Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-113-926/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
AN2-113-926/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00035-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
L. Ž.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-113-926/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00035-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. (toliau – L. Ž.) atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, L. Ž. atstovės advokatės D. Višinskienės skundo netenkinant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu L. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. liepos 21 d. 16.20 val., vairuodamas transporto priemonę magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, esant intensyviam eismui, važiavo važiuojamosios dalies kraštu, taip iš dešinės pusės apvažiavęs ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones grįžo į pirmą eismo juostą. Tęsdamas savo veiksmus, vairuotojas važiuodamas kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į važiuojamosios dalies kraštą, taip pakartotinai apvažiuodamas iš dešinės pusės ta pačią kryptimi važiuojančias transporto priemones, kai tai daryti yra draudžiama. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

2. Nesutinkant su priimtu nutarimu, Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas skundas. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. atstovės advokatės D. Višinskienės skundo netenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. atstovė advokatė D. Višinskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį, perkvalifikuoti L. Ž. veiksmus į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti asmeniui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti L. Ž. paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skundo autorės teigimu, savo kaltės pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus L. Ž. neneigia, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai buvo sąlygoti chuliganiškų paskatų. Pirmąjį kartą L. Ž. kelkraščiu važiavo pamatęs kelyje spūstį ir tokiu būdu bijodamas pavėluoti pasiimti savo mažametį sūnų iš darželio. Vieną kartą jis jau buvo pavėlavęs pasiimti savo sūnų iš darželio, po ko, sūnus verkė ir pyko ant L. Ž.. Antrąjį kartą analogiškus veiksmus jis atliko norėdamas išvažiuoti iš magistralinio kelio, šiek tiek per anksti pradėjęs posūkio manevrą į dešinę. Tokiu būdu, akivaizdu, kad apelianto veiksmuose pažeisti Kelių eismo taisykles neegzistavo tyčia tai padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, L. Ž. aplenkė vos kelis automobilius, avarinės situacijos savo veiksmais nesukėlė, pavojaus kitiems eismo dalyviams – taip pat, dėl aptartų L. Ž. veiksmų neigiami padariniai nekilo. Nors apie L. Ž. veiksmus buvo pranešta teisėsaugos institucijoms, tačiau jokių papildomų veiksmų atlikimo tai iš pranešėjo nereikalavo – vaizdo įrašas buvo užfiksuotas tik vaizdo registratoriumi, kuris vaizdą fiksuoja automatiškai. Neigiant L. Ž. veiksmuose buvusias chuliganiškas paskatas, apeliaciniame skunde pateikiami pavyzdžiai ir iš teismų praktikos.

3.2. Be to, pirmosios instancijos teismo, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės, buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti L. Ž. atžvilgiu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai įvertinęs pateiktas aplinkybes, patvirtinančias teisės vairuoti transporto priemones būtinybę L. Ž., šio prašymo netenkino. Pasak skundo autorės, teisė vairuoti transporto priemones L. Ž. yra būtina dėl jo darbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau veiklą įmonė, kurioje jis dirba, vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, L. Ž. praras darbą, tokiu būdu nukentėdamas ne tik finansiškai, bet ir negalėdamas užtikrinti savo mažamečio sūnaus interesų. Darant šią išvadą apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad L. Ž. mažametis vaikas gyvena su mama taip pat (duomenys neskelbtini) mieste. Pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kiekvieną antradienį L. Ž. savo sūnų privalo pasiimti iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną grąžinti jį motinai, ko padaryti, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės. Be to, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu netekus ir darbo, L. Ž. negalės vaikui teikti išlaikymo.

3.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad L. Ž. tėvų sveikata yra prasta, juos tenka dažnai vežti į Kauno klinikas, todėl teisė vairuoti transporto priemones L. Ž. būtina ir dėl šios priežasties. Nors L. Ž. tėvas turi teisę vairuoti transporto priemones, bet dėl savo sveikatos būklės ją naudotis negali. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad L. Ž. turi galiojančią administracinę nuobaudą, kadangi šis procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo L. Ž. buvo apskųstas instancine tvarka ir šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė J. G. pateikė atsiliepimą į L. Ž. atstovės advokatės D. Višinskienės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakleistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. atstovės advokatės D. Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2012, 2AT-2/2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors L. Ž. neneigia padaręs jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nesutinka, jog jie buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Pasak skundo autorės, pirmąjį kartą L. Ž. kelkraščiu važiavo pamatęs kelyje spūstį ir tokiu būdu bijodamas pavėluoti pasiimti savo mažametį sūnų iš darželio, o antrąjį kartą tiesiog per anksti pradėjo posūkio manevrą į dešinę, tokiu būdu, per anksti įvažiuodamas į lėtėjimo juostą. Tačiau, sutikti su tokiu faktiniu aplinkybių vertinimu, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad L. Ž. automobilį vairavo chuliganiškai. Teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl L. Ž. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir tenkinti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo reikalavimų nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72/2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš aptarto seka, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kaip tai teisingai pažymima ir apeliaciniame skunde, būtina nustatyti ne tik tai, kad transporto priemonės vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama, bet ir tai, kad šį pažeidimą jis padarė dėl chuliganiškų paskatų.

10. Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, esant intensyviam eismui magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) L. Ž. važiavo važiuojamosios dalies kelkraščiu, iš dešinės pusės apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, ir grįžo į pirmąją eismo juostą, bei tęsdamas savo veiksmus, važiuodamas kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į važiuojamosios dalies kraštą ir pakartotinai iš dešinės pusės apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, teigdama, kad tokius L. Ž. veiksmus sąlygojo ne chuliganiškos paskatos, bet siekis nepavėluoti pasiimti savo mažamečio sūnaus iš darželio bei per daug ankstyvas posūkio į dešinę manevro atlikimas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. Ž. laikėsi analogiškos pozicijos, nurodydamas, kad įvykio dieną jis skubėjo pasiimti savo vaiką iš ugdymo įstaigos, tuo metu magistralėje buvo automobilių spūstis, kiti automobiliai judėjo lėtai, apie 30–40 km/h greičiu. Nenorėdamas manevruoti tarp važiuojančių automobilių ir trukdyti jiems eismą, jis, važiuodamas greičiau nei kiti automobiliai, apie 60 km/h greičiu, pirmą kartą išvažiavo į važiuojamosios dalies kelkraštį, norėdamas aplenkti stambių gabaritų transporto priemones, tuo tarpu antrą kartą važiavo važiuojamosios dalies kelkraščiu, nes arti buvo lėtėjimo juosta, kuria jis nuvažinėjo link Jonavos g., ir pirmąja eismo juosta važiavusių automobilių nelenkė.

11. Vertinant tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimą, vis tik pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio pirmojo vaizdo įrašo „Screen_Recording_20210729-103350_YouTube(1).mp4“, pirmąja eismo juosta važiuoja transporto priemonė su priekaba bei transporto priemonė, vežanti cisterną, ir jas, kirtęs ištisinę liniją, važiuodamas kelkraščiu, lenkia lengvasis automobilis BMW. Aplenkęs šias transporto priemones, automobilis BMW, nors ir turėdamas tokią galimybę, iš karto į pirmąją eismo juostą negrįžta, vietoje to, toliau važiuoja kelkraščiu, kas paneigia L. Ž. teiginius, jog kai tik aplenkė sunkiasvorius automobilius jis grįžo į pirmąją eismo juostą. Juo labiau, kad, remiantis komentuojamu vaizdo įrašu, toliau važiuodamas kelkraščiu, BMW vairuotojas aplenkė dar du pirmąja eismo juosta važiuojančius automobilius ir tik tada persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Antrajame vaizdo įraše „Screen_Recording_20210729-103521_YouTube (2).mp4“ užfiksuota, kaip automobilis BMW, dar kartą kirtęs plačią ištisinę liniją, kurį laiką važiuoja kelkraščiu, iš dešinės pusės aplenkia du pirmąją eismo juosta važiuojančius automobilius, pasuka link lėtėjimo juostos. Vaizdo įrašas baigiasi. Pagrindo abejoti vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis nėra. Juose užfiksuotų duomenų apeliaciniame skunde neginčija ir L. Ž. atstovė.

12. Tuo tarpu įvertinus šių objektyvių duomenų visumą, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. Ž., važiuodamas magistralinio kelio kelkraščiu ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklėse numatytas bendrąsias eismo dalyvių pareigas (Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9 punktai), bet ir kirtęs plačią ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse, kurią kirsti draudžiama (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.2 punktas), nepaisė draudimo transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės važiuojant kelkraščiu (Kelių eismo taisyklių 125 punktas). Iš aptartų vaizdo įrašų seka, kad esant intensyviam eismui ir L. Ž. iš esmės nenorint judėti kartu su eismu (formavosi spūstys), tokiu būdu, iškeliant savo asmeninius interesus laiku pasiimti savo mažametį sūnų iš ugdymo įstaigos prieš kitų visuomenės narių, dalyvavusių eisme nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, interesus, jis net du kartus važiavo kelkraščiu, iš dešinės pusės lenkdamas kitas transporto priemones. Svarbu ir tai, kad sprendžiant iš aptartų vaizdo įrašų medžiagos, asmuo tokiu būdu lenkė ne tik sunkiasvorius automobilius, bet ir lengvąsias transporto priemones, turėdamas galimybę grįžti į pirmąją eismo juostą, iš karto to nedarė, toliau važiuodamas kelkraščiu ir tęsdamas savo neteisėtus veiksmus. Be to, L. Ž. veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Tokiais savo veiksmais L. Ž. neabejotinai demonstravo ypatingą savo ciniškumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kurie tuo pačiu metu, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, judėjo su automobilių srautu lėta, laukdami, kol galės atlikti jiems būtinus manevrus kelyje.

13. Aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad L. Ž., paeiliui padarydamas kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keldamas pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nusižengė iš chuliganiškų paskatų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus L. Ž. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjo veiksmais – atliekant automobilių apvažiavimą iš dešinės, kertant plačią ištisinę liniją net kelis kartus, tokiu būdu išvažiuojant į kelkraštį ir judant juo, tokiais savo veiksmais lenkiant pirmoje eismo juostoje lėčiau judančias transporto priemones, buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės atlikti jų pageidaujamus manevrus kelyje, drausmingai laikantis Kelių eismo taisyklių, kurias vertinamu atveju L. Ž. ciniškai ignoravo. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog pasipiktinęs tokiu L. Ž. elgesiu kitas eismo dalyvis užfiksavo L. Ž. daromą nusižengimą vaizdo registratoriumi ir apie jį pranešė policijai. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jokių papildomų veiksmų atlikimo pranešimas apie L. Ž. pažeidimą policijai iš komentuojamo eismo dalyvio nereikalavo, tačiau, akivaizdu, kad asmuo turėjo ne tik peržiūrėti savo vaizdo registratoriaus įrašus, siekiant surasti reikiamą vaizdo įrašo vietą, bet ir pateikti jį policijai. Tai neabejotinai reikalavo papildomų eismo dalyvio pastangų ir laiko sąnaudų, ką neabejotinai sąlygojo neteisėtas ir iššaukiantis L. Ž. elgesys kelyje, sukėlęs neabejotiną kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Aptartu elgesiu L. Ž. akivaizdžiai demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekino elementarias elgesio kelyje normas, kas iš esmės atitinka chuliganiškų paskatų požymius.

14. Tai, kad L. Ž. tokius veiksmus atliko siekdamas nepavėluoti pasiimti savo vaiko iš darželio, jo padarytų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nemenkina. Neabejotina, kad būdamas socialiai atsakingas tiek už save, tiek už savo mažametį vaiką asmuo, turėtų gebėti tinkamai planuoti savo laiką tam, kad mažameti vaiką iš ugdymo įstaigos galėtų pasiimti laiku, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Savo asmeninius interesus – patekti į mažamečio sūnaus ugdymo įstaigą – L. Ž. nagrinėjamu atveju įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, paeiliui padarydamas kelis šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilį L. Ž. vairavo chuliganiškai, jo manevrai kelyje buvo nulemti tyčinių veiksmų siekiant priešpastatyti save visuomenėje ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad L. Ž. veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais buvo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad L. Ž., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimo turinį bei pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog L. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, kurių patikimumu ir objektyvumu aukštesnysis teismas neabejoja.

16. Nors apeliaciniame skunde prašoma taikyti L. Ž. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą, tačiau pagrindų tenkinti šį prašymą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Jų iš esmės nenurodė ir L. Ž. atstovė, pateiktame apeliaciniame skunde išdėstydama tik L. Ž. asmeninius poreikius tenkinančio sprendimo priėmimo būtinybę.

17. Netenkinant šio apeliacinio skundo prašymo visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

18. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

19. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.

20. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

21. Bylos duomenimis, L. Ž. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, betarpiškai keliančių pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ar net gyvybei. Nors tokių padarinių nagrinėjamu atveju buvo išvengta, tačiau tai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties nešvelnina, nes neabejotina, jog jų analizuojamu atveju buvo išvengta ne dėl L. Ž. veiksmų, bet kitų eismo dalyvių sąmoningumo. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. Ž. manevravimas nebuvo agresyvus, anksčiau už chuliganišką vairavimą jis nebuvo baustas, taip pat tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl savo darbinių funkcijų atlikimo, darbo vietos pasiekimo, savo mažamečio sūnaus ir ligotų tėvų priežiūros, nėra išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo nuobaudos švelninimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių poreikių turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu L. Ž., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

22. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje L. Ž. jau buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinių nusižengimų padarymą, iš ko seka, kad šis administracinis nusižengimas jam nėra pirmasis. Ir nors aplinkybė, kad vertinamu atveju L. Ž. turi galiojančią administracinę nuobaudą, vis dar nėra patvirtinta – sprendimas apskųstas instancine tvarka ir galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau, įvertinus buvusius L. Ž. pažeidimus, pagrįstai spręstina, kad asmuo negeba laikytis Kelių eismo taisyklių, jas nuosekliai pažeidinėja, o tai neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, kad analizuojamo administracinio nusižengimo padarymas šiuo atveju buvo tik neigiamo jo elgesio pasekmė ir nesudaro pagrindo L. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimui ar jos neskyrimui.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pagrįstai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal L. Ž. atstovės advokatės D. Višinskienės skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl L. Ž. atstovės advokatės D. Višinskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė