Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų, su tuo susijusių klausimų išsprendimo, atsakovui S. K., tretiesiems asmenimis, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. V., Z. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Aleksandras Kovalevskis ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovės pozicija nėra pasikeitusi. Šalys daugiau kaip metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Į atostogas 2024 m. gruodžio mėnesį vyko kartu, nes jos buvo iš anksto suplanuotos, nenorėjo nuvilti nepilnametės dukros. Santuoka su atsakovu yra nutrūkusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, ne kartą bandė gydytis. Ieškovės kaltė pasireiškia tuo, kad nesugebėjo išsaugoti santuokos su atsakovu. Ji nemato bendro gyvenimo kartu su atsakovu, nori kurti naujus santykius. (Duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatytas visiškas turto atskirumo režimas. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, bendrų kreditorių neturi. Iš atsakovo vykdomi išieškojimai yra jo asmeniniai, atsiradę iš ankstesnės santuokos.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. laikėsi pozicijos, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. (Duomenys neskelbtini) mėnesį grįžo iš bendrų atostogų (duomenys neskelbtini). Ieškovės noras skirtis buvo jam netikėtas. Su ieškove šiek tiek bendrauja, priežasčių santuokos nutraukimui nemato. Jis bandė išsaugoti šeimą, taikytis, tai ieškovė nedėjo pastangų, šeimos išsaugoti nenori, siekia santuoką nutraukti. Alkoholį vartodavo saikingai, problemų dėl to neturi, šiuo metu visiškai nevartoja alkoholio dėl sveikatos sutrikimų. Su ieškove kartu negyvena, nes ji išsikraustė. Bendro turto neturi. Kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, K. V., Z. V. yra jo asmeniniai, atsiradę iš ankstesnės santuokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. K. ir I. K. (iki santuokos sudarymo pavardė – D.) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 1 d. ieškovė išsinuomojo butą gyventi sau ir dukrai. 2024 m. sausio 8 d. pranešė buto, kuriame gyveno kartu su atsakovu, savininkui, kad ji išsikraustė, bute lieka gyventi vienas atsakovas (el. b. 1 t., b. l. 161-164). Nors byloje yra duomenų, kad 2024 m. šalys kartu leido laisvalaikį, 2024 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė inicijavo privalomosios mediacijos procedūrą dėl santuokos nutraukimo, į kurią atsakovas nereagavo (el. b. 1 t., b. l. 5). (Duomenys neskelbtini) mėnesį šalys kartu atostogavo (duomenys neskelbtini), tačiau pasak ieškovės, tai buvo iš anksto suplanuota kelionė, kurios laukė jos nepilnametė dukra. Netrukus po kelionės – 2025 m. sausio 2 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi šalims buvo skirtas 4 mėnesių terminas susitaikymui, civilinė byla sustabdyta, tačiau jau 2025 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi šalys tarpusavio kontakto nepalaikė, gyvena atskirai, ryšys tarp šalių visiškai nutrūkęs ir nėra jokių objektyvių galimybių sutuoktiniams susitaikyti.

11. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad šalių santuoka nėra iširusi, neįžvelgė priežasčių santuokos nutraukimui, tačiau pripažino, kad po ieškovės kreipimosi į teismą, sutuoktiniai santykių nebepalaiko, bendravimas yra itin retas, jie bendro ūkio neveda, jų finansiniai reikalai sprendžiami visiškai atskirai.

12. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, dėję pernelyg menkas pastangas, kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu, nesugebėję išspręsti šeimos problemų, suderinti charakterių, laiko, poreikių. Be to, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas, nesutinka su ieškovės pozicija, teigia alkoholį vartojęs saikingai, šiuo metu visai nevartojantis dėl sveikatos problemų, dėl santuokos iširimo kaltina ieškovę, aktyviai siekiančią santuoką nutraukti.

13. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad jau metus laiko iki ieškovės kreipimosi į teismą šalys kartu negyveno, jų bendravimas buvo epizodinis. Šalių požiūriai į tarpusavio santykius, šeimą iš esmės skiriasi – ieškovė nemato bendros ateities ir nebenori santykių tęsti, tuo tarpu atsakovą esama situacija tenkina, nors šalys daugiau kaip metus gyvena atskiruose būstuose, o paskutinį pusmetį veda visiškai atskirus gyvenimus. Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti bendrumą santykiuose, artimus ryšius, nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu. Bylos duomenis atsakovo siekis išsaugoti santuoką yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 12, 178, 185 straipsniai), ieškovė neigia, jį dėjus aktyvias pastangas išsaugoti santykius. Ieškovė nenori ir nemato jokių galimybių atkurti santuoką.

14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

15. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau daugiau kaip metus negyvena kartu, pusę metų ūkį veda atskirai bei nebetvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

16. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

17. Nutraukus santuoką ieškovei jos pageidavimu paliktina iki santuokos buvusi pavardė – D., atsakovui pavardė – K. (CK 3.69 straipsnis).

18. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

20. Byloje nustatyta, kad šalys nutraukiant santuoką bendro dalintino turto neturi. (Duomenys neskelbtini) sudarė sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovei asmeninės teise atiteko santuokos metu įgytas turtas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 34-36). (Duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, pajamų ir kt.) visiško atskirumo režimą (el. b. 1 t., b. l. 38-40). Šalys susitarė, kad visas turtas, įgytas iki santuokos ir po sutarties sudarymo yra to sutuoktinio, kurio vardu jis įgytas asmeninė nuosavybė. Toks pats režimas taikomas ir jų kreditoriniams įsipareigojimams. Atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas (duomenys neskelbtini), t. y. po povedybinės sutarties sudarymo, todėl pagal sutarties nuostatas laikytinas jo asmenine nuosavybe (el. b. 1 t., b. l. 54-55).

21. Nustatyta, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovo nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. yra išieškoma 2 131,52 Eur skolą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nuo 2023 m. balandžio 11 d. išieškoma 3 333,11 Eur suma, nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. - 300 Eur suma išieškotojai K. V., nuo 2023 m. balandžio 5 d. išieškoma 18 361,34 Eur suma išieškotojui Z. V. (el. b. 1 t., b. l. 101-103). Byloje nėra ginčo, kad šios prievolės yra atsakovo asmeninės, už kurių įvykdymą jis yra asmeniškai atsakingas kreditoriams. Nutraukiant šalių santuoką prievolių pobūdis nekeičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

23. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 147 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovė patyrė 1 600 Eur išlaidas advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu. Viso ieškovė patyrė 1 747 Eur bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

24. Ieškovės atstovas teikė rašytinius paaiškinimus, prašymus, atstovavo ieškovę 2025-03-13, 2025-04-14, 2025-06-25 teismo posėdžių metu. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra būtinos, protingos, pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžia 2025-01-09 teisinių paslaugų sutartis, 2025-06-23 advokato A. Kovalevskio išrašyta sąskaita už teisines paslaugas serija AK Nr. 457 1 600 Eur sumai.

25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Atsižvelgiant į šiuos kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, nepaisant to, kad ieškovė nėra pateikusi advokato išrašytos sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

26. Byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 8 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. K. palikti iki santuokos buvusią pavardę „D.“, S. K. palikti pavardę „K.“.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio išlaidas, 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai – ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.