Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39612-22, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (kontaktiniai duomenys: (duomenys neskelbtini)), Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1993 m. birželio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 1995 m. vasario 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1993 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2005 m. sausio 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 153 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2005 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs (iš pataisos įstaigos paleistas 2014 m. rugpjūčio 14 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. P. laikotarpiu nuo 2021 metų iki 2022 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal internetinį skelbimą, pateikdamas savo nuotrauką ir anketinius duomenis, iš nepažįstamo asmens už 800 Eur įgijo netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 24155490, išduotą V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, kurį neteisėtai laikė prie savęs iki 2022 m. spalio 15 d., kuomet Alytuje, Statybininkų–Likiškėlių g. pametė savo piniginę, kurioje buvo netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. 24155490.

Kaltinamasis V. P., pareiškus jam įtarimą dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad jau apie aštuonerius metus gyvena Vokietijoje adresu: (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta kiekvienais metais po du kartus aplankyti artimųjų kapines. 2021 metais, tikslaus laiko pasakyti negali, jis, būdamas namuose Vokietijoje ir naršydamas internete tinklalapį „Facebook“, rado skelbimą apie tai, kad galima užsisakyti originalų vairuotojo pažymėjimą. Skelbime buvo nurodyta, jog vairuotojo pažymėjimas bus įtrauktas į VĮ „Regitra“, todėl galvojo, kad viskas bus legalu, kad šiais laikais gali paštu atsisiųsti tikrą vairuotojo pažymėjimą. Su asmenimis dėl vairuotojo pažymėjimo bendravo elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas skelbime. Susirašinėjant jam buvo nurodyta pateikti visus savo duomenis, nuotrauką, asmens tapatybės kortelės abiejų pusių kopiją ir atlikti pavedimą į nurodytą sąskaitą, sumokant 800 Eur. Kieno vardu buvo nurodyta sąskaita, jis neprisimena, jam buvo pateiktas tik sąskaitos numeris, be jokių vardų, todėl nežino, kam pervedė pinigus. Buvo sutarta, kad padarytą vairuotojo pažymėjimą jam atsiųs paštu į Vokietiją. Pažymėjimą gavo per tris ar keturias savaites, iš ant siuntinio buvusių žymų matė, jog vairuotojo pažymėjimą jam atsiuntė iš Klaipėdos miesto, tikslesnio adreso, iš kur buvo siųstas vairuotojo pažymėjimas, ir kas jį atsiuntė, ant siuntinio nebuvo nurodyta. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, jį įsidėjo į piniginę. Ar vairuotojo pažymėjimas buvo tikras ar ne, jį apžiūrėjęs gavimo metu nesuprato, o vėliau jo neapžiūrinėjo. Vairuotojo pažymėjimas visą laiką buvo jo piniginėje, pažymėjimo nenaudojo. Kodėl jis pirko vairuotojo pažymėjimą, pasakyti negali, tikslo vairuotojo pažymėjimą kažkur panaudoti jis tikrai neturėjo, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Paskutinį kartą būdamas Lietuvoje, tai yra 2022 m. spalio 15 d. Statybininkų gatvėje jis piniginę pametė. Ieškodamas piniginės, nuvyko į policijos komisariatą, kur jam pasakė, kad rasta jo piniginė su netikru vairuotojo pažymėjimu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus tyrėjo T. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 15 d. 10.10 val. į policijos komisariato budėtojų dalį pristatyta Alytuje, Statybininkų–Likiškėlių g. rasta juodos spalvos piniginė, kurioje be kitų daiktų buvo ir klastojimo požymių turintis vairuotojo pažymėjimas Nr. 24155490, išduotas V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu.

Alytaus apskrities VPK specialisto T. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 15 d. 10.10 val. į policijos komisariato budėtojų dalį K. S. pristatė Alytuje, Statybininkų–Likiškėlių g. rastą juodos spalvos piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai, vairuotojo pažymėjimas Nr. 24155490, ATK Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai –114,26 Eur, trys raktai su mėlynos spalvos pakabuku, Targo BANK mokėjimo kortelė. Dokumentai išduoti V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu. Nustatant piniginę pametusio asmens kontaktus POLIS II sistemoje, suvedus asmens kodą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo, išduoto V. P. vardu, Nr. 24155490, sistema jokių duomenų nerodė, palyginus asmens kodą su ATK nurodytu asmens kodu (duomenys neskelbtini) jie buvo skirtingi. Atidžiau apžiūrėjus vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyti akivaizdūs dokumento klastotės požymiai. Sutikrinus sistemoje duomenis iš ATK, nustatyta: V. P., gimimo data – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vairuotojų registras (0); asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), jokių kontaktinių duomenų surasti nepavyko.

Alytaus apskrities VPK specialisto M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykęs atsiimti pamestos piniginės, V. P. dėl jam priklausančioje piniginėje rasto galimai padirbto vairuotojo pažymėjimo paaiškino, jog pažymėjimą užsisakė maždaug prieš trejus metus iš nepažįstamo asmens pagal skelbimą internete, kuriame skelbimų portale – nenurodė, kadangi neprisiminė. Vairuotojo pažymėjimą siuntėsi iš Klaipėdos miesto, mokėjo 800 Eur, atsiėmė paštomate. Daugiau jokios informacijos apie vairuotojo pažymėjimą nepateikė.

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad V. P. pateikė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 24155490.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas V. P. pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. 24155490, jame nurodyta jo išdavimo data – 2019 m. kovo 22 d., patvirtinta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones. Protokole nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimo apžiūros metu buvo patikrintos policijos duomenų bazės ir nustatyta, kad V. P. teisės vairuoti transporto priemones neturi ir vairuotojo pažymėjimas jam neišduotas. Vairuotojo pažymėjime Nr. 24155490 nurodytas klaidingas V. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tikrasis V. P. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimas yra neoriginalus, vietomis nusitrynę skaičiai ir raidės.

Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi galiojantį pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas.

Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi galiojantį pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas.

Iš Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad grafoje „Rasta vairuotojų registre“ nėra jokių duomenų apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą (galiojimą) V. P..

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. P. kaltė yra įrodyta.

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos straipsnio dispozicijoje numatytos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-788/2015). Dokumentas yra netikras, kai jo turinį sudaro objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2010, 2K-210/2014, 2K-209-628/2019 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 punktą vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2021 metais, būdamas Vokietijoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 24155490, kuriuo patvirtinta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones, jame nurodyta išdavimo data – 2019 m. kovo 22 d. ir visa tai akivaizdžiai neatitiko objektyvios tikrovės, vairuotojo pažymėjime nurodytas klaidingas V. P. asmens kodas. Žinomai netikrą dokumentą kaltinamasis laikė iki 2022 m. spalio 15 d., kuomet jį pametė. Tokie kaltinamojo V. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad tokią veiką padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, taigi, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešus kaltinamajam V. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis V. P. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nebaustas administracinėmis nuobaudomis, Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nurodo, jog dirba Vokietijoje, į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis nusikalto būdamas recidyvistas, tai sunkina jo atsakomybę. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą), sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis daro išvadas iš jam taikytų poveikio priemonių ir būtų galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas V. P. netaikomas.

Netikras dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. 24155490, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2022 m. spalio 28 d. kvitą Nr. 006087, paliktinas saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti areštu 33 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. galutinę bausmę – areštą 22 (dvidešimt dviejų) parų.

Netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 24155490, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. P., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.