Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2022-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-309/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
AN2-114-309/2022
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00017-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-309/2022Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00017-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4; 21.11.10
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. L. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskr. VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. birželio 8 d. 15.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininę transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. M. L. atstovas advokatas G. G. 2022 m. liepos 21 d. skundu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskr. VPK 2022 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi M. L. atstovo advokato G. G. skundą atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu M. L. atstovas advokatas G. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apskr. VPK 2022 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

4.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnį ir neteisingai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą švelninti M. L. paskirtą nuobaudą. Pažymi, kad M. L. lenkimo manevrą pradėjo todėl, kad prieš jį važiavęs automobilis judėjo lėtai, priešais važiavo du automobiliai, eismą stabdė pirmasis automobilis. M. L. lenkimo manevrą pradėjo esant brūkšninei linijai, būdamas įsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Jeigu lenkiami automobiliai lenkimo metu būtų judėję tapačiu greičiu, lenkimo manevras būtų buvęs greitai baigtas ir M. L. būtų sugrįžęs į savo juostą dar esant brūkšninei linijai. Tačiau, įpusėjus lenkimo manevrui, pirmasis lėtai važiavęs automobilis pradėjo didinti greitį, greitį ėmė didinti ir antrasis automobilis. Esant įpusėjusiam lenkimo manevrui, M. L. negalėjo nei greitai baigti lenkimo manevro, nei greitai grįžti į savo juostą. Atsižvelgdamas į tai, kad lenkimui naudojama juosta buvo tuščia ir pavojus kitiems eismo dalyviams nebuvo keliamas, M. L. tęsė lenkimo manevrą, kol aplenkė abu lengvuosius automobilius. Dėl to, kad lenkiami automobiliai greitėjo, lenkimo manevras užtruko kur kas ilgiau nei turėjo ir jį M. L. baigė sankryžoje, jau esant ištisinei linijai.

4.2. Pasak M. L. atstovo, visa tai rodo, kad M. L. lenkimą pradėjo nepažeisdamas KET reikalavimų ir būtų jį užbaigęs nepažeidęs KET, jeigu jo lenkiami vairuotojai nebūtų pažeidę KET, t. y. nebūtų trukdę pabaigti lenkimą didindami greitį. Taigi M. L. KET pažeidimas buvo išprovokuotas lenkiamų vairuotojų KET pažeidimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, esą kadangi buvo lenkiami du automobiliai, M. L. lenkimui negalėjo būti trukdoma, tėra teismo prielaida, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, o visi prieštaravimai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.3. Skunde nurodoma, kad M. L. yra profesionalus vairuotojas, kurio darbas ir pajamos tiesiogiai susijusios su kroviniu gabenimu vilkikais, jis yra įkūręs savo įmonę MB V. transportas, per kurią pats atlieka krovinių pervežimus, išlaiko sutuoktinę R. L. ir vaikus: E. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m., studijuoja (duomenys neskelbtini)), M. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir A. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Taigi atėmus iš M. L. teisę 3 mėnesius vairuoti transporto priemonę, jis ir visa jo šeima tris mėnesius nebeturės pajamų. Kadangi šeima neturi santaupų, pragyvenimui teks skolintis ne mažiau kaip 2 000 – 2 500 Eur kiekvieną mėnesį ir specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu M. L. įgis ženklias skolas (apie 7 500 Eur) vien tam, kad užtikrintų minimalių šeimos poreikių patenkinimą.

4.4. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad veiklos vykdymui MB V. transportas išsimokėtinai perka vilkikus: pagal 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perka vilkiką „Mercedes Benz Acros“, kurio kaina 23 595 Eur (sumokėta 7 000 Eur pradinė įmoka, mėnesinė įmoka – 460 Eur), ir pagal 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perka vilkiką „Scania“, kurio kaina 12 705 Eur (sumokėta 3 000 Eur pradinė įmoka, mėnesinė įmoka – 405 Eur). Abiejų sutarčių 4.4. punktuose nustatyta, kad jeigu pirkėjas vėluoja atlikti sutartyje numatytus mokėjimus daugiau kaip 20 dienų, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto, o pirkėjui nesumokėjus per 5 dienas nuo pareikalavimo dienos – atsiimti parduotą prekę, nepriklausomai nuo to, kokią sumą pirkėjas jau yra sumokėjęs pardavėjui. Šiuo atveju būtent M. L. įmonei uždirba pajamas, iš kurių dengiami vilkikų eksploatacijos ir priežiūros kaštai bei mokamos įmokos pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Atėmus iš M. L. galimybę dirbti, jis negalės laiku sumokėti įmokų, dėl to jis arba praras vilkikus ir už juos jau sumokėtas sumas, arba turės kiekvieną mėnesį skolintis po 1 000 Eur, kad laiku sumokėtų einamąsias įmokas.

4.5. M. L. atstovas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose laikomasi pozicijos, jog pažeidėjo darbo specifika, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia mažinti jam skirtiną nuobaudą, tačiau esant ir visumai kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą, minėta aplinkybė taip pat vertintina kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis, į kurią reikia atsižvelgti. Be to, M. L. savo kaltę pripažino, padėjo išaiškinti padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai rodo asmens santykį su jo padarytu pažeidimu, atskleidžia asmens sąmoningumą ir užtikrina, kad asmuo vengs tokį pažeidimą daryti ateityje.

4.6. Skunde akcentuojama ir tai, kad ištisinės linijos kirtimas pats savaime nesukelia jokių neigiamų pasekmių ir pavojaus kitiems eismo dalyviams – tai priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Atitinkamai, ir šiuo atveju, aplinkybė, kad M. L. kirto ištisinę liniją, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar tokių pasekmių rizikos kitiems eismo dalyviams (pvz., teko staigiai keisti važiavimo kryptį, kad išvengti susidūrimo), ir į tai taip pat reikėtų atsižvelgti skiriant nuobaudą. Nors M. L. ir padarė KET pažeidimą, jis nebuvo daromas lengvabūdiškai, o įsitikinus, kad tai nesukels pavojaus nei jam, nei kitiems asmenims.

4.7. Esant visumai nurodytų aplinkybių apeliantas mano, kad M. L. dėl paskirtos nuobaudos patiriamos neigiamos pasekmės yra daug didesnio intensyvumo ir nei kito asmens, šiuo atveju net ir minimali įstatyme nustatyta sankcija yra neproporcingai didelė lyginant su padarytu pažeidimu. Prašo įvertinti nagrinėjamą situaciją atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus.

5. Atsiliepimu į M. L. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. Dainauskas prašo skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Mano, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, nagrinėjant M. L. atstovo advokato G. G. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, M. L. atstovo advokato G. G. skundo netenkino. Šiuo atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai teisingai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsiliepimas

5.2. Atsiliepime pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. kaltės klausimas neginčijamas, keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma panaikinti Šiaulių apskr. VPK 2022 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

8. Pažymima, kad pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju M. L. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

11. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Sutiktina su skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentais, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau tai nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu ir pažeidėjo asmenybe. Nors įvertinus bylos duomenis nėra pagrindo sutikti su M. L. atstovo skundo teiginiu, kad padarytas KET pažeidimas buvo išprovokuotas lenkiamų vairuotojų KET pažeidimo (vien iš vaizdo įrašo nėra jokios galimybės nustatyti, kokiu greičiu važiavo lenkiami automobiliai), be to, iš bylos duomenų matyti, kad M. L. per pastaruosius 5 metus yra baustas už KET pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 10–15), tačiau būtina įvertinti ir tai, kad M. L. avarinės situacijos nesukėlė, jokie žalingi padariniai dėl padaryto pažeidimo nekilo, eismas nebuvo sutrikdytas, pažeidimo padarymo metu M. L. buvo blaivus, suprato savo veiksmų neteisėtumą, kaltę pripažino, anksčiau už analogišką administracinį nusižengimą nėra baustas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. L. turi sutuoktinę ir tris vaikus, kuriuos išlaiko (b. l. 21, 22, 23), jis yra ne tik MB V. transportas direktorius (b. l. 30–31), bet ir pats, atlikdamas darbines funkcijas, vairuoja įmonės transporto priemones, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 5), jo įmonė pagal 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perka vilkikus „Mercedes Benz Acros“ ir „Scania“, kurių kainos atitinkami yra 23 595 Eur ir 12 705 Eur (b. l. 24–25, 26–27), ir, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, minėtose sutartyse nurodyta, kad pirkėjui vėluojant atlikti sutartyje numatytus mokėjimus daugiau kaip 20 dienų, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto, o pirkėjui nesumokėjus per 5 dienas nuo pareikalavimo dienos, atsiimti parduotą prekę, nepriklausomai nuo to, kokią sumą pirkėjas jau yra sumokėjęs pardavėjui. Šios aplinkybės patvirtina, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonių, M. L. nebegalės dirbti – vairuoti vilkiko, todėl įmonė neteks pajamų ir nebegalės laiku sumokėti įmokų – dėl to arba praras vilkikus ir už juos jau sumokėtas sumas, arba M. L. reikės kiekvieną mėnesį skolintis apie 1 000 Eur, kad galėtų laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones M. L. yra itin reikšminga, netekęs šios teisės jis, tikėtina, neteks darbo, o kartu ir pajamų, nebegalės išlaikyti savo šeimos, kurioje, kaip minėta, yra trys vaikai (vienas iš jų nepilnametis ir vienas – mažametis).

14. Esant visumai išdėstytų aplinkybių sprendžiama, kad M. L. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui, asmenybei, jo darbinei veiklai bei šeiminei situacijai. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinus M. L. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai pastarajam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tenkinti M. L. atstovo skundą visiškai ir M. L. apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo, nes jis nėra vairuotojas, nepriekaištingai besilaikantis KET reikalavimų ir jo padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis. Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o Šiaulių apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas sutrumpinant M. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 3 (trims) mėnesiams terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas