- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 1-178-780/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59140-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Mečislovas Norvaišas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo D. K. vardu registruotą kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 11678/2017(01) jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 promilės etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai. Ji patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 12 d. ryte namuose išgėrė raminamųjų vaistų, o vėliau išgėrė 1,5 litro alaus. Po kiek laiko nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės (duomenys neskelbtini). Sėsdama už automobilio vairo suprato, kad yra išgėrusi. Išvažiavo automobiliu ,,Nissan Almera", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos vyro D. K. vardu ir yra bendras šeimos turtas. Važiuojant atgal į namus ją sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu jai nustatė 2,24 promilių girtumą. Po to ją pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kraujo paėmimui. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal vyro laidavimą, pažada, kad daugiau nusikaltimų nedarys.
Kaltinamosios kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištirti įrodymai:
liudytojo O. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-11-12 dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK tyrėju Š. P., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), prasilenkiant su automobiliu ,,Nissan Almera", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jis įtartinai manevruoja, automobilis dešinės pusės priekiniais ir galiniais ratais važiavo kelkraščiu. Važiuojant paskui minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), stabdė automobilį garso ir šviesos signalu, automobilis sustojo įvažiavęs į kiemą, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo moteris, kaip vėliau pagal pateiktus dokumentus paaiškėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji buvo pasimetusi, sutrikusi, judesiai nekoordinuoti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji paaiškino, kad vartojo raminamuosius vaistus bei po to dieną išgėrė alaus. Jai buvo pasiūlyta alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumą ir nustatyta 2,24 promilės girtumas. Vairuotoja su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. A. K. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo bei pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui (b. l. 49-51);Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK tyrėjo Š. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK vyriausiuoju patruliu O. A., (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas pavojingai manevruojantis automobilis "Nissan Almera", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apie 16 val. 15 min. buvo sustabdytas namo, pažymėto Nr. 25, kieme. Dokumentų patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)Nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl alkoholio kiekio matuokliu "Drager ARHM-0390" (metrologinės patikros Nr. 0590927) 16 val. 19 min. ji buvo patikrinta ir užfiksuotas vidutinis - 2.24 prom. girtumo laipsnis. Automobilio vairuotoja buvo pristatyta į VŠĮ Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui (b. l. 1-4);įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kur stovi automobilis "Nissan Almera", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-20);išrašas iš VĮ ,,Regitra" duomenų bazės bei registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad automobilio "Nissan Almera", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN SJNFDAN16U0101147, registruotas savininkas nuo 2016-05-21 yra D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 24);išrašas iš duomenų bazės "asmens duomenys", iš kurio matyti, kad A. K. ir D. K. santuoka įregistruota 1994-10-22 (b. l. 87);išrašas iš duomenų bazės "asmens duomenys", iš kurio matyti, kad A. K.2017-05-09 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-89);
Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus Alkoholio kiekio matuoklio "Drager alcotest 6820" Nr. ARHM-0390 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija, kurioje eilės numeriu 1091 užfiksuota, kad 2017-11-12 16:19 val. A. K.nustatytas 2,24 promilių girtumas, o eilės numeriu 1092 užfiksuota, kad 2017-11-12 16:59 val. A. K.nustatytas 2,50 promilių girtumas (b. l. 40-41);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. TA-311678/2017(01), iš kurios matyti, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 promilės etilo alkoholio (b. l. 46).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o jos kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes ją vairuojančią pamatė ir sustabdė policijos pareigūnai, o jos kraujyje rasta 2,65 promilės etilo alkoholio. Tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teista (b. l. 90-91), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 92), dirba (b. l 93), darbdavio charakterizuojama gerai (b. l . 134), turi vieną nepilnametį vaiką, kurį išlaiko (b. l . 87, 98), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas kaltinamąją būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad ji turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamosios elgesys.
Kaltinamosios sutuoktinis D. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Toks prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamosios asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jos elgesiui koreguoti.
Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė net ir atleidus nuo atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės. Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamosios sutuoktinis (b. l . 135), jis nėra teistas (b. l. 81), neturi galiojančių nuobaudų ir praeityje tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka (b. l. 82), registruojasi darbo biržoje kaip ieškantis darbo (b. l. 139) ir patvirtino, kad į užsienį uždarbiauti daugiau nevažiuos, kad nenukentėtų šeima. Santuokiniai ryšiai laiduotoją ir kaltinamąją sieja jau 23 metus, abu patvirtino, kad jie gerai sutaria, D. K. patvirtino, kad kaltinamoji gyvenime mokosi iš savo klaidų ir jų nekartoja, alkoholio dažnai nevartoja, o šis įvykis buvo atsitiktinis ir ateityje nepasikartos, nes jis prižiūrės sutuoktinę ir galės daryti įtaką, kad ji dagiau nenusikalstų.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. K. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sutuoktinį, kuris yra artimiausias žmogus kaltinamajai, kuris pats niekada nebuvo teistas ir įstatymų nepažeidinėja, todėl jis yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajai turi galimybę daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokusi, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamoji turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Į vertinęs kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įvertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai, atsižvelgiant į nustatytą jos girtumo laipsnį, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejų metų terminui.
Nors prokurorė prašė skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga teisės pažeidimui ir nėra būtina siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, todėl netaikytina.
Visų pirma pabrėžtina, kad prokurorė nepagrįstai teigia, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas (nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonė) turi būti konfiskuojamas visais atvejais kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta veika. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra iš tiesų yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama dėl to, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka anksčiau taip pat nėra bausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ji dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Todėl šių aplinkybių visuma laidžia daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamoji nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, naudojamas ne tik kaltinamosios, bet ir kitų šeimos narių, taip pat įvertinus tai, kad šis automobilis reikalingas kaltinamosios sutuoktiniui nuvežti pačią kaltinamąją į darbovietę, kuri yra už 30 km nuo namų, kadangi ji negalės vairuoti dar du metus, automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų kaltinamąją labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcinga poveikio priemonė šioje situacijoje. Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas, šioje byloje neskirtina.
2017-12-13 prokuroro nutarimu laikinai, nuo 2017-12-13 iki 2018-03-13, apribotos D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į automobilį Nissan Almera valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN SJNFDAN16U0101147, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis nespės įsiteisėti iki 2018-03-13 laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas nuo 2018-03-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, panaikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, o kaltinamosios vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją sutuoktinio D. K. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, ir uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.
2017-12-13 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises apribojimą į automobilį „Nissan Almera“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN SJNFDAN16U0101147, pratęsti nuo 2018-03-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant per šį laikotarpį disponuoti šiuo turtu, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. K. ir laiduotojui D. K. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.