto pateikto SEB banko sąskaitos išrašo, į šią sąskaitą apeliantas gauna ir darbo užmokestį. CPK nenumato draudimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti iš darbo teisinių santykių gaunamas lėšas. Nors laikinosios apsaugos priemonės neturi paneigti šalių interesų pusiausvyros principo, tačiau apelianto prašymas panaikinti areštą visai bako sąskaitai, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.