Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2025 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. VTEK-ANR_N-3-2025, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25285499403).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2025 m. spalio 16 d. nutarimu E. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 533 straipsnio 1 dalį už tai, kad VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 30 straipsnio l dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 15 punktu, 2025-05-28 posėdyje sprendimu Nr. KS-2025/57: pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini) E. B., pasirašydama su savo sutuoktiniu, kaip vartotoju - individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku), (duomenys neskelbtini) Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) veikė interesų konflikto situacijoje, nenusišalindama nuo šių veiksmų realizavo savo privatų interesą ir tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą, pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, jeigu šio Įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą. Vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu VTEK priėjo prie išvados, kad E. B. savo elgesiu šiurkščiai pažeidė Įstatymo reikalavimus, įpareigojančius vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui kilus - nusišalinti. E. B., atlikdama tarnybines pareigas, įgyvendino tai, kuo ji pati asmeniškai buvo suinteresuota. Sutartis buvo būtina, norint įsirengti šalto vandens skaitiklio įrenginį, kurio poreikis Bendrovės (duomenys neskelbtini) šeimai atsirado įrengiant vidaus vandentiekio vamzdynus. Taigi, Sutartis buvo privaloma tam, kad būtų galima pradėti naujam vartotojui tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Sutartis nustato Bendrovės ir vartotojo (Sutartį pasirašiusio E. B. sutuoktinio) įsipareigojimus, taip pat ir Bendrovės įsipareigojimą nenutrūkstamai tiekti vartotojui saugų, kokybišką geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Sutartis reguliuoja atsirandančius Bendrovės ir vartotojo (Bendrovės (duomenys neskelbtini) sutuoktinio) civilinius santykius ir yra būtina sąlyga E. B. šeimai gauti reikalingas, buitį gerinančias komunalines paslaugas. Šios aplinkybės. VTEK vertinimu, neabejotinai patvirtina E. B. realizavus savo privatų interesą, susijusį su jos sutuoktiniui ir jai pačiai (jos šeimai) palankiu, reikalingu ir naudingu sprendimu - Sutarties pasirašymu. E. B. už šį pažeidimą skirta 1100 Eur bauda.

2. Nesutikdama su minėtu VTEK nutarimu, E. B. (toliau – ir Pareiškėja) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti VTEK nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti; 2) jeigu teismas laikys, kad sudėties požymiai įrodyti, pakeisti VTEK nutarimą - panaikinti skirtą baudą arba paskirti švelnesnę sankciją, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir proporcingumo principą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokių atsiras iš VTEK. Skunde ir teismo posėdžio metu E. B. nurodė, kad būdama (duomenys neskelbtini), 2023-12-21 pasirašė standartinę geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju – savo sutuoktiniu D. B., naudojant standartinę formą, kaip ir visiems kitiems vartotojams (tokių sutarčių Bendrovėje skaičius - apie 7 000). Ši sutartis nesuteikė jokių individualių privilegijų ar palankesnių sąlygų jos sutuoktiniui ar jos šeimai, paslaugų įkainiai taikomi bendrais pagrindais. 2024-11-06 buvo baigti lauko vandentiekio darbai, pradėtas realus vandens tiekimas. 2025-05-09 sudaryta nauja sutartis, pagal visus teisės aktų reikalavimus. VTEK 2025-05-28 sprendimu jos veika kvalifikuota kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo šiurkštus pažeidimas, o 2025-10-16 VTEK pareigūno nutarimu jai skirta 1100 Eur bauda pagal ANK 533 str. 1 d. Skundo autorės manymu, šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių realių neigiamų padarinių, naudos siekimo ar privilegijų suteikimo - pasirašyta standartinė sutartis, kurios pagrindu taikomos įprastos kainos ir kontrolė, vėliau situacija ištaisyta, todėl tokios aplinkybės, jos manymu, neatitinka „šiurkštumo“ vertinimo esmės ir suponuoja neadekvačiai griežtą sankciją. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajone geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia vienintelis tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl vartotojui objektyviai nėra alternatyvių tiekėjų. Sudaryta sutartis buvo identiška kitų vartotojų sutarčių sąlygoms ir nesukūrė jokios faktinės naudos ar privilegijos jos sutuoktiniui ar jos šeimai, todėl nebuvo siekiama asmeninio pranašumo, o veikta įprastos administracinės procedūros rėmuose. Ji tik pasirašė standartinę sutartį, iš to jokios finansinės naudos negavo. Taip pat pareiškėja mano, kad jai paskirta bauda yra ženkliai per didelė, atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį. Ji šiuo metu nedirbanti, augina du mažamečius vaikus, turi sveikatos problemų, be to, nukentėjo dėl vagystės, dėl kurios yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl prašo mažinti paskirtos baudos dydį, atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį. Prašo jos skundą tenkinti pilna apimtimi.

3. VTEK atsiliepime nurodė, kad VTEK, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau - VTEKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos ANK 589 straipsnio 15 punktu, 2025-05-30 priėmė Sprendimą Nr. KS-2025/57 „Dėl E. B.“ (toliau – ir Sprendimas), kurio 1 punktu nusprendė pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) E. B., pasirašydama su savo sutuoktiniu, kaip vartotoju - individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku), (duomenys neskelbtini) Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sutartis), veikė interesų konflikto situacijoje, nenusišalindama nuo šių veiksmų realizavo savo privatų interesą ir tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2 punktu nusprendė pradėti E. B. administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 533 straipsnio 1 dalyje, teiseną ir įgalioti Komisijos Tyrimų skyriaus vyresnįjį patarėją surašyti E. B. administracinio nusižengimo protokolą. Vadovaujantis Sprendimo 2 punktu, VTEK 2025-10-16 priėmė nutarimą VTEK ANR_K-32-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25285499403), kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, E. B. skyrė 1100,00 Eur dydžio baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 533 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog Įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų šiurkštus pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. Pažymėjo, kad priimant Nutarimą ANK byloje vadovautasi ANK 567 straipsniu. Taip pat vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 533 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai, administracinio nusižengimo protokolas ir kita byloje esanti informacija ir jos visuma. Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu (VTEK kontroliuoja ir prižiūri kaip deklaruojantys asmenys laikosi Įstatymo), 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu (deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidžia Įstatymo nuostatas, kai šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą) VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu (VTEK, atlikusi tyrimą, priima sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas) VTEK 2025-05-28 posėdyje priėmė sprendimą Nr. KS-2025/57, kuriuo pripažino Pareiškėją šiurkščiai pažeidus Įstatymo nuostatas dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis ji realizavo savo privatų interesą. Šiurkštus Įstatymo nuostatų pažeidimas tapo pagrindu VTEK pradėti kitą - atskirą administracinio nusižengimo teiseną. Todėl, vadovaudamasi VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu (pagal kurį, VTEK, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę ANK nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus) VTEK Sprendimu nusprendė pradėti E. B. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 533 straipsnio 1 dalyje, teiseną ir įgaliojo VTEK Tyrimų skyriaus vyresnįjį patarėją surašyti E. B. administracinio nusižengimo protokolą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant Nutarimą E. B. jau buvo konstatuotas Įstatymo nuostatų šiurkštus pažeidimas, už kurį ANK 533 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę. Todėl, šioje administracinio nusižengimo teisenoje surašant protokolą ir Nutarimą buvo vadovautasi tomis faktinėmis aplinkybėmis ir kvalifikavimu, kuris Komisijoje buvo nustatytas atliekant deklaruojančio asmens elgesio tyrimą Įstatymo nuostatoms. Šio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai ir priimtas Sprendimas tapo administracinio nusižengimo bylos sudėtine dalimi. Atsižvelgiant į tai, VTEK nesutinka su Pareiškėjos teiginiu, kad ANK 533 str. 1 d. „šiurkštumo“ kvalifikacijai taikytini aukštesni motyvavimo standartai, o ši negali būti grindžiama vien formaliais požymiais, ignoruojant realias pasekmes ir kontekstą. Kaip minėta, ANK 533 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja šiurkštaus Įstatymo nuostatų pažeidimo požymių ir sąlygų. Išsamūs motyvai, kuriais VTEK pripažino, kad E. B. pažeidė ( Sprendimo 1 punktu pripažino pažeidimą šiurkščiu) Įstatymo nuostatas, nurodyti VTEK Sprendime. Jie taip pat nurodyti ir Nutarime. Nutarime aiškiai įvardinta, kad E. B. sprendė klausimą, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusį su savo šeimos (jos sutuoktinio ir pačios) interesais, t. y. pasirašė Sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo gyvenamojo namo, priklausančio jai ir jos sutuoktiniui, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., vartotojui tiekti iki nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį šaltą geriamąjį vandenį ir (ar) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktą pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą. E. B., atlikdama tarnybines pareigas įgyvendino tai, kuo ji pati asmeniškai buvo suinteresuota, nes Sutartis buvo būtina, norint įsirengti šalto vandens skaitiklio įrenginį, kurio poreikis E. B. šeimai atsirado įrengiant vidaus vandentiekio vamzdynus. Sutartis buvo privaloma tam, kad būtų galima pradėti naujam vartotojui tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Nutarimu pripažinta, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 533 straipsnio 1 dalį E. B. traukiama dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. O būtent, kad pasirašydama Sutartį veikė interesų konflikto situacijoje ir nenusišalindamas nuo šių veiksmų realizavo savo privatų interesą. ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė taikoma už formalų pažeidimą. Tokiam pažeidimui pripažinti nei Komisijoje atliekant Pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms tyrimą, nei taikant administracinę atsakomybę, VTEK neturėjo pareigos nustatyti, ar Bendrovei kilo žala, ar Sutartis buvo su privilegijomis, kiek rinkoje buvo vandens tiekimo paslaugos tiekėjų ir t.t. VTEK taip pat nesutinka su Pareiškėjos skundo teiginiais, kad Nutarimas nepagrįstas ir per griežtas, kadangi Komisijai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, Pareiškėja buvo pasyvi: nedalyvavo protokolo surašyme bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nepateikė rašytinių ar žodinių paaiškinimų bei dokumentų, todėl nebuvo pagrindo taikyti nuoširdaus gailėjimosi lengvinančią aplinkybę. Tuo tarpu Komisijai vykdant tyrimą E. B. teikė paaiškinimą, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos pažeistos nebuvo, nes pasirašymas vyko laikantis visų objektyvumo principų, išvengiant interesų konflikto ir nedarant veiksmų, kurie galėtų pagrįstai kelti abejonių dėl šališkumo. Minėtasis paaiškinimas, VTEK nuomone, negali būti prilyginamas lengvinančiai aplinkybei ANK požiūriu. Be to, abejonių dėl nuoširdaus gailėjimosi Komisijai kelia ir ta aplinkybė, kad Pareiškėja VTEK Sprendimą buvo apskundusi administraciniams teismui, kuris 2025-09-04 nutartimi jos prašymą laikė nepaduotu dėl laiku nepašalintų trūkumų. VTEK nuomone, analizuojamoje situacijoje bylos medžiaga patvirtina, kad tarp Pareiškėjos neteisėtos veikos (pasirašant Sutartį) ir jos privataus intereso yra priežastinis ryšys, todėl Pareiškėja veikė interesų konflikto situacijoje, kurioje realizavo savo asmeninį suinteresuotumą. Subjektyvieji požymiai patvirtina, kad E. B. yra pakaltinamas asmuo, sulaukęs nustatyto amžiaus, turėjęs pareigą laikytis Įstatymo nuostatų. Pareiškėja veikė tyčia, nes būdama sąmoningu asmeniu ir eidama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas suprato, kad pažeidžia Įstatymą, ir pasirašydama Sutartį nesuvaldė jai iškilusio interesų konflikto. Šią situaciją suvaldė tik tuomet (buvo pasirašyta nauja sutartis), kai VTEK pradėjo jos elgesio tyrimą. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 533 straipsnio 1 dalies požymiai yra nustatyti, todėl E. B. veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį ir nutraukti ANK teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo prašo Pareiškėjos skundą atmesti. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

4. Atsižvelgiant į šį prašymą, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

6. ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų šiurkštų pažeidimą. Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, jeigu dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą. Kas yra interesų konfliktas, privatus interesas ir kitos teisiniam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės - nustato Įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o išvadai, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-998/2013).

7. Teismas pažymi, kad pripažinti deklaruojantį asmenį šiurkščiai pažeidus Įstatymo nuostatas turi teisę tik Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kuriems pavesta kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip deklaruojantys asmenys laikosi šio įstatymo nuostatų. Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VTEK kontroliuoja ir prižiūri kaip deklaruojantys asmenys laikosi Įstatymo, 23 straipsnio 7 dalies 3 punktu (deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidžia Įstatymo nuostatas, kai šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą) VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), kurios akcijos priklauso Savivaldybei, (duomenys neskelbtini), pasirašydama su savo sutuoktiniu, kaip vartotoju - individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku), (duomenys neskelbtini) Geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), veikė interesų konflikto situacijoje, nenusišalindama nuo šių veiksmų, realizavo savo privatų interesą. Įvertinus šiuos santykius pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą asmenų prievolę vengti interesų konfliktų, darytina išvadą, jog pareiškėja, pasirašydama sutartį su savo sutuoktiniu, šios prievolės neįvykdė ir remiantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimi nuo veiksmų nenusišalino. Nors pareiškėja nurodo, kad ji pasirašė standartinę Sutartį, iš kurios negavo jokios naudos, tačiau šio pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėja nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Todėl nėra reikšminga, ar priimtas sprendimas yra naudingas, kadangi net ir nenaudingas sprendimas artimam asmeniui gali sukelti interesų konfliktą. Todėl asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą.

9. Pareiškėja taip pat teigia, kad jos padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus. Bylos duomenys rodo, kad VTEK 2025-05-28 posėdyje priėmė sprendimą Nr. KS-2025/57, kuriuo pripažino Pareiškėją šiurkščiai pažeidus Įstatymo nuostatas dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis ji realizavo savo privatų interesą. Teismų informacinės sistemos duomenimis, šį VTEK Sprendimą Pareiškėja buvo apskundusi Regionų administraciniam teismui, kuris 2025-09-04 nutartimi jos prašymą laikė nepaduotu dėl laiku nepašalintų trūkumų, nutartis įsiteisėjo 2025-09-18. Įsigaliojęs 2025-05-28 Sprendimas buvo pagrindu VTEK pradėti atskirą administracinio nusižengimo teiseną. Surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant Nutarimą E. B. jau buvo konstatuotas Įstatymo nuostatų šiurkštus pažeidimas, už kurį ANK 533 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę. Todėl šioje administracinio nusižengimo teisenoje surašant protokolą ir Nutarimą buvo vadovautasi tomis faktinėmis aplinkybėmis ir kvalifikavimu, kuris Komisijoje buvo nustatytas ir įsigaliojęs. Šio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai ir priimtas Sprendimas tapo administracinio nusižengimo bylos sudėtine dalimi, todėl nėra pagrindo priimto Nutarimo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 533 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymu visetu ir nusižengimas kvalifikuotas tinkamai.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja prašo paskirti jai mažesnę baudą. Tokį prašymą skundo autorė grindė tuo, kad yra sunki jos finansinė padėtis: ji augina du mažamečius vaikus, yra nedirbanti, turi sveikatos problemų. Nors pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad nuo 2025-07-21 yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau duomenų apie gaunamą nedarbo išmokos dydį nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų apie turimą turtą, lėšas, kurie leistų teismui daryti neabejotiną išvadą dėl jos sunkios finansinės padėties. Nors pareiškėja, grįsdama savo argumentus dėl sunkios finansinės padėties, pateikė Policijos įstaigos pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl 2025-11-23 įvykdytos vagystės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., tačiau iš šio pranešimo nėra aišku, koks ir kokios vertės bei apimties turtas buvo pavogtas. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, todėl nesudaro pagrindo mažinti jai paskirtos baudos. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

11.Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Pagal teismų praktiką taip pat yra aiškinama, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Tai reiškia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos.

12. Įstatymų leidėjas ANK 533 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė tik vienos rūšies administracinę nuobaudą – baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šešių šimtų eurų. E. B. nutarimu paskirtas baudos vidurkis, t. y. 1100 Eur dydžio bauda. Savo sprendimą VTEK motyvavo tuo, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Išskirtinių aplinkybių VTEK nenustatė ir skyrė baudą, sankcijoje įtvirtintai vidurkio ribai.

13. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

14.Teismo vertinimu,VTEK išsamiai ir aiškiai motyvavo nuobaudos individualizavimą, o skunde ir teisme pateikti argumentai nesudaro pagrindo keisti sprendimo, vertinant, kad paskirta nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga. Pažymėtina, kad VTEK nutarime tinkamai įvertinus aplinkybes (nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių), teisingai E. B. paskirta sankcijos vidurkio ribų nuobauda, kaip tai numatyta įstatyme (ANK 34 str. 2 d.).

15. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. VTEK-ANR_N-3-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. VTEK-ANR_N-3-2025 (ROIK: 25285499403) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.