Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Už Objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2013-02-02 iki 2016-04-13 nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 263,21 Eur skola.

Pažymi, kad ieškovė 2020-01-27 raštu kreipėsi į atsakovės atstovę dėl skolos, susidariusios Objekte, apmokėjimo. Atsakovės atstovė skolą pripažino.

A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl dėl ½ skolos dalies (131,61 Eur), vadovaujantis CK 5.63 straipsniu, ieškovė turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjos turtą paveldėjusiems asmenims. Ieškovė nepateikė dokumentų apie A. S. tenkančios 131,61 Eur skolos išviešinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

CK 5.1 straipsnio 1 d. reglamentuoja, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio Z. S.turėtą turtą - 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 16 d. priėmimo-perdavimo aktu minėtą turtą perėmė į savo apskaitą ir įregistravo patikėjimo teisę Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. lapkričio 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu valstybė, atstovaujama Turto banko, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios A. S. turėtą turtą - 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktu minėtą turtą perėmė į savo apskaitą ir įregistravo patikėjimo teisę Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti faktą, kad iki (duomenys neskelbtini) mirusios A. S. valstybė nuosavybės teise turėjo ½ dalį minėto buto (palikėjo Z. S.dalis), t. y. ir prievolę atlyginti ½ dalį skolos, kuri grindžiama ginčo laikotarpiu – nuo 2013-02-02 iki 2016-04-13. Pažymėtina, kad iš esmės ir nekilo ginčas, dėl valstybės kaip naujo savininko prievolių, atsiradusių po palikėjo Z. S., vykdymo; kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, kurios yra vykdomos neatsižvelgiant į tai, kokia yra paveldimo turto vertė.

Tuo pačiu atsakovė pagrįstai teigia, kad CK 5.63 straipsnio pagrindu ieškovė turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjos A. S. turtą paveldėjusiems asmenims (atsakovei). Ieškovė ir neginčija aplinkybės, jog šios įstatyminės nuostatos neįvykdė. Taip pat ieškovė neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo butas yra nerealizuotas, todėl šiuo metu nėra žinoma tikroji turto vertė (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja išvadą, kad valstybė šiuo atveju neturi prievolės atlyginti iki palikėjos A. S. mirties atsiradusios skolos ieškovės naudai, todėl atmestinas reikalavimas dėl likusios skolos dalies priteisimo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną 131,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-04-23 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 Eur žyminio mokesčio.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 131,61 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 61 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 131,61 Eur sumą nuo 2020-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinio kitą dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.