Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-26 nutarties, kuria S. G. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2013-05-23 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 str., nenustačius K. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-23 Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, kadangi K. M. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 294 str. (savavaldžiavimas), ir požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. (savavaldžiavimas). Tyrėjas pažymėjo, jog negauta ir nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad K. M. savavaldžiavo. Šį nutarimą S. G. apskundė prokurorui.

2013-01-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimu netenkino S. G. skundo ir paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK tyrėjo 2012-11-23 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė padarė išvadą, jog tyrėjas, priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tinkamai nustatė, kad K. M. veiksmuose nėra nei nusikaltimo, nei administracinio tesiės pažeidimo požymių. Šį nutarimą S. G. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2013-03-14 Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog atlikus papildomą patikrinimą matyti, kad šiame įvykyje dėl užrakintų teritoriją juosiančių tvoros vartų ir į teritoriją paleisto sarginio šuns K. M. veiksmuose nematyti požymių nusikaltimo (BK 294 str.) ar administracinio teisės pažeidimo (ATPK 188 str.), nes aptvertoje teritorijoje šunį laiko ir tvoros vartų spyną pakeitė D. D.. Šį nutarimą, prašydamas K. M. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 188 str., S. G. apskundė prokurorui.

2013-04-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu S. G. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2013-03-14 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė įpareigojo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK iš naujo spręsti klausimą dėl K. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

2013-05-23 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos K. M. atžvilgiu. Tyrėjas konstatavo, jog atlikus patikrinimą matyti, kad šiame įvykyje dėl užrakintų teritoriją juosiančių tvoros vartų ir į teritoriją paleisto sarginio šuns K. M. veiksmuose nematyti požymių pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. (savavaldžiavimas), nes aptvertoje teritorijoje, šalia patalpų, kuriomis pagal panaudos sutartį galimai naudojasi S. G., šunį laiko ir teritorijos tvoros vartų spyną pakeitė D. D.. K. M. jam to padaryti neliepė, o tokiu būdu D. D. saugo savo turtą. Negauta bei nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad K. M. savavaldžiavo. Dėl šio nutarimo S. G. padavė skundą apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat ignoravo aukštesnės instancijos teismo - Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-20 nutartį, kurioje buvo pasisakyta, jog „negalima sutikti su tuo, kad K. M. 2012-09-24 veiksmuose nėra nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių <...> K. M. taip akivaizdžiai trukdo S. G. naudotis šiomis patalpomis sudarytomis nuomos sutarties pagrindu. <...> Apygardos teismas pažymi, kad ne S. G. ar H. V. kyla abejonių dėl sutarties teisėtumo ar pagrįstumo, o būtent K. M., ir būtent jis, siekdamas civilizuotai išspręsti kilusį ginčą, turėtų imtis ne brutalių veiksmų prieš teisėtą ginčo objekto naudotoją, o, pavyzdžiui, kreiptis į teismą, kaip ir nurodo prokurorė, pripažinti panaudos sutartį neteisėta <...> Savavaldžiavimas - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens. Būtent tokia situacija, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, yra kilusi tarp K. M., H. V. ir S. G.“. Taigi Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-20 nutartimi aiškiai nurodė, kad K. M. veiksmai yra vertintini kaip savavaldžiavimas, nes K. M. privalo savo teises ginti ne brutaliais metodais, o civilizuotai.

Be to, skundžiama nutartis prieštarauja ir teismų praktikai dėl ATPK 188 str. turinio. Kaip matyti iš teismų praktikos apžvalgos, teismai taiko pažeidėjams atsakomybę už savavališką kliudymą kitam bendraturčiui naudotis daiktu. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63-1046-08 skyrė pažeidėjui nuobaudą už tai, kad jis nedavė savo žmonai - buto bendrasavininkei raktų nuo minėto buto, neleisdamas jai laikinai patekti į butą; byloje Nr. N756-486-06 skyrė nuobaudą pažeidėjui už tai, kad jis, vykstant ginčui tarp bendrųjų patalpų savininkų, savavališkai išėmė bendrojo naudojimo patalpų duris; byloje Nr. N556-101-07 skyrė nuobaudą už tai, kad pažeidėjas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, neleidžia naudotis nukentėjusiesiems sanitariniu mazgu, vonia, tualetu, rūsiu, atjungė į jų gyvenamąsias patalpas tiekiamą elektros energiją ir vandenį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys negali piktnaudžiauti savo teisėmis, o manydami, kad jų teisės yra pažeidžiamos, privalo ginčą spręsti civilizuotais būdais. Tuo tarpu K. M. neteisėtai ir neturėdamas tam pagrindo neleido ir iki šiol neleidžia jam naudotis patalpomis, kurias jis valdo teisėtai. Nors K. M. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti panaudos sutartį negaliojančia, tačiau sprendimas šioje byloje nėra priimtas. Be to, teismas civilinėje byloje Nr. 2-5152-793/2013 netaikė K. M. prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. uždrausti jam ir H. V. atlikti visus veiksmus, susijusius su ginčo pastato naudojimu. Vadinasi, jis turi teisę įeiti į ginčo pastato teritoriją ir naudotis savo valdoma patalpa. K. M. veiksmai, kuriais šis savavališkai vykdo savo tariamą teisę vienas valdyti visą ginčo pastatą, yra vertintini kaip savavaldžiavimas.

Nesutinka, kad K. M. veiksmuose nėra subjektyviosios pažeidimo pusės požymio - kaltės. ATPK 9 str. 1 d. reglamentuota, jog administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas. ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Yra įsitikinęs, kad K. M. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad neturi teisės neleisti jo į teisėtai valdomas patalpas (K. M. nėra pastato savininkas, Nekilnojamojo turto registre pastatas nėra įregistruotas, tarp K. M. ir H. V. vyksta teisminis ginčas dėl pastato pasidalinimo). K. M. žinojo, kad tokiu būdu trukdo jam nevaržomai naudotis patalpa bei užtikrinti šios patalpos ir joje esančių daiktų saugumą. To motyvas yra tik savanaudiška ambicija pakenkti H. V. tarp jų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-798-826/2013.

Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, ignoravo aukštesnės instancijos teismo toje pačioje byloje padarytas išvadas, netinkamai taikė įstatymą, nesivadovavo teismų praktika. Teismas išskirtinai vadovavosi K. M. gynybine pozicija ir jo teikiamais paaiškinimais, kas nesudaro pagrindo teigti, kad teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas įvykio aplinkybes. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis naikintina, o K. M. yra skirtina nuobauda pagal ATPK 188 str. arba byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai insitucijai, pavedant jai skirti nuobaudą K. M. už savavaldžiavimą (ATPK 188 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog S. G. K. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. prašo patraukti už pastarojo savavališkus veiksmus, atliekamus nuo 2012-09-24, t. y. už savavališką ginčo teritoriją juosiančios tvoros vartų užrakinimą ir sarginio šuns į ginčo teritoriją įleidimą, dėl ko S. G. negali patekti į savo pagal patalpų panaudos sutartį valdomas patalpas bei jomis naudotis.

Tiek Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas, priimdamas nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos K. M. atžvilgiu, tiek teismas, priimdamas skundžiamą nutartį padarė išvadą, kad K. M. nepadarė ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo, kadangi ne jis, o D. D. pakeitė ginčo teritoriją juosiančios tvoros vartų spyną ir ginčo teritorijoje paleido sarginį šunį, siekdamas apsaugoti savo turtą, laikomą ginčo teritorijoje. Konstatavo, kad K. M. D. D. to daryti, siekiant apriboti S. G. ir H. V. patekimą į ginčo teritoriją bei ginčo patalpas, neliepė. Tiek tyrėjui, tiek teismui nepavyko surinkti objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent K. M. riboja S. G. teises naudotis patalpa, kurią pastarasis valdo panaudos sutarties pagrindu. Apelianto nuomone, teismas ištyrė ir įvertino ne visus bylai reikšmingus įrodymus, t. y. nevertino vaizdo įrašų, kurie, anot apelianto, patvirtina, kad būtent K. M., o ne D. D., buvo ir yra suinteresuotas neleisti jam patekti į panaudos sutarties pagrindu valdomas patalpas. Apeliaciniam teismui nepavyko peržiūrėti S. G. kartu su apeliaciniu skundu pateiktos laikmenos su, apelianto teigimu, ten esančiu vaizdo įrašu, kadangi teismo turima techninė įranga, skirta laikmenoms peržiūrėti, nesuteikia galimybės susipažinti su laikmenoje esančia informacija. Galimai tai padaryti pavyktų pasitelkus modernesnes technikos priemones, tačiau apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bet kokių naujų įrodymų rinkimui užkerta kelią suėjęs terminas administracinei nuobaudai skirti.

ATPK 35 str. 1 d. inter alia nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 2 d. inter alia nustatyta, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, ATPK 35 str. 3 d. numatyta galimybė ATPK 35 str. 1 d., 2 d. nustatytus terminus pratęsti, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo ar paaiškėjimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi.

ATPK 188 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamasis teisės pažeidimas, todėl šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo dienos, nagrinėjamu atveju nuo 2012-09-24, ir šis terminas būtų pasibaigęs 2013-03-24. Kadangi dėl S. G. pareiškimo buvo priimami nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju vadovaujamasi ATPK 35 str. 2 d. ir dviejų mėnesių terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-04-15 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2013-03-14 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, nuobauda K. M., nustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėtį, galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2013-06-15. Tačiau iki šio termino nuobauda K. M. paskirta nebuvo ir terminas nuobaudai skirti, remiantis ATPK 35 str. 3 d., taip pat pratęstas nebuvo.

ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Kadangi nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs terminas administracinei nuobaudai skirti, apeliacinis teismas, remdamasis ATPK 250 str. 7 p., negali K. M. atžvilgiu inicijuoti administracinio teisės pažeidimo teisenos ir toliau rinkti naujus įrodymus, paneigiančius ar patvirtinančius jo kaltę padarius ATPK 188 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Kartu pažymėtina, jog S. G. skundas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriuje buvo gautas 2013-06-13 (b. l. 3-5), t. y. dar nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, tačiau Institucija šio termino nepratęsė ir skundą teismui išsiuntė tik 2013-06-17 (b. l. 2). S. G. skundas apylinkės teisme buvo gautas 2013-06-19, t. y. jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, todėl teismas nebeprivalėjo spręsti K. M. kaltės klausimą ir rinkti papildomus įrodymus, o, vadovaujantis ATPK 270 str. 7 p., turėjo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, nes yra pasibaigę ATPK 35 str. numatyti terminai nuobaudai skirti. Pažymėtina, kad teismas priėmė sprendimą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2013-05-23 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 str., nenustačius K. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą, o šis tyrėjo sprendimas buvo priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams, todėl teismas neturėjo pagrindo keisti tyrėjo 2013-05-23 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priėmimo pagrindą, numatytą ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

Remdamasis aptartu, apeliacinis teismas pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-26 nutartis apeliacinio skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. apeliacinio skundo netenkinti, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-26 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.