Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta bausme – 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 8 metų, 2019 m. kovo 26 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. birželio 20 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia kumščiu du kartus sudavė M. K. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulų lūžį su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas akių vokuose bei poodinę kraujosruvą dešiniajame žande, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad keli mėnesiai iki įvykio matė, kad verkia jo žmona. Ji papasakojo, kad buvęs jos vyras M. K. gąsdina, kad atims vaiką, parašys socialinei darbuotojai, kad ateitų jos patikrinti, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jam susitikus su M. K. apie tai pakalbėti, šis sakė, kad daugiau tai nepasikartos. Po kelių mėnesių žmonai kalbant telefonu per garsiakalbį, girtas M. K. vėl pradėjo žmoną vadinti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, darė spaudimą, o jį (kaltinamąjį) pasiuntė toliau. 2021 m. birželio 20 d. M. K. turėjo atvežti vaiką, tačiau ragelio nekėlė, žmona pergyveno ir verkė. Po to telefoną pakėlusi M. K. sesuo pasakė, kad vaiką tuoj atveš. Jis pasakė žmonai, kad ji su vaiku eitų namo. Žmonai išėjus, jis liko pasikalbėti su M. K.. Išlipęs iš automobilio M. K. pradėjo jį provokuoti (savo judesiais, kalbos maniera), o tai jį suerzino ir išbalansavo, todėl trenkė jam du kartus. M. K. nukrito, jam pradėjo stipriai bėgti kraujas. Jis (kaltinamasis) nuėjo namo, tačiau netrukus vėl sugrįžo atgal, nes išsigando, kad M. K. gali būti praradęs sąmonę. Grįžęs pamatė M. K. sėdintį su servetėlėmis, pasakė jam, kad važiuotų iš čia, o M. K. atsakė, jog negali, nes nosis kraujuoja. Tuomet jis (kaltinamasis) išėjo namo. Po to sužinojo, kad buvo atvykusi policija ir M. T. metu namuose jo nebuvo, nes buvo išėjęs pasivaikščioti, į namus sugrįžo po valandos. Įvykio metu nebuvo išgėręs, vaiko šalia nebuvo. Jis gyvena su žmona ir jos vaiku. Jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių prisideda prie nukentėjusiojo vaiko išlaikymo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, žalą atlygins. Su M. K. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su turtine žala, tačiau prašoma neturtinė žala yra per didelė, sutinka atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią galėtų sumokėti dalimis. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tuo metu su žmona J. K. ir jos sūnumi gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 20 d. apie pietus buvęs žmonos sutuoktinis M. K. turėjo parvežti vaiką, tačiau sutartu laiku nepasirodė. Tuomet žmona pradėjo skambinti buvusiam sutuoktiniui, tačiau šis ragelio nekėlė, taip pat skambino ir buvusio sutuoktinio giminaičiams. M. K. perskambino tik po kelių valandų, pasakė, kad greitu metu atveš vaiką ir atvežė apie 17.00 val. Jis kartu su žmona išėjo pasitikti žmonos sūnaus. Jis norėjo pasikalbėti su M. K., nes šis paskutiniu metu provokuoja žmoną konfliktui, manipuliuoja vaiku, niekada negražina vaiko laiku, todėl žmona dažnai verkia ir labai jaudinasi. Kartu su žmona jis priėjo prie automobilio, žmona pasiėmė vaiką ir nuėjo į namus, o jis su M. K. liko dviese pasikalbėti. Pradėjo priekaištauti M. K. dėl elgesio su žmona, į ką M. K. atsakė klausimu; „kas tu toks?“. Tai jį suerzino, todėl du kartus kumščiu trenkė M. K. į veido sritį ir pastarasis iš karto nukrito. M. K. nesipriešino, matė, kaip jam iš nosies tekėjo kraujas. Tada jis apsisuko ir išėjo namo, bet netrukus vėl sugrįžo pasižiūrėti kaip laikosi M. K., nes prieš palikdamas jį matė daug kraujo. Priėjęs prie M. K. paklausė, kodėl jis dar čia, į ką M. K. atsakė, kad „kaip gali važiuoti?“ Po ko jis apsisuko ir nuėjo. Nori susitaikyti su M. K., jo atsiprašyti ir atlyginti moralinę žalą (b. l. 82-84).

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais išsiskyrė su savo sutuoktine J. K., su kuria turi sūnų N.. Po skyrybų buvo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Bendravo su buvusia sutuoktine gerai, konfliktų nebuvo. Maždaug prieš metus buvusi sutuoktinė pradėjo gyventi su nauju draugu A. K., kurį pažįsta tik iš matymo, tada prasidėjo konfliktai dėl vaiko priežiūros. Buvusi sutuoktinė susituokė su A. K. ir vestuvių savaitgalį jis praleido laiką su vaiku, kurį grąžinti turėjo sekmadienį. Jau tada buvo iškilusi konfliktinė situacija dėl vaiko grąžinimo. Tą savaitgalį jam priklausė susitikti su sūnumi, todėl 2021 m. birželio 18 d. atvažiavo pasiimti sūnaus, jokių konfliktų su buvusia sutuoktine nebuvo, susitarė, kad vaiką gražins sekmadienį po pietų. Sekmadienį, t. y. 2021 m. birželio 20 d., apie 12.00 val. su juo susisiekė buvusi žmona, paklausė kur vaikas. Atsakė, kad vaikas su juo, tada buvusi žmona supyko, nes galvojo, jog susitarė, kad jis vaiką gražins iki 12.00 val. Atsakė savo buvusiai žmonai, kad vaiką gražins po pietų. Tada tarp jų vyko žodinis konfliktas, tačiau galiausiai susitarė, kad jis vaiką sugražins apie 17.00 val. Apie 17.00 val. atvyko iki sūnaus gyvenamosios vietos, paskambino buvusiai žmonai, kad ateitų pasiimti vaiko. Buvusi žmona atėjo kartu su savo vyru A. K.. Išlipęs iš automobilio jis pradėjo kelti sūnų, kuris miegojo automobilyje. Priėjęs A. K. galvos mostu parodė, kad prieitų prie jo, tačiau jis į tai nereagavo, nes su buvusia žmona ramino iš miegų pakeltą vaiką. Kai atidavė vaiką, buvusi žmona su vaiku nuėjo link namų, o jis priėjo prie A. K., kuris stovėjo netoli automobilio (apie 2 m atstumu). A. K. paklausė, ar jis supranta rusiškai, atsakė, kad ne viską. Tada A. K. pasakė kažką, kaip jis (M. K.) kalbasi telefonu su juo ir tuo pačiu metu trenkė jam kumščiu du kartus į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po smūgio pritūpė ant žemės, aptemo akyse, o A. K. tuo pat metu kažką jam sakė. Pamatė, kad ant žemės iš nosies bėga kraujas, todėl priėjęs prie automobilio paskambino 112 ir iškvietė policiją, o A. K. nuėjo į savo namo laiptinę. Po kurio laiko A. K. sugrįžo ir vadino jį necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jei dar kartą taip bus, tai jis užmuš jį (M. K.), bei vėl sugrįžo į savo namo laiptinę. Buvusi žmona įvykio nematė, viskas vyko vidiniame kieme. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai, kurie apžiūrėję jį nusprendė vežti į RVUL. Policijos pareigūnai buvo nuėję iki A. K. gyvenamosios vietos, tačiau namuose jo nerado. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis (b. l. 42-44).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 20 d. 17.20 val. M. K. pranešė, jog prie namo (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes jis buvo sumuštas buvusios žmonos vyro, laukia prie namo, nosies trauma, kraujuoja. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodytos įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės (b. l. 12).

Iš M. K. pareiškimo matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 17.20 val., jam parvežus vaiką buvusiai sutuoktinei, jos dabartinis sutuoktinis A. K. naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. trenkė du smūgius kumščiu į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (b. l. 4).

Vyriausiojo patrulio E. S. 2021 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 20 d. apie 17.25 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė kitas vyras. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko M. K., kuris paaiškino, kad automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė vaiką buvusiai sutuoktinei J. K.. Vaiko pasitikti išėjo J. K. ir jos dabartinis sutuoktinis A. K.. Vyrams nuėjus pasikalbėti, A. K. du kartus kumščiu trenkė M. K. į veido sritį taip sukeldamas didelį fizinį skausmą. Šalia minėto automobilio buvo daug kraujo dėmių, M. K. nosis buvo kreiva, ištinusi, o rankos ir veidas kruvini. Atvykusi GMP, iškart pasakė, jog nosis yra lūžusi. M. K. parašė pareiškimą vietoje, sakė, kad turės pretenzijų. J. K. pasakė, kad A. K. išėjo iš namų be telefono, kur išėjo ji nežino, susisiekti su juo negali. Policijos pareigūnams bandant susisiekti nurodytu telefonu, susisiekti su A. K. nepavyko. GMP M. K. išvežė į ligoninę (b. l. 17).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kameros, kuriuose užfiksuota kaip atvykę policijos pareigūnai bendrauja su M. K. ir J. K., kurie paaiškina įvykio aplinkybes (b. l. 20-21).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 2021 m. birželio 20 d. Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai dėl iškvietimo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas M. K. (b. l. 24-25).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti UAB „Mano sauga LT“ pateikti vaizdo įrašai, užfiksuoti vaizdo kamera nuo pastato (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina M. K. nurodytas įvykio aplinkybes ir, kuriuose matyti kaip A. K. suduoda du smūgius M. K. į veido sritį (b. l. 30-32).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. birželio 21 d. buvo apžiūrėtas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas. Ties namo kampu ant kelio, asfalto grindinio, matomos dvi rudos spalvos dėmės. Viena rudos spalvos dėmė Nr. 1 yra arčiau pastato (žiūrint nuo įvažiavimo į kiemą pusės), iš kurios paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Kita rudos spalvos dėmė Nr. 2 yra dešinėje pusėje nuo rudos spalvos dėmės Nr. 1. Iš rudos spalvos dėmės Nr. 2 paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2. Nustatyta, kad pastato gale įrengta vaizdo kamera. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 33-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G1513/2021 (01) konstatuota, kad, remiantis M. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta: 1) nosies kaulų lūžis su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinė kraujosruva dešiniame žande. Sužalojimai padaryti kietu buku, žaizdos vietoje briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. birželio 20 d.; 2) sužalojimas visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. M. K. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą; 3) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (b. l. 57-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 2521/2021 (01) nurodyta, kad remiantis M. K. medicinos dokumentų duomenimis jam nustatyta muštinė žaizda nosyje, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti su kietu buku daiktu ir/ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2021 m. birželio 20 d. 18.12 val. Nustatyti sužalojimai visumoje, dėl nosikaulių lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyta muštinė žaizda nosyje, atskirai, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas nosikaulių lūžis, atskirai, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar, galimai, paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam nukentėjusiajam griūnant bei atsitrenkiant į kietą, buką daiktą ar paviršių. Sužalojimų padarymo metu M. K. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam neatsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. birželio 20 d. apie 17.00 val. namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam M. K. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kūno sužalojimus kurie bendrai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo A. K. kaltę patvirtina nukentėjusiojo M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jį sumušė A. K., įvykio registracijos duomenys, jog pranešėjas M. K. kvietė pagalbą dėl jo sumušimo, nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, taip pat paties kaltinamojo A. K. prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, kuriais jis paaiškino kaip buvo padaryta nusikalstama veika ir kokios buvo šios veikos padarymo aplinkybės.

Kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas ir kardomoji priemonė

Skiriant bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į veido sritį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai), kilusias pasekmes ir padarytą žalą (nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta jam fizinė ir moralinė žala, kuri neatlyginta, yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti padarytą žalą), į kaltinamojo asmenybę (dirba, turi šeimą, administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, nuobauda negalioja, anksčiau teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2014 metais, tačiau už smurtinį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, po ankstesnių teistumų išvadų dėl savo elgesio nepadarė), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad A. K. smurtinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, dirba, turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, prisideda prie nukentėjusiojo vaiko išlaikymo, nėra duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, bausmės vykdymas A. K. atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, atsižvelgia ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-870/2017, 1A-202-626/2018).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. nebuvo laikinai sulaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 99,06 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Ieškinyje nurodė, kad išlaidos už nukentėjusiojo M. K. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl jas turi atlyginti už asmens sužalojimą atsakingas kaltininkas. Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (b. l. 73-75, 175-177).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų A. K. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisiama civiliniam ieškovui iš atsakingo už nusikaltimo padarymą A. K. 99,06 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo A. K. priteistina civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 99,06 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-75-788/2019, 2K-11-303/2019).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 940 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. K. neteisėtų veiksmų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarytas nosies kaulų lūžis su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinė kraujosruva dešiniame žande. Dėl A. K. veiksmų patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir išgąstį, pažeminimą, emocinį stresą, buvo užpultas viešoje vietoje, įžeidinėjamas. Dėl patirtų traumų sumažėjo bendravimo galimybės, jis gėdijasi savo dabartinės išvaizdos, vengia bendrauti su žmonėmis, vaikščioti viešumoje, nuolat patiria psichologinę įtampą. Po traumos negalėjo eiti į darbą, negalėjo valgyti dėl juntamo žandikaulio skausmo, patyrė nepatogumus. Jam ilgą laiką buvo ištinęs veidas, matėsi kraujosruvos, taip pat iki šios dienos (2021-10-12) nosis yra deformuota, apsunkintas kvėpavimas pro dešinę nosies landą. Dėl būtinos nosies operacijos kreipėsi ir konsultavosi UAB (duomenys neskelbtini), kur gydytojas D. G. diagnozavo nosies deformaciją M95.0 ir nosies pertvaros deformaciją J34.2 bei rekomendavo atlikti chirurginį gydymą, kurio preliminari kaina 2 890 Eur. Taip pat už gydytojo konsultaciją jau sumokėjo 50 Eur. Turtinė žala grindžiama rašytiniais dokumentais, kurie pateikiami prie civilinio ieškinio. Gydymo paslaugos pagal M. K. gydymo planą sudaro 2 940 Eur, kurios yra realios ir būtinos, siekiant pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą ir jos pasekmes, o kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nukentėjusysis negali būti įpareigotas pirma savo lėšomis pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą, ir tik tada reikalauti jos atlyginimo, nes priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai patirtų papildomų išlaidų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Pateikia turtinę žalą patvirtinančius dokumentus (b. l. 50-52, 156-163).

Kaltinamasis A. K. sutiko, kad nukentėjusysis M. K. dėl jo veiksmų patyrė neigiamas pasekmes ir sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau mano, kad 3 000 eurų neturtinė žala yra per didelė. Sutiktų sumokėti 1 000 eurų, mokant dalimis, nes jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, šeimoje yra mažametis vaikas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, pripažintina, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė fizinį skausmą, stresą, neigiamus išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, po sužalojimo kurį laiką negalėjo eiti į darbą, reikėjo lankytis pas gydytojus. Dėl A. K. neteisėtų veiksmų M. K. nosis buvo sužalota, dėl nosies kaulų lūžio liko nosies deformacija, nukentėjusysis jaučia apsunkintą kvėpavimą, ateityje reikės atlikti nosies chirurginę operaciją, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą ir sužalojimo mastą, tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes dėl nosies sužalojimo, taip pat į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (dirba, vedęs, prisideda prie mažamečio vaiko išlaikymo), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo M. K. prašoma 3 000 eurų neturtinė žala yra per didelė. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų ilgai buvo nedarbingas ir jam buvo reikalingas ilgalaikis lankymasis gydymosi įstaigose (pateikti apsilankymai 2021-06-20, 2021-06-22, 2021-09-14), dėl to prašoma neturtinė žala mažintina ir iš kaltinamojo A. K. priteistina 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusiojo M. K. prašoma priteisti 2 940 eurų turtinė žala yra pagrįsta, ji atsirado dėl neteisėtų A. K. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, o susidariusios būtinosios gydymo išlaidos susijusios su sveikatos sutrikdymu ir yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-643/2005, 3K-3-174/2009, 2K-7-85/2011), todėl šis reikalavimas tenkinamas visiškai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. įgaliotas atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo M. K. naudai 2 199,73 Eur patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Teismui yra pateikti pinigų priėmimo kvitai 2 199,73 Eur sumai (b. l. 182).

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, konstatuotina, kad civilinio ieškovo M. K. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip akivaizdžiai per didelės, nes advokato parengtas civilinis ieškinys yra standartinio pobūdžio ir nėra sudėtingas ar didelės apimties (5 puslapiai), jame nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, advokatas ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teikė konsultacijas ir dalyvavo viename teismo posėdyje, be to dalis reikalavimų (dėl neturtinės žalos) tenkinami iš dalies, todėl 2 199,73 Eur išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, civiliniam ieškovui M. K. priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis mažinamas iki 800 eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 ir voką Nr. 2 su nuoplovomis, saugomus prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais bei DVD laikmena su M. K. medicininiais duomenimis, prisegtos atskiruose vokuose prie galinio bylos viršelio, – paliktinos saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 99,06 Eur (devyniasdešimt devynis eurus šešis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 99,06 Eur sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo M. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. civiliniam ieškovui M. K. 2 940 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – voką Nr. 1 ir voką Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; DVD laikmenas (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais bei medicininiais duomenimis - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.