- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2AT-1/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05059-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Aurelijus Gutauskas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Pažeidėjas
- A. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda.
A. S. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. 17 val. Klaipėdoje, S. Nėries g. 10, vairuodamas transporto priemonę „Nissan Xterra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumu ir partrenkė kieme prie konteinerių stovėjusį M. U., kuriam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi A. S. skundas atmestas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi A. S. apeliacinis skundas netenkintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302²¹ straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad, nesutikdamas su policijos pareigūno nutarimu, jį apskundė teismui nurodydamas tokius argumentus: pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą eismo įvykis atsitiko 2012 m. rugpjūčio 11 d. 17 val., tačiau nukentėjusysis M. U. į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi tik 19.59 val., iš įvykio vietos pasišalinęs pakankamai ilgam laikui; tai leido manyti, kad M. U. įvykio metu buvo neblaivus, ir netikėti tuo, ką teigė; 2012 m. liepos 31 d. M. U. automobiliu „Toyota Xilux“ apgadino pareiškėjo automobilį „Toyota Land Cruizer“ ir būtent dėl rimtų tarpusavio nesutarimų M. U. melagingai pranešė apie sužalojimą; teismo medicinos specialistas išvadą apie M. U. sužalojimą padarė jo neapžiūrėjęs, neturėdamas duomenų apie automobilio „Nissan Xterra“ veidrodėlių aukščius; atmestas jo prašymas skirti teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizę, o priimant nutarimą vadovautasi tik protokole nurodytais duomenimis, nors įvykio aplinkybės visiškai neatitiko byloje esančių duomenų (nenurodyti įvykio vietoje stovėję konteineriai).
Pareiškėjas pažymi, kad apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, konstatavo, jog įvykio aplinkybės ištirtos objektyviai ir visapusiškai, jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nutarimą priėmė tam įgaliotas pareigūnas, o nuobauda skirta, nepažeidžiant įstatymo nustatytos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo tvarkos. Pareiškėjo manymu, teismas, nurodydamas tokius argumentus, iš esmės pakartojo tik faktinę reikšmę turinčius ir policijos surašytame protokole nurodytus duomenis, kuriuos be tinkamo vertinimo ir analizės priėmė kaip įrodymus, tariamai pagrindžiančius jo kaltumą. Teismas rėmėsi policijos pareigūno R. A. tarnybiniu pranešimu, tarytum policijos pareigūnas būtų matęs ar patyręs įvykio aplinkybes, taip pat ligoninės pranešimu apie M. U. sužalojimo faktą, kuris grindžiamas tik M. U. paaiškinimu ir kuriame nenurodytas sužalojimo laikas. Be to, medicinos įstaigoje M. U. konstatuotas kairio žasto sumušimas, nors jis pats medikams teigė, kad kaimynas, vairuodamas automobilį, kliudė ranką, tačiau nei teismas, nei policijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą, į šiuos esminius prieštaravimus nekreipė dėmesio. Nors nukentėjusysis iš įvykio vietos pasišalino, tačiau teismo nutartyje tarsi pasakoma, jog nieko dėl to neatsitiko, nes policijai nukentėjusysis apie įvykį pranešė beveik po trijų valandų, todėl abejonės dėl nukentėjusiojo neblaivumo atmetamos. Teismas ir vėl rėmėsi medicinos specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais, kurie tik mechaniškai siejami su tariamu įvykiu, ir teismo išvados padarytos ne palyginus duomenis, bet teigiant, kad „byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, nustatančių pagrindą abejoti teismo eksperto ar specialisto išvadų objektyvumu“.
Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, nurodė, jog nenustatyta aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos A. S. naudai. Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas naujų aplinkybių nenustatė ir įvardijo tuos pačius faktus, kuriuos nurodė apylinkės teismas, patikslinęs, jog ekspertas D. Vitkus parodė, kad atliekant tyrimą nukentėjusysis nebuvo realiai apžiūrėtas ir mažai tikėtina, jog M. U. galėjo susižaloti, kairę ranką trenkdamas į automobilio veidrodėlį, nes jo automobilio šoninio galinio vaizdo veidrodėlio aukštis neatitinka alkūnės lygio, be to, „M. U. patyrė ne alkūnės, o žasto sumušimą“. Pareiškėjui kyla klausimas, kas buvo tiriama: rankos (alkūnės) ar žasto sumušimas. Be to, nutartyje teigiama, kad tuoj po įvykio M. U. paskambino policijai ir po pusvalandžio buvo nuvežtas į komisariatą, kur parašė pareiškimą (tuoj po 17 val.). Tačiau apylinkės teismas rėmėsi tuo, kad apie įvykį buvo pranešta beveik po trijų valandų. Taip, pareiškėjo manymu, abiejų teismų sprendimai priimti, neišanalizavus faktinių duomenų tarpusavio ryšio, nepašalinus prieštaravimų, neatskleidus subjektyviųjų veikos požymių. Pareiškėjo manymu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą šioje byloje, akivaizdžiai nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio neištaisė abiejų instancijų teismai, dėl to pareiškėjui be pagrindo pritaikytas ATPK ir skirta nuobauda.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepime į pareiškėjo A. S. prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis.
Atsiliepime nurodoma, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punkto reikalavimus, jo kaltę patvirtina surinkti įrodymai, pateikti administracinėje byloje. Administracinės nuobaudos tikslas – sukelti tam tikrų neigiamų padarinių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už administracinio teisės pažeidimo padarymą, taip siekiant prevencinių tikslų. Nenustatyta jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos A. S. naudai. A. S. nepalankaus sprendimo priėmimas savaime negali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 257 straipsnio taikymo
Pareiškėjas teigia, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą šioje byloje, nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų, taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio neištaisė abiejų instancijų teismai, dėl to pareiškėjui be pagrindo pritaikyta ATPK 127 straipsnio 1 dalis ir skirta nuobauda. Pareiškėjas ATPK 257 straipsnio pažeidimą argumentuoja tuo, kad: buvo remiamasi nukentėjusiojo M. U. parodymais, nors šis pasišalino iš įvykio vietos, į ligoninę kreipėsi tik po trijų valandų nuo įvykio, be to, M. U. turėjo pagrindą jį apkalbėti, nes tarp jų yra nesutarimų; neišanalizuotas faktinių duomenų tarpusavio ryšys, nepašalinti prieštaravimai, neatskleisti subjektyvieji veikos požymiai.
Nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis).
Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą, buvo apklaustas ekspertas D. Vitkus, pateikęs specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo M. U. sveikatos sutrikdymo masto, taip pat apklausti A. S. bei nukentėjusysis M. U., ištirta rašytinė bylos medžiaga. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jame išdėstyti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiojo pareiškimas ir paaiškinimas policijai, specialisto išvados Nr. T-A 7846/12(01) bei G 1600/12(03) bei papildoma specialisto išvada Nr. pG 2264/12(03), eismo įvykio vietos schema, specialisto tarnybinis pranešimas ir kt.), kuriais grindžiamos teismo išvados dėl A. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodytumo, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus (A. S. paaiškinimai) įrodymus, įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo motyvai bei išvados. Teismas tyrė ir vertino A. S. skunde nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis pasišalino iš įvykio vietos, ne iš karto informavo policiją apie eismo įvykį, kad jis galėjo susižaloti pats, o policijai melagingai pranešė apie įvykį ir kt., pateikdamas dėl jų motyvuotas išvadas. Teismas konstatavo, kad A. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavo bylos įrodymus, juos įvertino ir pateikė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikoma pagrįsta, o apeliacinis skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Pagal bylos medžiagą ir pareiškėjo argumentus darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė ATPK reikalavimų, A. S. veikai tinkamai pritaikė įstatymą, nustatydami joje ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiami teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymą.