Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-01-03 · Civilinė byla Nr. 2A-513-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-03
Bylos Nr.
2A-513-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04299-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „Mitrada“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
J. J., AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
Kategorijos
  • 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-513-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04299-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 95.2; 95.3; 114.11; 73.2.6.1; 121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mitrada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys: J. J., AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareikštu ieškiniu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovo UAB „Mitrada“ 26 554,24 Lt nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad Didžiojoje Britanijoje 2009 m. lapkričio 26 d. trečiasis asmuo J. J., vairuodamas atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo žalą ir išmokėjo nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui 26 554,24 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią padengė ieškovas.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovo darbuotojas nedalyvavo ieškinyje nurodytame eismo įvykyje. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklausantis automobilis Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo įmonėje UAB „RESO EUROPA“ (dabar - teisių perėmėjas trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“), todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovo pareikšto regresinio reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas laikė, kad Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro padaryta išvada, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovo darbuotojas, yra pagrįsta ir jos negalima paneigti nei atsakovo, nei trečiojo asmens J. J. paaiškinimais, nei atsakovo pateikta pažyma. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nenurodė, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, nors būdamas transporto priemonės savininkas turėtų žinoti, kam atitinkamu laikotarpiu yra perduota valdyti jam priklausanti transporto priemonė, todėl padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų ir nenuginčijo fakto, kad 2009 m. lapkričio 26 d. transporto priemonę vairavo atsakovo darbuotojas J. J.

Teismas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovo patirtus nuostolius iš atsakovo, nurodydamas, kad nors atsakovas 2009 m. sausio 30 d. sudarė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 11/00392540, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, tačiau draudimo apsauga eismo įvykio metu negaliojo, nes nebuvo sumokėta draudimo įmoka ir atsakovui nebuvo išduotas naujas draudimo liudijimas (polisas). Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2009-06-12 mokėjimo nurodyme Nr. 514, kuriuo sumokėta 7200 Lt, nėra nurodyta už kuriuos draudimo liudijimo ar sutartis mokama, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog draudikui buvo sumokėta būtent už draudimo sutartį Nr. 11/00392540.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Mitrada“ prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniame dokumente nurodoma, kad atsakovas ir UAB „RESO EUROPA“ (teisių perėmėjas trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“) 2009 m. sausio 30 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Apeliantas nurodė, kad šios sutarties 1.2 ir 1.5.1 punktuose nurodyta, jog sutartis ir draudimo apsauga galioja 12 mėn., o 1.4 punkte nustatyta, kad atsakovas nepageidauja draudimo liudijimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad draudimo apsauga pasibaigė 2009 m. liepos 30 d., laikė nepagrįsta. Be to, atsakovas pažymėjo, jog 2009-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 514 sumokėjo 7200 Lt (T. 2, b.l. 82), kuriame nurodyta paskirtis „Apmokėjimas prival. transp. priem. draudim. įmokos“, todėl, jo nuomone, pagrįstai tikėjo, kad sumokėjo už draudimo sutartį Nr. 11/00392540. Apelianto nuomone, ieškovo patirtus nuostolius turėtų atlyginti trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, nes pastarasis, manydamas, kad atsakovas nėra tinkamai atsiskaitęs, tačiau nereikšdamas atsakovui dėl nesumokėtos įmokos jokių pretenzijų, neragindamas atsiskaityti, neįspėdamas apelianto apie įstatyme nustatytus draudimo įmokos nesumokėjimo padarinius, iš esmės prisiėmė riziką dėl kilusių padarinių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl draudimo apsaugos bei pažymi, kad draudimo laikotarpis nebūtinai sutampa su sutartyje numatytu laikotarpiu. Kadangi apeliantas nesilaikė draudimo sutartyje nustatytų sąlygų, t.y. nesumokėjo pavėluotos draudimo įmokos nei draudimo liudijime numatytu terminu, nei po eismo įvykio, nepranešė draudikui apie eismo įvykį, o trečiasis asmuo naujo draudimo liudijimo, patvirtinančio draudimo apsaugos galiojimą nuo 2009 m. liepos 30 d., atsakovui neišdavė ir žalos nereguliavo, tai trečiasis asmuo daro išvadą, kad jam nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtų nuostolių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas ieškinį reiškė atsižvelgdamas į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje esančią informaciją (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) bei kad palaiko trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ argumentus dėl draudimo apsaugos transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojams 2009 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio metu nebuvimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išaiškinimai

Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), byla apeliacine tvarka nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų sudarytose ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atgręžtinio reikalavimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atlyginus nuostolius.

Pagal bylos medžiagą, atsakovui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32). 2009 m. lapkričio 26 d. Didžiojoje Britanijoje atsakovo transporto priemonė pateko į eismo įvykį, kurio metu nukentėjo vairuotojas D. A., vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini) Ci, reg. Nr. D8BLR, kuris taip pat buvo apgadintas. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atlikęs šio eismo įvykio tyrimą, nustatė, jog jį sukėlė atsakovo darbuotojas J. J.. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo draudimo išmoką 2009 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio metu patyrusiam žalą D. A., o ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino 26 554,24 Lt dydžio patirtus nuostolius (t. 1, b. l. 42-52, 53, 92-103).

Dėl draudimo apsaugos

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Byloje nustatyta, kad UAB „Mitrada“ naudojo ir valdė transporto priemonę Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas buvo atsakingas už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ir UAB „RESO EUROPA“ (teisių perėmėjas trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“) 2009 m. sausio 30 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtus nuostolius iš apelianto, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovui nesumokėjus draudimo įmokos, nebuvo išduotas draudimo liudijimas (polisas), todėl draudimo apsauga neįsigaliojo ir ieškovas gavo atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą, o ne į trečiąjį asmenį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadomis, kad jis nesumokėjo draudimo įmokos, be to, jo teigimu, draudimo apsaugos galiojimą lemia ne draudimo įmokų sumokėjimas, o draudimo sutarties sudarymas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo apsaugos galiojimo, sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji. Ji reiškia, kad draudimo sutarties šalys neturi teisės nustatyti įstatymo imperatyviai sureguliuotų nuostatų išlygų ir dėl draudimo sutarties įsigaliojimo spręsti pagal draudimo įmokų sumokėjimą nustatančias sutarties sąlygas. Vadinasi, TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ne kiti įstatymai, draudimo sutartis ar šalių praktika reglamentuoja, kaip draudimo sutartyje nustatomas draudimo sutarties įsigaliojimo momentas.

TPVCAPDĮ nuostatos su draudimo įmokų nesumokėjimu nesieja draudimo sutarties pabaigos ar jos negaliojimo. Draudikas turi teisę, bet ne pareigą nutraukti draudimo sutartį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis). Apie tai jau yra pasisakęs kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai reiškia, kad, sudarius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja ir draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką draudėjui pagal tokią sutartį nepanaikina ta aplinkybė, kad draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad privalomosios civilinės atsakomybės sutartis sudaryta 2009 m. sausio 30 d. ir galiojo 12 mėn. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad draudimo apsauga eismo įvykio metu galiojo.

Dėl draudimo įmokos ir draudimo liudijimo (poliso) išdavimo

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 41 straipsnio 8 dalies nuostatas Transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

Apeliantas teigia, kad negalėjo žinoti, ar trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ išrašo draudimo liudijimus, nes draudikas ir draudėjas draudimo sutarties 1.4 punkte susitarė, jog draudimo liudijimai nebus siunčiami atsakovui. Be to, apeliaciniame skunde pažymėta, kad apeliantas neturėjo pagrindo manyti, jog transporto priemonei Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga negalioja, nes 2009-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 514 sumokėjo 7200 Lt (T. 2, b. l. 82), kuriame nurodyta paskirtis „Apmokėjimas prival. transp. priem. draudim. įmokos“, o draudikas jokių pranešimų apie tai, kad apeliantas yra skolingas ir draudimo apsauga negalioja, nesiuntė jokių pranešimų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, pažymėjo, kad atsakovas nenurodė mokėjimo paskirtyje, už kurias draudimo sutartis apeliantas moka, o trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kurioms draudimo sutartims ši įmoka buvo įskaityta, todėl sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog sumokėjo būtent už draudimo sutartį Nr. 11/00392540, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ ir atsakovas yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (trečiajam asmeniui) draudimas yra jo įprasta ūkinė-komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (apeliantui) bendrovės pagrindinės veiklos inter alia yra transporto paslaugos; krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, kt. Draudikui ir draudėjui yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Dėl to apeliantas, kaip rūpestingas ir profesionalus verslininkas privalėjo nurodyti, už kokią draudimo sutartį jis moka mokėjimo pavedimu Nr. 514, juolab, kai žino, jog jis ir draudikas yra sudarę ne vieną draudimo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad draudikas, negavęs įmokų iš draudėjo, privalėjo apie tai pranešti draudėjui (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad draudikas būtų tinkamai įvykdęs informavimo pareigą ir pranešęs apie nesumokėtą draudimo įmoką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Detonas“ v. UAB „Balti tehnika“, UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-16/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Interselas“ v. UAB „ IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008 ir kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo tinkamai padaryta išvada, kad draudimo įmoka pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą draudimo sutartį Nr. 11/00392540 nebuvo sumokėta. Tačiau, kaip jau buvo minėta, draudimo įmokos nesumokėjimas nesietinas su draudimo sutarties galiojimu, todėl konstatuotina, kad draudikas (trečiasis asmuo), nepranešęs draudėjui apie tai, kad negavo draudimo įmokos ir nenutraukęs sutarties, privalėjo išduoti draudimo liudijimą (polisą).

Dėl pareigos atlyginti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patirtus nuostolius

TPVCAPDĮ 6 straipsnio 7 dalyje ir 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 64 punkte reglamentuota draudiko teisė susigrąžinti draudimo išmoką, kai draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, kai per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiam asmeniui žalą atlygino ne draudikas, o Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, kurio patirtus nuostolius atlygino ieškovas.

TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėję asmenys teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, arba jeigu tokio nėra – į žalą padariusį asmenį.

Minėta, kad eismo įvykio metu atsakovas su trečiuoju asmeniu draudiku buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią žalos atlyginimo prievolė perkeltina draudikui. Tačiau ieškovas, atlyginęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudiko biuro patirtus nuostolius, ieškinį pareiškė atsakovui UAB „Mitrada“. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą, tačiau apeliantas nesutinka su ieškovo pasirinktu savo teisių gynimo būdu.

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Ieškovas ieškinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“ pareiškė atsižvelgdamas į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje esančią informaciją, kurioje nebuvo duomenų apie tai, kad transporto priemonės Mercedes Benz 2544, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovas buvo sudaręs privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri nebuvo nutraukta, ieškovas ir toliau laikėsi pozicijos, kad jo patirtus nuostolius turėtų atlyginti atsakovas, o ne trečiasis asmuo (draudikas).

Ieškovo teisė pakeisti atsakovą numatyta CPK 43 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad atsakovas gali būti pakeistas kitu asmeniu tik esant ieškovo prašymui. Kadangi ieškovas šioje byloje turėjo procesinę teisę prašyti pakeisti atsakovą, tačiau šia teise nepasinaudojo, tai konstatuotina, kad ieškovas turi prisiimti atsiradusias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, pripažintina, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus atsakovui, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, ir pareikštas ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti, tai iš ieškovo atsakovui priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 115). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patirtų teisinės pagalbos išlaidų nepagrindė, todėl iš ieškovo jo naudai priteistinas tik 797 Lt žyminis mokestis (t. 3, b. l. 17) (viso 2297 Lt)

Be to, iš ieškovo valstybei priteistina 73,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitrada“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitrada“ (į. k. 125365837) naudai 2297 (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) valstybei 73,22 Lt (septyniasdešimt tris litus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė