Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant pareiškėjui S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato 2013-05-23 nutarimu, kuriuo atsisakyta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate buvo gautas S. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2012-09-24 apsaugos darbuotojai atvykę pagal signalizacijos suveikimo signalą negali patekti į jo nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes pastato bendrasavininkas K. M. dėl konflikto su kitu bendrasavininku H. V., su kurio jis ir sudaręs panaudos sutartį, aptvėrė teritoriją tvora ir įleido šunį. Nurodo, kad teritorija aptverta be leidimo, nes žemės sklypas nėra suformuotas, prašė K. M. nubausti už savavaldžiavimą.

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjas V. P. tikrindamas S. G. pareiškime išdėstytas aplinkybes nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra duomenų, kad H. V. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas ar teisėtas valdytojas. UAB „Jungtis“ direktoriaus R. S. paaiškinimu nustatyta, kad 2012-09-24 sudarė patalpų apsaugos sutartį su H. V. dėl patalpų, esančių Jūrininkų pr. 1A, Klaipėdoje, techninės saugos. Sudarant sutartį H. V. pateikė panaudos sutartį, panaudos gavėjas sutartyje nurodytas S. G.. Kitų pastato nuosavybės dokumentų nepateikė. Atlikęs S. G. skundo tyrimą, tyrėjas V. P. 2012-11-23 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad K. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str., ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., požymių

2012-12-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje gautas S. G. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjo V. P. 2012-11-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir K. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

2013-01-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Karbauskienė nutarimu netenkino pareiškėjo skundo.

2013-01-11 pareiškėjas S. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės L. Karbauskienės nutarimo panaikinimo.

2013-02-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2013-01-23 prokurorės L. Karbauskienės nutarimas ir 2012-11-23 V. P. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas. Teismas pažymėjo, kad norint išsiaiškinti K. M. veiksmus turi būti išsiaiškintos aplinkybės dėl vartelių užrakto pakeitimo, ar teritorijoje iš tikrųjų buvo paleisti šunys, sutrukdę S. G. patekti į nuomojamas patalpas. Teismas taip pat pažymėjo, kad turi būti įvertintina tai, kiek ginčo kilimui turėtų įtakos ir tai, kad S. G. ir H. V. sieja svainystės ryšiai, ar sudarytas panaudos sandoris nėra apsimestinis, ar kilę nesutarimai nėra dirbtinio pobūdžio, galiausiai siekiant išprovokuoti K. M., kaip H. V. nepalankų konkurentą (adm. b. l. 16-17).

2013-03-14 Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjas V. P., papildomai atlikęs patikrinimą ir išnagrinėjęs S. G. skundą, nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; D. D. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. (adm. b. l. 10-13).

2013-03-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas S. G. skundas dėl 2013-03-14 Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjo V. P. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. S. G. savo skunde prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį ne D. D., o K. M., nes mano, kad D. D. pakeitė tvoros vartelių spyną ir aptvertoje teritorijoje laiko šunį K. M. nurodymu, taip apsunkindamas patekimą prie pagal panaudos sutartį valdomų patalpų (adm. b. l. 7-8).

2013-04-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Karbauskienė netenkino S. G. skundo, kuriuo prašoma panaikinti 2013-03-14 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigojant Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK iš naujo spręsti klausimą dėl K. M. bei D. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

2013-05-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimu nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl D. D. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (adm. b. l. 3).

2013-05-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimu nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl K. M. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (adm. b. l. 1-2).

Pareiškėjas S. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013-05-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, įpareigojant instituciją, įgaliotą surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, pradėti K. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir nubausti K. M. už savavaldžiavimą, neperduoti bylos medžiagos tyrėjui V. P., pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 3-5). S. G. skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, o jį priėmęs pareigūnas yra šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi. Administracinės bylos medžiagoje yra surinkti visi įrodymai, patvirtinantys, kad K. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., sudėtis, nes K. M. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė (ir tebevykdo) savo tariamą teisę į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą, kuri yra ginčijama kito asmens, t.y. H. V., Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-798-826/2013 ir Nr. 2-260-122/2013. Medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad K. M. yra minėto pastato savininkas (pastatas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre), dėl šio pastato priklausomybės Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos. Pareiškėjas pažymi, kad K. M. per savo valdomą UAB „Ūkas“ Klaipėdos miesto apylinkės teisme užvedė dar vieną civilinę bylą, kuria prašė pripažinti 2012-09-01 panaudos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas naudojasi viena patalpa ginčo pastate, negaliojančia ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti jam ir H. V. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pastato (duomenys neskelbtini), naudojimu, bei uždrausti panaudos sutarties vykdymą, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2-5152-793/2013 netenkino K. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neuždraudė jam su H. V. naudotis patalpa 1-23 ginčo pastate. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad K. M. siekė įteisinti savo savavaldžiavimą, tačiau to jam padaryti nepavyko. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Jo manymu, jei teismas ir prokuroras įpareigoja policijos komisariatą spręsti klausimą dėl K. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, tai faktiškai įpareigojo pradėti K. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Atsiliepime į skundą Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl K. M. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. Ginčo esmė yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas. 2013-02-01 K. M. jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir 2013-02-18 Administracinė komisija prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos buvo priėmusi nutarimą K. M. nubausti skiriant jam įspėjimą, tačiau K. M. minėtą nutarimą apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir teismas 2013-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-13-904/2013 panaikino Administracinės komisijos prie Klaipėdos raj. sav. Tarybos priimtą nutarimą Nr. N-9 ir bylą nutraukė. Šiuo atveju Klaipėdos m. 2 PK VPS tyrėjas V. P. dėl užrakintų teritoriją juosiančios tvoros vartų ir į teritoriją paleisto sarginio šuns K. M. veiksmuose nenustatė savavaldžiavimo požymių, nes aptvertoje teritorijoje, šalia patalpų, kurias pagal pateiktą panaudos sutartį galimai naudoja S. G., šunį laiko ir teritorijos tvoros vartų spyną pakeitė D. D.. K. M. jam to padaryti neliepė, o tokiu būdu pats D. D. saugo savo turtą. Kadangi K. M. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nevykdė savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., todėl teisena ir nebuvo pradėta. Be to, nurodė, kad tarp K. M. ir H. V., bei S. G. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie šiuo metu yra sprendžiami Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinio proceso tvarka. Institucijos atstovo nuomone, kol neišspręstas ginčas dėl pastato priklausomybės, naudojimosi, disponavimo juo teisių, negalima taikyti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., kadangi pats savavaldžiavimas šiuo atveju yra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, t.y. valdymo teise. Esant šioms aplinkybėms, institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, atstovas prašo Klaipėdos 2 PK VPS 2013-05-23 priimtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26-27).

Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 24). Kadangi institucijos atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.113), byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. (Lietuvos Respublikos ATPK 300 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu S. G. patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad siekia, jog K. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį už savavaldžiavimą, kuris pasireiškia K. M. neteisėtais veiksmais. Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. jis sudarė patalpų panaudos sutartį su savo svainiu H. V., kuris yra ginčijamų patalpų bendrasavininkis kartu su K. M.. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas teigia, kad K. M. davė nurodymus D. D., kad pastarasis neįleistų S. G. į jo naudojamą patalpą, pakeitė spynas, atjungė elektros energijos tiekimą. Jis pagal panaudos sutartį pinigų už naudojamas patalpas nemoka, patalpose laiko statybinius įrenginius, todėl įrengė signalizaciją. Nurodo žinojęs, kad 50 procentų patalpų priklauso K. M., o 50 procentų – H. V..

Liudytojas K. M. paaiškino, kad ankščiau patalpose, dėl kurių kilo ginčas, buvo įrengtos fermos, senosios kiaulidės. Jo turimi dokumentai patvirtina, kad būtent jam buvo leista nusipirkti šiuos pastatus, patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamo turto registre. D. D. pažįsta, nes jis yra jo dalies patalpų nuomininkas, su juo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Patalpų nuomos sutartyje yra nurodyta, kad nuomojamų patalpų subnuomoti negalima. D. D. laisvai naudojasi savo patalpomis. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo S. G. nepažįsta ir su juo jokių sutarčių nėra sudaręs.

2013-01-31 byloje esančiu D. D. rašytiniu pareiškimu nustatyta, kad iš UAB „Ūkas“, (duomenys neskelbtini), atstovaujamos K. M., nuomojasi patalpas ir šalia patalpų aptverta teritorija, kurioje laiko automobilius, mikroautobusus ir kitą turtą. Teritorija yra aptverta ir joje yra laikomas šuo, kuris reikalingas jo turto apsaugai. Šuo buvo įsigytas prieš du metus ir jis, kaip teigia S. G., rugsėjo mėnesį nebuvo tyčia paleistas. Tvoros vartų spyną keitė keletą kartų, nes ji sulūždavo dėl oro sąlygų (šalčio, vandens). Taigi, D. D. pats pakeitė tvoros vartelių spyną ir aptvertoje teritorijoje laiko šunį, jo K. M. to daryti neprašė. S. G. į vieną iš patalpų ketino įsidėti signalizaciją, tačiau jis, pasitaręs su K. M., jam neleidęs to daryti (adm. b. l. 14).

2012-09-20 byloje esančiu H. V. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad jis 1992 m. kartu su H. M. įsigijo nurašytą kiaulidės pastatą Nr. 3, kuris iki šio įstatymų nustatyta tvarka nenugriautas ir neįteisintas. 2012-09-01 panaudos sutartimi vieną iš patalpų perdavė naudotis S. G., o 2012-09-01 įrenginėjant patalpoje signalizaciją su K. M. įvyko konfliktas dėl pastato patalpų naudojimo ir nuosavybės teisių į jį. Įsigijus pastatą, elektros įvadą ir visą elektros instaliaciją rengė kartu su K. M., kadangi oficiali sutartis buvo sudaryta su IĮ „Garažas“, todėl už elektros energiją moka tik K. M. iš pinigų, kuriuos gauna už patalpų nuomą (adm. b. l. 44).

2013-02-18 Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimu nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-9, K. M. už tai, kad K. M. 2012-09-19, 12 val., vykdydamas savo tariamą teisę valdyti ginčo pastatą, nors ši teisė yra ginčijama kito asmens, nesant dokumentų, patvirtinančių K. M. nuosavybės teisę į 100 procentų ginčo pastato, esančio Jūrininkų pr. 1, Klaipėdoje, apsunkindamas patekimą į patalpas, savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ir už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą (adm. b. l. 25).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2013-06-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi 2013-02-18 Administracinės komisijos prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9, kurioje K. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas) buvo paskirtas įspėjimas, panaikintas ir byla nutraukta. Nutartis nėra įsiteisėjusi.

2013-02-15 antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad antstolė atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kokiu pagrindu ir kas naudojasi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 65/13/04 nurodyta, kad patalpos, pažymėtos indeksu 1-23, buvo uždarytos, durys ir langas tvarkingi. Po teritoriją lakstė vilkšunis, apžiūrint patalpas šunį į voljerą uždarė šuns šeimininkas D. D.. Taip pat konstatavo, kad šalia patalpų, pažymėtų indeksu 1-23, patalpas, kurios pažymėtos indeksais 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28 ir 1-1 nuomojasi D. D. (adm. b. l. 26).

2012-09-01 patalpų panaudos sutartimi nustatyta, kad H. V. ir S. G. sudarė terminuotą negyvenamųjų namų panaudos sutartį, pagal kurią H. V. perdavė S. G., kaip panaudos gavėjui, neatlygintinai naudotis negyvenamąja, 23,13 m² bendro naudingo ploto patalpos (pažymėtą pastato 3P1p plane 1-23) pagal kadastrinę duomenų bylą, esančią Jūrininkų pr. 1, Klaipėdoje (adm. b. l. 39).

2012-10-31 UAB „Jungtis“ direktoriaus R. S. raštu H. V. nustatyta, kad saugos tarnyba „Jungtis“ teikia saugos paslaugas, t.y. atitinkamai stebi ir reaguoja į signalizacijos sistemos pranešimus iš jo sandėlio adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2012-09-24 saugos tarnybinis „Jungtis“ reagavimo ekipažas, atvykęs negali patekti prie objekto ir pažiūrėti patalpas iš išorės, nes teritorija yra aptverta ir vartai būna užrakinti. Tai apsunkina tarnybos darbą, teikiant objektui apsaugos paslaugą, tuo susilpnina minėto objekto saugumą (adm. b. l. 40).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Nagrinėdamas pareiškimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (CK 1.137 straipsnio 2-3 dalys, 1.138 straipsnis)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N17-101/2007).

Pareiškėjas S. G. skundu siekia, kad K. M. būtų patrauktas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų padarymą, konkrečiai už tai, kad K. M. riboja jo teises naudotis patalpa, kurią jis valdo panaudos sutarties pagrindu, nes būtent K. M. nurodė D. D. pakeisti tvoros vartelių spyną, be to, būtent K. M. nurodymu aptvertoje teritorijoje D. D. laiko šunį.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Šių surinktų bei išdėstytų įrodymų visuma ir jau minėta savavaldžiavimo teisinio santykio samprata paneigia administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, sudėties buvimą ir K. M. kaltumą, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad K. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, o vykdydamas savo teisę būtų padaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams. K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad asmeniškai S. G. nepažįsta ir jokios patalpų panaudos sutarties su juo nėra sudaręs. Taip pat nurodė, kad 1992 m. jo individuali įmonė „Garažas“ nusipirko pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, įmonę atstovavo jis ir darbuotojas H. V.. Visas sutartis su nuomininkais pasirašydavo jis, nes ginčijamą pastatą valdė vienas. Nei H. V., nei S. G. nesikreipė į jį dėl patalpos nuomos. Išvykdamas iš pastato, paprastai visada išjungia elektrą, o vartų spynos buvo keistos ne kartą. Savavaldžiauti tikslo neturėjęs, nes pastatas visada priklausė jam. Tyrimo metu H. V. taip pat nurodė, kad 1992 m. kartu su H. M. įsigijo nurašytą kiaulidės pastatą Nr. 3, kuris iki šio nenugriautas ir neįteisintas įstatymų nustatyta tvarka. 2012-09-01 panaudos sutartimi vieną iš patalpų perdavė naudotis S. G., o 2012-09-01, įrenginėjant patalpoje signalizaciją, su K. M. įvyko konfliktas dėl pastato patalpų naudojimo ir nuosavybės teisių į jį. Įsigijus pastatą, elektros įvadą ir visą elektros instaliaciją rengė kartu su K. M., kadangi oficiali sutartis buvo sudaryta su IĮ „Garažas“, todėl už elektros energiją moka tik K. M. iš pinigų, kuriuos gauna už patalpų nuomą (adm. b. l. 44). Tyrimo metu apklaustas D. D. nurodė, kad iš UAB „Ūkas“, (duomenys neskelbtini), atstovaujamos K. M., nuomojasi patalpas ir šalia patalpų aptverta teritorija, kurioje laiko automobilius, mikroautobusus ir kitą turtą. Teritorija yra aptverta ir joje yra laikomas šuo, kuris reikalingas jo turto apsaugai. Šuo buvo įsigytas prieš du metus ir jis, paneigdamas pareiškėjo teiginius, nurodė, kad rugsėjo mėnesį šuns tyčia nebuvo paleidęs. Tvoros vartų spyną keitė keletą kartų, nes ji sulūždavo dėl oro sąlygų (šalčio, vandens). Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad D. D. pats pakeitė tvoros vartelių spyną ir aptvertoje teritorijoje laiko šunį, o jo K. M. to daryti neprašė (adm. b. l. 14).

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent K. M. riboja pareiškėjo teises naudotis jam patalpa, kurią jis valdo panaudos sutarties pagrindu.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tarp negyvenamųjų patalpų bendraturčių K. M. ir H. V. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo ir nuosavybės teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-798-826/2013 pagal ieškovo H. V. ieškinį atsakovui K. M. dėl nuosavybės teisės į nuosavybės teisės į ½ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas pripažinimo, bei civilinė byla Nr. 2-5152-793/2013 pagal ieškovės UAB „Ūkas“, atstovaujamos K. M. ieškinį atsakovams H. V., S. G. ir V. B. (V. B.) dėl 2012-09-01 patalpų panaudos sutarties, sudarytos tarp H. V. ir S. G., pripažinimo negaliojančia. Įvertinus šias aplinkybes taip pat darytina išvada, kad ginčas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės ir valdymo tarp K. M. ir H. V. nėra išspręstas, todėl vienareikšmiškos išvados, jog būtent K. M. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, trukdydamas S. G. naudotis panaudos sutarties, sudarytos su jo svainiu H. V., pagrindu valdoma patalpų dalimi, negalima, todėl netgi remiantis prielaida, kad vis dėlto K. M. ir davė nurodymus D. D. paleisti šunį teritorijos apsaugai, pakeisti vartelių spynas, neleisti įjungti apsaugos sistemos, jo veikoje nebūtų galima konstatuoti subjektyviosios pažeidimo pusės požymio – kaltės (ATPK 9 str.).

Taigi pripažintina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjas V. P., nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo požymių, pagrįstai surašė 2013-05-23 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Pareiškėjas savo skunde abejoja skundžiamą nutarimą priėmusio policijos pareigūno tyrėjo V. P. šališkumu nagrinėjant jo pareiškimą teigdamas, kad pareigūnas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tokie pareiškėjo S. G. teiginiai teismo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, paremti pareiškėjo subjektyvia nuomone. Pareiškėjo inicijuotą bylą nagrinėjęs pareigūnas V. P., vykdydamas jam pavestas funkcijas bei laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, ištyrė byloje surinktą medžiagą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. O tai, kad pareiškėjo S. G. skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškimą nagrinėjęs pareigūnas buvo neobjektyvus ar šališkas, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi ir veikęs prieš pareiškėjo interesus. Teismo vertinimu, policijos pareigūno V. P. pozicija dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo S. G. skunde nurodytomis aplinkybėmis laikytina pagrįsta ir adekvačia susidariusiai situacijai.

Pareiškėjas savo skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato tokios procesinės galimybės atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Jo manymu, jei teismas ir prokurorė įpareigojo policijos komisariatą spręsti klausimą dėl M. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, tai faktiškai įpareigojo pradėti K. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų interpretavimu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-348 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo 43.2. p. numato, kad jei pareigūnas nenustato visų administracinio teisės pažeidimo požymių, surašo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o jeigu ji nebuvo pradėta, priimamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos) ir pateikia jį tvirtinti įgaliojimus turinčiam pareigūnui (jei apylinkės inspektorius neturi įgaliojimų priimti nutarimų). Nutarimo kopija išsiunčiama (įteikiama) nukentėjusiajam, išaiškinus apskundimo tvarką. Išaiškintina, kad įpareigojimas spręsti klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn reiškia, kad policijos pareigūnas yra įpareigojamas išsiaiškinti visas įvykio faktines aplinkybes (apklausti liudytojus, išklausyti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, nukentėjusiojo asmens paaiškinimus, patikrinti įvykio vietą ir pan.), kuriais remdamasis įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra. Tokiu būdu, įpareigojimas spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo jokiu būdu nėra laikytinas įpareigojimu pradėti teiseną.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo išsiųsti nutarimų nuorašai nepradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenų K. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., ir D. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį.

Minėta, kad nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos kopija išsiunčiama nukentėjusiajam. Lietuvos Respublikos ATPK 273 straipsnyje yra įtvirtina nukentėjusiojo definicija administracinio teisės pažeidimo teisenoje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis, kaip administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos dalyvis, atsiranda tada, kai iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Paprastai tokiu asmeniu jis pripažįstamas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., o S. G. būtų patyręs moralinės, fizinės ar turtinės žalos, dėl ko nutarimu nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, todėl S. G. nukentėjusiojo procesinis statusas bylą nagrinėjant institucijoje nustatyta tvarka nebuvo suteiktas. Šis faktas, be kitų teisinių pasekmių, lėmė tai, kad S. G. nebuvo išsiųstos nutarimų kopijos, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-05-24 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius S. G. raštu Nr. 30-32-1-S-3618 informavo apie priimtus 2013-05-22 ir 2013-05-23 nutarimus, jam išsamiai išaiškinta jų apskundimo tvarka. Atsižvelgus į tai, konstatuoti, jog S. G. negalėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis, o institucija, priėmusi ginčijamą nutarimą savo veiksmais pažeidė įstatymo reikalavimus, būtų nepagrįsta. Todėl S. G. nurodoma aplinkybė apie nutarimų nuorašų negavimą laikytina nepagrįsta ir nedaranti įtakos galutinio procesinio sprendimo pagrįstumui.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2013-05-23 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį medžiagoje Nr. 33NT-2609596-13, nenustačius K. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiamo nutarimo naikinti skundo argumentais nėra pagrindo. Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2013-05-23 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį medžiagoje Nr. 33NT-2609596-13, nenustačius K. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.