Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-15 · Byla Nr. TS-50-859/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
TS-50-859/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nuteistasis
M. N.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-50-859/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018-05-14 nutarimo Nr. 59-97 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis M. N. 2018-05-15 skundu teismo prašo peržiūrėti Komisijos 2018-05-14 nutarimą ir priimti teisingą sprendimą. Nurodė, kad 2016-11-24 atvykus į Vilniaus pataisos namus bendravo su psichologe I., lankė jos paskirtus kursus. Prieš 2017-12-14 Komisijos posėdį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (teisės pažeidėjų įvertinimo metodika OAsys) atliko psichologė D., kurią per vienerius metus matė pirmą kartą. Šį vertinimą turėjo atlikti psichologė I., pas kurią lankė kursus, kuri matė jo elgesį. 2017-12-14 įvyko Komisijos posėdis, tačiau nepaleido, paskyrė lankyti psichologę, anoniminių alkoholikų kursus. Psichologei D. sakė, kad šie kursai nereikalingi, kadangi nėra alkoholikas, registruotas ir panašiai, neturi problemų atsisakyti alkoholio ir nevartoti. Be to, jų lankyti nesigauna, kadangi dirba „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju nuo 8:30 val. iki 18:00 val., tuo tarpu kursai vyksta 15:00 val., taigi, prarastų pusę darbo dienos. Balandžio mėnesį meistras rekomendavo skatinti už gerą darbą, tačiau direktorius A. I. ir pavaduotojas A. L. užprotestavo, paskatinimo neskyrė. Prieš 2018-05-10 Komisijos posėdį psichologė įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos nepakvietė, paliko prieš tai nustatytus 90 balų. Kaip elgtis, jeigu paskatinimų neskiria, nors nuo 2016-09-14 neturi nuobaudų, 1 metus 2 mėnesius dirba „(duomenys neskelbtini)“, moka antstoliams įsiskolinimą, negi dėl kursų reikia mesti darbą, ko nenori.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-224/2016 M. N. pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir jam skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016-12-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-478/2016 Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 apkaltinamasis nuosprendis paliktas nepakeistas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016-09-14, pabaiga – 2019-09-14. ? dalis bausmės atlikta 2017-09-14. Neatliktos bausmės dalis 2018-05-10 – 1 metai 4 mėnesiai 4 dienos.

Komisija 2018-05-14 nutarimu netaikė nuteistajam M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad M. N. aukštai artima vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 90 balų, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus pažeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nusikaltimams būdingas modelis, nemaža neatliktos bausmės dalis, jo gyvenimo stilius ir draugai – dažniausiai nusikalsdavo su bendrininkais, dabartinį nusikaltimą įvykdė vienas, pripažįsta, kad nusikalstamumą lėmė netinkama draugų kompanija, pasiduodavo draugų įtakai, taip pat lėmė finansinis trūkumas bei alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis – linkęs asmeninę atsakomybę dėl alkoholio vartojimo įpročių kontrolės perkelti išorinei aplinkai (draugei, būsimam užimtumui), emocinė gerovė – turi nebrandžius sunkumų įveikos mechanizmus – savidestrukciniu elgesiu bando išsireikalauti savo norų patenkinimo, mastymas ir elgesys – stebima empatijos stoka (esant tikslui – nesvarbu ką ir kam padaryti, siekiant patenkinti savo poreikius), lėšų tvarkymas ir pajamos – turi apie 3 000 Eur skolą antstoliams už neišmokėtus lizingus, pripažįsta, kad nusikalsdavo dėl finansinių trūkumų, tačiau įgytas lėšas galėjo išleisti pasilinksminimui su draugais, tik pradėtas dengti ieškinys, nepastovi gyvenamoji vieta lygtinio paleidimo atveju ((duomenys neskelbtini)) silpni socialiniai ryšiai ir kitos nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog M. N. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad nuteistasis M. N. atliko vieną trečdalį, kuris viršija keturis mėnesius, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nustatyta ir tai, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau šių formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir panašiai, paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nustatyta, kad nuteistojo M. N. nusikalstamo elgesio rizika (teisės pažeidėjų įvertinimo metodika OASys) įvertinta 90 balų (vidutinė rizikos grupė), iš jų 35 yra statiniai, 55 – dinaminiai.

Nuteistasis M. N. nurodo, kad šį vertinimą atliko ne jo elgesį stebėjusi psichologė, pas kurią jis lankė kursus, o kita, kurią per vienerius metus matė pirmą kartą. Tačiau objektyvių priežasčių, dėl kurių jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, jo manymu, netinkamai, nenurodė. Kitos psichologės kompetencijos nekvestionavo. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiuo vertinimu.

Nuteistasis nurodo ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nebuvo įvertinta prieš 2018-05-10 Komisijos posėdį, o buvo vadovautasi prieš 2017-12-14 Komisijos posėdį atliktu vertinimu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad laiko tarpas tarp Komisijos posėdžių nėra didelis, o esminę reikšmę turi ne jo nusikalstamo elgesio rizikos skaitmeninė išraiška, o nuteistojo pažanga ją mažinant. Be to, svarbu nustatyti, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš 2018-05-07 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-84, nuteistasis M. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, vieną kartą skatintas – 2017-10-31 už stropų darbą skirta padėka, priskirtas paprastajai grupei, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, dalyvavo ir sėkmingai baigė psicho-edukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, kurios metu buvo lavinami gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais jas išreikšti. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau taip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Svarbu ir tai, kad palyginus 2017-12-11 socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-180 ir 2018-05-07 socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-84, paskutinioji skiriasi tuo, jog pirmojoje nustatyta, kad nuteistojo M. N. skola pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo sudarė 107,02 Eur, išskaičiuota 19,57 Eur, o antrojoje, atitinkamai, sudaro 746,66 Eur ir 142,10 Eur. Taigi, M. N. nusikalstamumo mažinimo pažanga nestebima. Priešingai, 2018-05-07 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-84 nustatyta, kad M. N. nevykdė Komisija rekomendacijų: 1) konsultuotis su įstaigos psichologu, nes tai darė tik kelis kartus; 2) dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, lankyti anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, nes to nevykdė. Šie užsiėmimai įstaigoje vyksta kartą per savaitę, kaip nurodė M. N., 15:00 val., todėl jo argumentas, kad jų negali lankyti, nes tuo laiku dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, rodo tik nenorą tai daryti, nes tam reikia nedaug laiko, dėl ko darbo interesai esmingai nenukentėtų. Tokį nenorą rodo ir M. N. problemų dėl alkoholio vartojimo neigimas, nors tai nustatyta atlikus jo socialinį tyrimą. Išdėstytos aplinkybės nerodo M. N. stengimosi mažinti nusikalstamo elgesio rizikos.

Vertinant nuteistojo asmenybę nustatyta, kad pastarasis anksčiau teistas penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Nuteistajam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis du kartus pažeidė. Jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygų jis nepažeidė. Nuteistasis pirmojo teistumo metu buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą M. N. vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą plėšimą, t. y. smurtinį nusikaltimą. Nors dėl padaryto nusikaltimo M. N. prisipažino, vis dėlto, nurodytos aplinkybės rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir teismui kelia abejonių dėl jo galimybės ateityje būnant laisvėje laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad pastarojo prisipažinimas buvo įvertintas bylą išnagrinėjusio teismo.

Nuteistasis M. N. nurodė, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja gyventi (duomenys neskelbtini) laikinuosiuose namuose, vėliau – nuomotis būstą. Planuoja surasti darbą statybų srityje, turi vidurinį išsilavinimą, įgijo apdailininko specialybę, nevedęs, jo gyvenimo draugė šiuo metu išvykusi į užsienį, šiuo metu su ja nebendrauja, tačiau ketina ateityje atnaujinti santykius, socialiniai ryšiai su broliu ir sese šiuo metu silpnoki, retkarčiais sesei rašo laiškus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad M. N. adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolų padengimui, juo labiau, kad M. N. pripažino, jog nusikalsdavo ir dėl finansinių trūkumų.

Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo etape nuteistasis M. N. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Svarbus ir visuomenės interesas ir saugumas, kad M. N. atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Todėl, teismo vertinimu, Komisijos 2018-05-14 nutarimas netaikyti nuteistajam M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas, nes motyvuotas ir pagrįstas. Šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį M. N. taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. M. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij