Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34-314/2023 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos už rangos darbus priteisimo, trečias asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 7 847,07 Eur skolos už rangos darbus, 5 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis verčiasi individualia rangos bei statybos rangos ūkine-komercine veikla. 2021 m. sausio mėn. pradžioje į jį kreipėsi atsakovas, kuris pasiūlė jam atlikti įrengimo, remonto darbus pastate bei šiuo tikslu pakvietė jį atvykti pastato apžiūrai bei, įvertinus šių darbų apimtį, sudaryti darbų sąmatą. Apžiūrėjus pastatą, jis parengė bei 2021 m. sausio 13 d. pateikė atsakovui darbų pasiūlymą su jame pateikta atliktinų pastate darbų sąmata, kurioje yra nurodyti rangos darbai, jų pobūdis, kiekiai bei kainos. Bendra darbų kaina – 23 525,52 Eur. Su darbų pasiūlymu ir pateikta sąmata atsakovas sutiko, už sąmatoje nurodytus darbus sumokėjo 3 000,00 Eur avansą. Darbų eigoje atsakovas atlikinėjo tarpinius mokėjimus. Dėl rangos darbų apimties ir kainos tarp šalių ginčo nebuvo. Minėtame darbų pasiūlyme suderinti darbai iš dalies nereikšmingai keitėsi darbų vykdymo eigoje atsakovo pageidavimu, jam ir atsakovui žodžiu susitariant dėl naujų papildomų darbų atlikimo arba atsisakant anksčiau sutartų darbų. Visi šalių žodžiu sutarti darbai yra įtvirtinti atsakovui pateiktuose atliktų darbų aktuose, su kuriais atsakovas sutiko ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovas, gavęs atliktų darbų aktus, nereiškė ieškovui nei vienos pretenzijos dėl atliktų darbų ar atsisakymo priimti darbus, atlikdavo mokėjimus bei toliau leisdavo ieškovui patekti į pastatą vykdyti darbus. 2021 m. kovo 31 d. jis atsakovui pateikė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta faktiškai atliktų darbų apimtis – 10 837,71 Eur. Atitinkamai, atsakovas ieškovui 2021 m. kovo 31 d sumokėjo 3 000,00 Eur sumą ir 2021 m. balandžio 30 d. – 4 000,00 Eur sumą. Užbaigęs visus darbus ieškovas 2021 m. gegužės 13 d. atsakovui pateikė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta atliktų darbų apimtis – 22 468,43 Eur. Atitinkamai, atsakovo sutuoktinė A. R. iš dalies apmokėjo už darbus, 2021 m. gegužės 18 d. sumokėdama ieškovui 5 000,00 Eur sumą. Jis per klaidą į 2021 m. gegužės 13 d. aktą neįtraukė vieno atlikto darbo „WC latakas TECE su priedais“ už 378,64 Eur sumą, tačiau šie darbai su tokia kaina buvo numatyti 2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų akte bei įtraukti į atsakovui 2021 m. liepos 6 d. siųstą atliktų darbų aktą. Taigi ieškovas atsakovui atliko darbų iš viso už 22 847,07 Eur. Darbų kainos, nurodytos 2021 m. gegužės 13 d. atliktų darbų akte, atitinka darbų kainas, nurodytas 2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų akte, su kuriomis atsakovas sutiko, dėl kurių atliko kelis mokėjimus bei dėl kurių niekada nereiškė jam jokių pretenzijų, nes dar prieš atliekant 2021 m. gegužės 13 d. akte nurodytus darbus jis ir atsakovas jau buvo sutarę dėl darbų kainų. Tačiau 2021 m. gegužės 13 d. gavęs atliktų darbų aktą, atsakovas savavališkai nesutiko su jame nurodytomis darbų kainomis bei nusprendė vienašališkai jas sumažinti, t. y. jau po visų darbų pagal sutartį atlikimo atsakovas gautame 2021 m. gegužės 13 d. akte savavališkai ranka surašė savo nuožiūra sumažintas darbų kainas, kurios siekė tik 15 719,24 Eur, bei atsisakė apmokėti visą 2021 m. gegužės 13 d. atliktų darbų akte nurodomą 22 468,43 Eur sumą už atliktus darbus. Laikotarpiu tarp 2021 m. kovo 31 d. akto bei 2021 m. gegužės 13 d. akto iš dalies kito numatomų darbų apimtis, t. y. kai kurių darbų apimtis padidėjo, kai kurių priešingai – sumažėjo, taip pat atsakovo nurodymu buvo atlikti papildomi darbai. Atsakovas jam už darbus sumokėjo iš viso tik 15 000,00 Eur, t. y. atsakovas iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už pastate atliktus darbus 22 847,07 Eur sumai bei šiuo metu atsakovas yra skolingas ieškovui 7 847,07 Eur. Siekdamas draugiškai išspręsti ginčą, ieškovas atsakovui pasiūlė kompromisą, t. y. pasiūlė daliai darbų pritaikyti nuolaidas tuo atveju, jeigu atsakovas sutiks atsiskaityti už darbus, bei 2021 m. liepos 6 d. atsakovui pateikė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti tie patys, kaip ir ankstesniame akte atlikti darbai, tačiau su jo siūlomomis pritaikyti nuolaidomis, kurios būtų taikomos, jei atsakovas be ginčo apmokėtų skolą.

3. Atsakovas R. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas dėl darbų atlikimo susitarimo ir ieškovo sąmatų nurodė tik vieną teisingą aplinkybę, dėl kurios ginčo nėra, t. y., kad ieškovas įsipareigojo atsakovui atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo-remonto darbus. Atsakovas nori sąžiningai ir aiškiai pasakyti, kad jis ir ieškovas sutarė dėl konkrečios darbų kainos, t. y. 15 000,00 Eur, o vienas pagrindinių darbų atlikimo principų – jis moka už statybines medžiagas tiesiogiai pats. Tik atskirais atvejais, suderinus iš anksto, ieškovas galėjo pats pirkti medžiagas. Kaip matyti iš ieškovo asmeniškai sudarytų sąmatų, jos sudarytos taip: darbų ir išlaidų aprašymas, mato vienetas, kiekis. Toliau nurodoma „tiesioginės išlaidos su priskaičiavimais“, kartu tai detalizuojant „darbas, medžiagos, mechanizmai, iš viso“. Jeigu ieškovas būtų sąžiningas, jis teikdamas ieškinį teismui, pridėtų prie ieškinio visus dokumentus, t. y. sąskaitas, kuriomis remiantis būtent ieškovas įsigijo medžiagas, atliko darbus ir remiantis dokumentais sudaro atliktų darbų aktą, bei pateiktų jam apmokėjimui konkrečią sumą, tačiau to nepadarė. Ieškovo pateikta pirminė sąmata ir sekančios skiriasi, kadangi pirminėje sąmata, kuri kaip teigia ieškovas, yra teisinga, kartu sudaryta iš darbų ir medžiagų, kurios bus perkamos išskirtinai atsakovo sąskaita. Ieškovas, žinodamas, kad dalis medžiagų ir darbų bus perkamos išskirtinai tik atsakovo, savo planuose didesnę reikšmę teikė galutinei sumai, o ne tai, ką jis turės padaryti, kas akivaizdžiai matosi tolesnėse sąmatose. Pirminė sąmata ir ieškovo neva teikiami darbų atlikimo aktai skiriasi savo darbais ir apimtimi. Prie ieškinio nėra pridėta nei vieno dokumento, įrodančio, kad darbus atliko ieškovas ar darbus bei medžiagas pirko asmeniškai ieškovas. Sąmatoje, kurioje galutinė kaina nurodyta 23 525,52 Eur, nurodoma, kad, pavyzdžiui, Nr. 3, Nr., 4, Nr. 5 – parketlenčių sudėjimas klijuojant, grindjuosčių sumontavimas, durų montavimas kainuoja 9 731,52 Eur, tačiau darbus ir medžiagas pirko atsakovas; Nr. 6 elektrinio grindų šildymo įrengimas (su medžiagomis) – jau perkant atsakovui namą buvo sumontuota, kaina nurodoma 350,00 Eur; Nr. 8 Nr. 9 WC grindų ir sienų apklijavimas plytelėmis, medžiagas (plyteles), kurių bendra vertė pagal sąmatą 841,43 Eur, pirko pats atsakovas; Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17 Vonios, WC rėmo aptaisymas, dušo stiklo, kriauklės su spintele, maišytuvas kriauklei, voniai, latakai, išskiriamos medžiagos (daiktai), kurių vertė pagal sąmatą 1 959,99 Eur, tačiau medžiagas pirko atsakovas. Sąmatoje, kurioje kaina nurodyta 15 038, 65 Eur, nurodoma, kad tiesioginės išlaidos su priskaičiavimais yra 15 038,65 Eur, atlikta iš jų 10 837,71 Eur, apačioje sąmatos rašoma, kad neapmokėtas likutis 7 837 Eur. Lentelės grafoje „iš viso“ yra padaryta aritmetinė klaida, nes sudėjus aukščiau nurodomas stulpelyje sumas gaunasi 21 943,19 Eur, bet ne 15 038,65 Eur. Tačiau grafoje „atlikta“ įrašyta teisinga suma – 10 837,71 Eur. Ieškovas, pateikdamas šią aptariamą sąmatą, iš esmės pats pripažįsta, kad bendra suma darbų buvo 15 000,00 Eur, o šioje sąmatoje ji tik kiek nežymiai viršyta. Kaip pats ieškovas rašo, bendra suma yra 15 038, 65 Eur, atlikta darbų už 10 837,71 Eur, avansas sumokėtas 3 000,00 Eur. Darbų bendra suma ir negalėjo būti kita, o tik ta, dėl kurios buvo sutarta – 15 000,00 Eur. Ieškovas kaip pagrindinę sąmatą – darbų atlikimo aktą nurodo sąmatą, kurioje darbai įvertinti 22 468,43 Eur. Šios sąmatos apačioje yra prierašas „papildomi darbai pažymėti raudonai sudarė 8 040, 96 Eur, juos atėmus iš bendros sąmatos gaunasi 14 428,00 Eur kaip ir buvome sutarę“. Ieškinyje taip ir nedetalizuojama, ką ieškovas norėjo pasakyti pats parašydamas „14 428 kaip ir buvome sutarę“. Nurodo, kad bendra susitarimo už ieškovo paslaugas kaina buvo sutarta aiški ir nekintanti – 15 000,00 Eur. Sąmatoje, kurią nurodo ieškovas kaip pirminę, įvardinta suma 23 525, 52 Eur, tačiau realiai iš tos sumos ieškovas galėjo tikėtis gauti 8 539, 71 Eur (23 525,52 Eur – 14 986,14 Eur), nes iš bendros 23 525, 52 Eur sumos reikia atimti šių pozicijų įkainius – Nr. 3 (5 738,61), Nr. 4 (989,80), Nr. 5 (3 003,11), Nr. 6 (350), Nr. 8 ir Nr. 9 (medžiagas 221, 43 ir 620), Nr. 10 (980), Nr. 15 ir Nr. 16 (694, 98 ir 583,10), Nr. 17 (980, 11), mechanizmai 557. Dėl mechanizmų nebuvo tartasi visiškai, ieškovas neprideda jokių įrodymų, kad jo darbui mechanizmai buvo reikalingi. Ieškovas, siekdamas nesąžiningai gauti pinigų sumą, kuri yra artima jo sudarytai pirminei sąmatai, sugalvojo, kaip prirašyti nebūtų darbų, kurių pats neatliko ir nepirko, nes suprato, kad dalis darbų ir medžiagų jau buvo nupirktos jo: UAB „Medžio centras“ pirko parketlentes, duris, buvo atlikti jų montavimo darbai, betono gruntavimo darbai, grindjuosčių tvirtinimus už 11 945,08 Eur; UAB „Arsan“ – vonios kambario įrangą su montavimu darbais už 1 138,72 Eur, UAB „Maksilita“ – plytelės už 1 856,62 Eur. Ieškovo nurodymu jis nupirko elektros rozetes, jungiklius, perjungiklius, klavišus, rėmelius iš UAB „Literna” už 2 074,53 Eur, ir tai buvo apmokėta bankiniu pavedimu 2021 m. balandžio 27 d., pagal ieškovo atsiųstą komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pirkėjas yra juridinis asmuo UAB „Elvoltas“. Ieškovo nurodymu buvo apmokėta 251,38 Eur už LED šviestuvus, nors 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pirkėjas yra ūkininkas G. V., pardavėjas UAB „Druskana“. Ieškovo nurodymu buvo apmokėta MB „Saugus krovinys“ du kartus po 130, 68 Eur, nors 2021 m. kovo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad pirkėjas ūkininkas G. V.. Jis pažymi, kad ranka prirašydamas pastabas, nurodė realius, o ne tariamus kiekius atliktų darbų, už kuriuosi ieškovas siekia gauti apmokėjimus ir tik dalis darbų kainų yra taisyta. Tačiau tai visiškai nekeičia ieškovo ir jo susitarimo esmės, t. y. kad kaina už paslaugas buvo sutarta konkreti ir nekintanti – 15 000,00 Eur. Sąmatoje, kurioje darbai įvertinti 22 468,43 Eur, visiškai nėra aišku, kas yra laikytina „medžiagos“ ir „mechanizmai“, nėra pateikiamas nei vienas dokumentas, kuriame matytųsi, kokios medžiagos ir iš kur buvo pirktos, bei tai, ką ieškovas laiko „mechanizmais“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovui priteisė 4 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio mėn. šalys sudarė rangos sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas atliks namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos ir įrangos darbus. Sutartis buvo sudaryta žodine forma. Namo vidaus įrengimo darbai buvo atliekami atsakovui kaip fiziniam asmeniui asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovui darbus atliko ieškovas, kuris veikė kaip savo srities profesionalas – verslininkas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos santykiai. Byloje kilo ginčas dėl šalių žodine forma sudarytos vartojimo rangos sutarties sąlygos – kainos dydžio. Ieškovas teigė, kad sutarta atliekamų darbų kaina yra 23 525,52 Eur, tuo tarpu atsakovas teigė, kad sutarta atliekamų darbų kaina – 15 000,00 Eur.

6. Teismas akcentavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, todėl tarp šalių kilus ginčui dėl sutartimi sutartos darbų atlikimo kainos, būtina išsiaiškinti šalių sudarytos žodinės vartojimo rangos sutarties sąlygas, nustatančias darbų atlikimo kainą. Ieškovas teigė, kad su atsakovu dėl atliekamų darbų kainos buvo sutarta pagal 2021 m. sausio 13 d. jo pateiktame pasiūlyme – sąmatoje nurodytą darbų kainą 23 525,52 Eur. Tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad šios sąmatos – pasiūlymo negalima laikyti galutiniu šalių susitarimu dėl atliekamų darbų kainos.

7. Pats ieškovas nurodė, kad atsakovo prašymu jis 2021 m. sausio 13 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui tik pasiūlymą – apskaičiavimus, kuriuos dar peržiūrės. Gavus iš ieškovo pasiūlymą, šis ieškovo pasiūlymas atsakovo buvo koreguojamas. Kaip nurodė atsakovas, gavęs šį pasiūlymą, iš ieškovo 2021 m. sausio 13 d. pasiūlyme – sąmatoje nurodomos darbų atlikimo kainos 23 525,52 Eur jis atėmė šių sąmatos pozicijų įkainius: Nr. 3 (5 738,61 Eur), Nr. 4 (989,80 Eur), Nr. 5 (3 003,11 Eur), Nr. 6 (350,00 Eur), Nr. 8 (medžiagas už 221,43 Eur), Nr. 9 (medžiagas už 620,00 Eur), Nr. 15 (medžiagas už 499,88 Eur), Nr. 16 (medžiagas už 480,00 Eur), Nr. 17 (medžiagas už 980,11 Eur), nes šias sumas atsakovas jau apmokėjęs. Tokiu būdu ieškovo pasiūlyta darbų atlikimo kaina sumažėjo 12 882,94 Eur suma. Šias atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtino ir byloje esantys duomenys. Be to, ir ieškovas pripažino šias aplinkybes, jų neginčijo, patvirtindamas, kad atsakovas atsisakė kai kurių darbų ir medžiagų, numatytų 2021 m. sausio 13 d. darbų pasiūlyme – sąmatoje, todėl ieškovas jų netraukė į atliktų darbų aktus. Tai patvirtino ir ieškovo pateikti 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktai – sąmatos, iš kurių matyti, kad atsakovo išminusuoti iš 2021 m. sausio 13 d. pasiūlymo – sąmatos atsakovo nurodyti darbai ir medžiagos į atliktų darbų aktus neįtraukti. Dėl to teismas sprendė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, po 2021 m. sausio 13 d. ieškovo pateikto pasiūlymo – sąmatos, šalys niekaip negalėjo susitarti dėl šioje sąmatoje nurodytos 23 525,52 Eur darbų atlikimo kainos.

8. Atsakovas teigė, kad jam atsisakius darbų ir medžiagų, numatytų 2021 m. sausio 13 d. darbų pasiūlyme – sąmatoje, liko atlikti darbų maždaug už 11 000,00 Eur. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė darbų už 12 882,94 Eur, tai, vietoje ieškovo siūlomos 23 525,52 Eur darbų atlikimo kainos, atsakovo užsakomiems darbams atlikti realiai pakako 10 642,58 Eur. Atsakovas nurodė, kad prie šios sumos jis su ieškovu sutarė pridėti dar 4 000,00 Eur papildomoms medžiagoms, kurių gali prireikti, todėl galutinę darbų atlikimo kainą su ieškovu sutarė 15 000,00 Eur. Nors ieškovas neigė šias aplinkybes, tačiau iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad 2021 m. gegužės 13 d. darbų atlikimo akto – sąmatos apatinėje eilutėje nurodytą sumą 14 428,00 Eur jis buvo paskaičiavęs su atsakovu be papildomų darbų, taip patvirtindamas atsakovo nurodomas aplinkybes, kad tarp šalių iš tiesų jau anksčiau buvo susitarimas dėl atliekamų darbų kainos. Atsakovas nurodė ir tai, kad vykdant susitarimą ieškovas darbų eigoje atsakovui vis siuntė apmokėjimui įvairias sąskaitas už medžiagas ir paslaugas, kurias atsakovas sumokėdavo. Teismas laikė, kad tai rodo atsakovo įsipareigojimo sumokėti už ieškovo pirktas papildomas medžiagas vykdymą. Netikėti šiais atsakovo parodymais teismas neturėjo pagrindo – atsakovo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringai, atitinka bylos esmei, o ištirtų įrodymų visuma patvirtina iš esmės visas atsakovo nurodomas aplinkybes.

9. Kilus abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai, todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šalys po ieškovo 2021 m. sausio 13 d. atsakovui pateikto pasiūlymo – sąmatos sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, kuria sutarė konkrečią darbų atlikimo kainą – 15 000,00 Eur.

10. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas sumokėjo 3000,00 Eur avansą, taip akceptuodamas ieškovo pasiūlymą, o vėliau mokėjo už atliekamus darbus, dar neįrodo ieškovo nurodomos sutartos darbų atlikimo 23 525,52 Eur kainos, nes tas pačias sumas atsakovas galėjo mokėti ir esant šalių susitarimui dėl 15 000,00 Eur atliekamų darbų kainos. Tai, kad atsakovas savo ranka koregavo atliktų darbų sąmatą, taip sutikdamas su atliktais darbais, taip pat neįrodo ieškovo nurodomos sutartos darbų atlikimo 23 525,52 Eur kainos. Byloje nesant ginčo dėl atliktų darbų kokybės, atsakovo sutikimas su atliktais darbais šiuo atveju nei patvirtino, nei paneigė ieškovo įrodinėjamą darbų atlikimo kainą. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl sutartos darbų kainos, jis nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog su atsakovu sutarė 23 525,52 Eur darbų atlikimo kainą.

11. Teismas sprendė, kad ieškovas yra nenuoseklus, painiojasi savo parodymuose, todėl neturėjo pagrindo vadovautis jo parodymais. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą didinti šalių sudarytos sutarties kainą, taip pat byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo tikėtinai išvadai, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir (ar) ieškovas informavo atsakovą apie būtinybę tokius papildomus darbus atlikti vykdant sutartį. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Nors ieškovas tvirtino, jog pagal sutartį buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos atsakovas nesumokėjo, byloje duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nėra pateikta – ieškovas apskritai nenurodė nei vienos aplinkybės bei nepateikė jokių įrodymų, kada ir kaip, dėl kokių papildomų darbų atlikimo ieškovas susitarė su atsakovu, o paklaustas teismo posėdyje, kada atsakovas kreipėsi pas jį dėl papildomų darbų, negalėjo atsakyti.

12. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl šalių sutartos už darbų atlikimą kainos, o ne dėl jau atliktų darbų ir medžiagų kainos, darbų apimties. Teismui nustačius, kad šalys susitarė dėl konkrečios darbų atlikimo kainos – 15 000,00 Eur, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Šalims sutarus konkrečią 15 000, 00 Eur darbų atlikimo kainą, šiuo atveju nėra svarbu, už kokią sumą ieškovas realiai atliko darbus – šalims sutarus konkrečią darbų atlikimo kainą ieškovas įsipareigojo ir prisiėmė riziką visus sutartus darbus atlikti už šią kainą, todėl ieškovo atliktų darbų 23 525,62 Eur kainos įrodinėjimas nesusijęs su ginčo esme ir atsakovui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas G. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl papildomų darbų, kuri taikytina tik tais atvejais, kai rangovas be užsakovo žinios atlieka papildomus darbus, dėl kurių su užsakovu nebuvo susitarta. Nagrinėjamoje byloje nurodyta nuostata yra netaikytina, kadangi visi ieškovo atlikti darbai buvo pradėti vykdyti tik esant atsakovo žodiniam nurodymui, darbų vykdymo eigoje ieškovui ir atsakovui žodžiu susitariant dėl darbų ginčo pastate atlikimo. Dėl kiekvieno tarpiniame akte ir galutiniame akte nurodyto darbo ieškovas ir atsakovas susitarė. Šias aplinkybes bei jas patvirtinančius duomenis ieškovas nuosekliai nurodė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu bei pateikė byloje jas patvirtinančius įrodymus.

1.2. Priešingai nei teigiama sprendime, ieškovas byloje nuosekliai nurodė aplinkybes bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog dėl visų ieškovo atliktų darbų buvo susitarta su atsakovu. Jei ieškovas būtų be atsakovo žinios savavališkai vykdęs nesuderintus su atsakovu darbus ginčo pastate, atsakovas būtų tai matęs ir pareikštų ieškovui pretenzijas arba atsisakytų priimti tokius darbus. Tačiau ieškovo darbus atsakovas yra priėmęs ir jų rezultatu naudojasi.

1.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieškovas teigia, kad atsakovas, mokėdamas pinigus už atliktus darbus ir nereikšdamas jokių pretenzijų, išreiškė sutikimą su atliekamais papildomais darbais. Ieškovas tokių teiginių niekada neteigė. Priešingai, ieškovas byloje nuosekliai paaiškino, kad būtent atsakovas darbų vykdymo eigoje ne vieną kartą žodžiu pasiūlė ieškovui atlikti darbus. Ieškovas su nurodytais atsakovo pasiūlymais sutikdavo ir tik po to pradėdavo vykdyti sutartus su atsakovu darbus. Atsakovo atliekami mokėjimai už darbus ir jokių pretenzijų dėl darbų iš atsakovo pusės nereiškimas, patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas buvo žodžiu susitarę dėl nurodytų darbų, bei jog šie darbai atitinka atsakovo, kaip užsakovo, valią.

1.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai remiasi tuo, jog pagal CK 6.228¹⁶ straipsnį, vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti ir jis neturi pareigos už tai mokėti. Akivaizdu, kad žodiniai atsakovo pasiūlymai ieškovui atlikti darbus ginčo pastate bei aktyvūs atsakovo konkliudentiniai veiksmai, tokie kaip, pavyzdžiui, nuoseklus mokėjimų ieškovui už darbus vykdymas, negali būti prilyginami tylėjimui pagal minėtą CK nuostatą.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ir atsakovas neva susitarė dėl bendros 15 000 Eur darbų kainos, dėl kurios jie niekada nebuvo susitarę. Tokia išvada padaryta nesant jokių įrodymų, bei vadovaujantis išimtinai vien tik paties atsakovo deklaratyviais teiginiais. Pirminė šalių sutarta kaina lygi 23 525,52 Eur. Aplinkybė, jog vėliau darbų vykdymo eigoje nurodyta kaina keitėsi atsakovui žodžiu atsisakius dalies darbų bei žodžiu susitarus su ieškovu dėl naujų darbų atlikimo, niekaip nepaneigia fakto, jog šalys pirma buvo susitarusios dėl 23 525,52 Eur bendros darbų kainos. Byloje taip pat nėra jokių duomenų ar įrodymų, jog ieškovas ir atsakovas neva sutarė pridėti dar 4 000,00 Eur papildomoms medžiagoms, kurių gali prireikti, todėl galutinę darbų atlikimo kainą su ieškovu sutarė 15 000,00 Eur. Priešingai, byloje esantys duomenys ir įrodymai patvirtina, kad dėl 15 000 Eur kainos tarp šalių niekada nebuvo susitarta. Atsakovas nepateikė į bylą ir įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis neva apmokėjo už ieškovo atliktų darbų medžiagas, įtrauktas į galutinį aktą. Atsakovo byloje pateikti medžiagų pirkimo įrodymai yra ne už ieškovo darbus, bet už visai kitus darbus, kurių ieškovas neatlikinėjo.

1.6. Už visas ieškovo darbams sunaudotas medžiagas, kurios įtrauktos į galutinį aktą, mokėjo būtent ieškovas, o ne atsakovas. Atsakovas melagingai nurodė, kad ieškovo išrašytame galutiniame akte prirašyti darbai, kurių jis nėra atlikęs. Priešingai, visi atsakovo įvardinti darbai nėra nurodyti galutiniame akte ir už juos ieškovas neprašo apmokėjimo, kadangi jų pats atsakovas vėliau atsisakė. Ieškovas galutiniame akte neprirašė jokių nebūtų darbų ir medžiagų, už kuriuos neva apmokėjo atsakovas. Atsakovas teikė jo turėtas išlaidas patvirtinančias sąskaitas faktūras ir mokėjimo pavedimus, tačiau jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi jie yra dėl išlaidų, kurios nėra įtrauktos į galutinį aktą bei tarpinį aktą.

1.7. Ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę jokio nei žodinio, nei rašytinio susitarimo, jog ieškovą aprūpins medžiagomis atsakovas (t. y., užsakovas). Jokių įrodymų apie tokį susitarimą byloje taip pat nėra pateikta. Visas galutiniame akte ir tarpiniame akte nurodytų darbų medžiagas pirko būtent ieškovas. Ieškovas pateikė jo patirtas medžiagų įsigijimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas neva apmokėjo už medžiagas, kurios įtrauktos į galutinį aktą bei tarpinį aktą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas CK 6.686 straipsnio 1 dalies nuostatai bei neturėdamas byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neva turėjo pareigą aprūpinti medžiagomis ieškovą, bei jog šią pareigą atsakovas neva tinkamai vykdė, t. y. neva jis apmokėjo galutiniame akte įtrauktas medžiagas.

1.8. Pirmosios instancijos teismas iš esmės klaidingai aiškina ieškovo argumentus ir poziciją dėl sutartos tarp ieškovo ir atsakovo darbų kainos. Pasak teismo, ieškovas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo neva grindžia darbų pasiūlymu, o ne galutiniu aktu. Ieškovas byloje niekada neteigė nurodytų teiginių. Teismas iš esmės klaidingai interpretuoja ieškovo poziciją, teigdamas, kad ieškovas neva prašo priteisti iš atsakovo 7 847,07 Eur skolą ne pagal galutinį aktą, bet pagal darbų pasiūlymą. Tačiau ieškovas neprašė priteisti už darbus pagal darbų pasiūlymą. Priešingai, ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu, visuomet nuosekliai nurodydavo, jog prašomas priteisti nesumokėtas likutis už darbus, susidaro iš šių sumų: 7 468,43 Eur nesumokėtas likutis už darbus nurodytus galutiniame akte; 378,64 Eur sumą už WC lataką TECE su priedais nurodytą tarpiniame akte. Ieškovas per klaidą į galutinį aktą neįtraukė vieno atlikto darbo „WC latakas TECE su priedais“, už 378,64 Eur sumą, tačiau šie darbai su tokia kaina buvo numatyti tarpiniame akte bei įtraukti į atsakovui pateiktą atliktų darbų aktą (pasiūlymą dėl nuolaidos). Taigi ieškovas atsakovui atliko darbų už iš viso 34 22 847,07 Eur, nurodytų galutiniame akte ir tarpiniame akte. Atsakovas sumokėjo ieškovui už darbus 15 000 Eur, atsakovas šiuo metu yra skolingas ieškovui 7 847,07 Eur už darbus, nurodytus galutiniame akte ir tarpiniame akte.

1.9. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės klaidingai teigdamas, kad ieškovo parodymai dėl darbų kainos neva yra nenuoseklūs, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovas fiksuotos darbų kainos nenustatė, visi darbai būdavo sutariami žodžiu tarp ieškovo ir atsakovo, o darbų kaina darbų vykdymo eigoje atitinkamai keitėsi ieškovui ir atsakovui žodžiu susitariant dėl naujų darbų atlikimo bei kai kurių ankstesnių darbų atsisakymo. Tarpiniame akte ir galutiniame akte nurodytos darbų kainos atitinka rinkos kainas. Ekspertas N. B. atlikęs ekspertizę nustatė, kad bendra ieškovo atliktų darbų kaina ginčo pastate yra 24 593,49 Eur, t. y. eksperto nustatyta darbų rinkos vertė yra dar didesnė nei nurodyta galutiniame akte 22 468,43 Eur suma bei nurodyta tarpiniame akte 378,64 Eur suma už WC lataką TECE su priedais.

1.10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai atliko, o atsakovas priėmė visus darbus. Atsakovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra nurodęs ieškovui, jog atsisako priimti ieškovo atliktus darbus bei nėra pareiškęs ieškovui nei vienos pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas priėmė visus ieškovo atliktus darbus bei jais naudojasi. Taigi, atsakovas privalo pilnai atsiskaityti su ieškovu, t. y., atsakovas privalo sumokėti ieškovui trūkstamą 7 847,07 Eur sumą už atliktus darbus.

1.11. Atsakovas yra gerai informuotas vartotojas bei patyręs statybos darbų ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo specialistas, t. y. atsakovas de facto (liet. faktiškai) nėra silpnesnioji šalis. Atsakovas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Atsakovas yra itin gerai informuotas vartotojas, turintis specialias žinias ir didelę patirtį. Dėl to teismas nepagrįstai vadovaujasi prielaida, jog visos ginčo aplinkybės neva turi būti aiškinamos vien tik atsakovo, kaip neva silpnesniosios šalies, naudai ir ieškovo nenaudai. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo ekspertize bei laikė ją apskritai nereikalinga, nors ekspertizė byloje buvo atlikta būtent teismo siūlymu.

14. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio nuostatų keliamų reikalavimų, nes juo bandoma iš naujo nagrinėti bylą, kuri jau buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme. Ieškovas bando iš naujo perkelti civilinį ginčo sprendimo procesą į apeliacinės instancijos teismą, ką draudžia CPK. Tai akivaizdžiai matyti sulyginus ieškovo pateiktą ieškinį ir jame nurodytas faktines aplinkybes bei apeliacinį skundą, kuriame nurodomos papildomos, ieškinyje net nenurodytos faktinės aplinkybės. Ieškovas niekaip negalėjo (ir negali) ne tik kad pagrįsti savo ieškinio faktinio pagrindo, bet ir nuolat teikė papildomus argumentus ir dokumentus viso proceso pirmos instancijos teisme metu, ir tai darė ne vieną kartą. Ieškovas nuolat painiojasi aplinkybėse, o kaip vieną pagrindinių savo įrodinėjimo priemonių naudoja šį motyvą – „žodžiu buvo sutarta“. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat aprašo daugiau ir detaliau faktinių aplinkybių, nei teikiant ieškinį.

2.2. Pirmos instancijos teismo sprendimas yra nuosekliai ir pagrįstai motyvuotas būtent byloje ištirtais įrodymais. Bylos šalys turėjo galimybę pasisakyti apie kiekvieną iš įrodymų, teikiant paaiškinimus ir atsikirtimus į juos. Teismo sprendime nebuvo nutylėta jokių esminių ir neesminių aplinkybių, įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentai. Ieškovas laisva valia pasirinko tokią ieškinio faktinių aplinkybių įrodinėjimo taktiką, kuri remiasi pačio ieškovo pateiktomis prielaidomis, kurios nėra paremtos objektyviu įrodymu.

2.3. Atsakovui, kaip silpnesnei šio ginčo šaliai yra ypatingai sudėtinga gintis nuo tokio ieškinio, kuriame visi ieškovo argumentai pateikiami būtent tokia argumentavimo forma, visas ieškinio faktines aplinkybes įrodinėjant „žodinių susitarimų“ aplinkybe, bet ne kitais įrodymais. Priešingai atsakovas, viso proceso metu buvo aktyvus, teikė ne tik paaiškinimus, bet ir stengėsi gauti papildomus duomenis, pateikdamas konsultacinę išvadą, pasisakydamas dėl ekspertizių atliktų, reikalavo, nagrinėjo ir analizavo ieškovo pateiktus buhalterinės apskaitos, statybinių medžiagų pirkimo dokumentus ir tokiu būdu gynėsi nuo pateikto ieškinio. Tik atsakovo aktyvumo dėka, šioje byloje buvo gauti papildomi duomenys, ieškovas savo iniciatyva pateikė tik minimalius duomenis su ieškiniu.

2.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos santykiai. Ieškovas neginčijo ir neginčija, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai. Ieškovas jau ieškinyje nurodė, kad yra verslininkas, taigi jam kaip verslininkui, taikomi papildomi aukštesni elgesio standartai, o vartojimo sutartinių santykių specifika lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties šalis visada yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir kiti reikalavimai. Ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas verslininkas sudarydamas žodinę rangos sutartį su atsakovu, ir savanaudišku pinigų taupymo tikslu vengė sudaryti rašytinę tokią sutartį, kurioje galėjo numatyti aiškius apdailos darbus, terminus, kainą, vartotojo teises ir pareigas, verslininko teises ir pareigas, sutarties nutraukimo sąlygas ir kt. Tačiau to nebuvo padaryta. Rašytinė vartojimo rangos sutartis būtų užtikrinusi aiškesnę situaciją pačiam ieškovui ir atsakovui, bei bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau šiuo atveju ieškovas savo argumentus įrodinėja „žodiniais susitarimais“, kurie neturi jokio materialaus pagrindo.

2.5. Ieškovas nenurodo ir neįrodo, kokį išsilavinimą, kvalifikaciją, ar net specialiąsias žinias turi atsakovas (kokie įrodymai tai patvirtina), kurios aktualios šiuos konkrečiu atveju ir ką tai keistų šioje byloje. Atsakovo nuomonė apie save išsakyti teismo posėdžio metu, nieko neįrodo šios bylos kontekste. Be to, ką reiškia terminas „itin gerai informuotas vartotojas“ ieškovas nepaaiškina, ir kuo tai svarbu ginčo išsprendimui. Atvirkščiai, atsakovas būdamas tik vartotoju fiziniu asmeniu, o ieškovui būnant profesionaliu rinkos dalyviu, pridėtinės vertės (toliau – PVM) mokėtoju, kuris verčiasi ne tik statybos rangos verslu, o ir kitais verslais, kilo pareiga ir rūpestis tinkamai apibrėžti tarpusavio santykius, nustatyti teises ir pareigas bei aiškiai tai surašyti sutartyje. Būtent dėl ieškovo aplaidumo, ir galimai sąmoningo tokio santykio neįteisinimo, kilo ginčas dėl kurio atsakovas patiria išlaidų.

2.6. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas nėra pateikęs susistemintos ir aiškios informacijos rodančios kiek pinigų buvo išleista statybinių medžiagų pirkimui. Ieškovas pateikia senas sąskaitas faktūras, iš kurių sunku suprasti kokios medžios ir kokiems objektams naudoti. Atsakovas ir teismas nėra subjektai kurie galėjo kompetentingai įvertinti ar pateiktose sąskaitoje nurodytos medžiagos, jų kiekiai realiai atitinka pagal faktą atliktus darbus. Byloje nėra jokio paslėptų darbų akto. Ieškovas tik po 2 metų pateikė papildomus duomenis apie pirktas medžiagas, nors to buvo prašoma su atsiliepimu į ieškinį, todėl laikytina neįrodytu ir tai, kad ieškovas neva medžiagas kažkur laikė sandėlyje. Šia aplinkybe buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad ieškovas gali pretenduoti gauti išlaidas nurodytas, jo nuomone, teisingame ekspertizės akte, tačiau ieškovas nėra iki šiol susisteminęs, kokias konkrečias medžiagas buvo panaudojęs atsakovo namo įrengimui.

2.7. Ieškovas iš esmės įrodinėja, kad vartotojui nesudarė jokių sąlygų žinoti, kokia yra galutinė darbų kaina, nes pasak jo, darbai nuolat keitėsi pagal žodinius nurodymus ir atsakovas nuolat gaudavo vis kitokius darbų aktus, taigi ir kainas. Tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas iš ieškovo būtų žinojęs, kokia bus galutinė darbų kaina, dar prieš juos atliekant. Tai ir yra šio ginčo esmė, nes atsakovas suprato ir tarėsi būtent dėl fiksuotos kainos, o ne dėl hipotetinės ar numatomos ar nuspėjamos kainos. Taigi iš esmės ieškovas siekia įrodyti, ne kokia buvo sutarta darbų kaina, o kiek jis nori iš darbo gauti, štai apie ką ši byla yra. Ieškovas niekur nėra nurodęs savo darbų kainos su PVM, niekur nėra užfiksuota, kad jis, teikdamas savo sąmatinius skaičiavimus, būtų įtraukęs ar neįtraukęs PVM, tokio įrodymo nėra. Iš esmės tai vartotojo klaidinimas nurodant neaiškią kainą, nes vartotojui nuolat kils klausimas, ar tai PVM apmokestinama, ar ne.

2.8. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizuodamas byloje esančius darbų atlikimo aktus, jų datas, gretindamas ieškovo ir atsakovo išsakytus motyvus pagrįstai taikė CK 6.653 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju teismas norėjo pasakyti tik tiek, kad ieškovas, būdamas profesionalu, prieš bet kokį pasikeitimą susijusį su sutarties kainos pasikeitimu (korekcija), privalėjo informuoti atsakovą ir gauti jo aiškų sutikimą, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo nustatyta. Tokio sutikimo gavimas ir jo užfiksavimas būtų leidęs ieškovui remtis ne hipotetiniais, o patikrinamais įrodymais byloje. Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, mokėdamas pinigus už atliktus darbus ir nereikšdamas jokių pretenzijų, išreiškė sutikimą su atliekamais papildomais darbais. Tačiau, pagal CK 6.228¹⁶ straipsnį, vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti ir jis neturi pareigos už tai mokėti. Tokia išvada ieškovui neturėtų būti siurprizinė, nenuspėjama, atvirkščiai, paneigti ją yra sudėtinga ir galima tik turint aiškius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas sutikimo su kainos pakėlimu.

2.9. Šioje byloje yra D. K. ekspertizė, teismo eksperto S. Š. konsultacinė išvada, Ž. K. paskaičiuota sąmatinis skaičiavimas, kurių vertės sutampa ir patvirtina būtent atsakovo nurodytą darbo susitarimo fiksuotą sumą. Ši suma yra būtent ta, nes iš ekspertų apskaičiuotinos darbų vertės reikia minusuoti netiesiogines papildomas išlaidas, darbo užmokestį ir pelną, kadangi ieškovas yra verslininkas, kurio veiklos forma – individuali veikla. Taigi asmuo vykdantis individualią veiklą nemoka nei pelno mokesčio nei turi pridėtinių veiklos išlaidų, statybvietės išlaidymo išlaidas ir pan., kurias turi juridiniai asmenys užsiimantys statybų darbų atlikimo verslu. Nors pirmosios instancijos teismas ir nesivadovavo ekspertizių metu gautais skaičiavimais, ieškovas manipuliuoja N. B. ekspertizės aktu, kuris atliktas iš duomenų, kurių neturėjo ekspertas D. K., todėl tokia ekspertize teismas ir negali vadovautis. Ieškovas neįrodė, kad jis susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, kainos ir termino, o vartotoją informavo po fakto atliktų darbų su savarankiškai nustatyta tik ieškovui žinomai apskaičiuotina kaina. Ieškovas neinformavo tiesiogiai ar netiesiogiai apie sandorio sumos pokyčius, negavo jo sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties vykdymo. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Šalys nesutaria tiek dėl atliktų darbų apimties, tiek ir dėl jų kainos.

17. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė atliktų darbų apimties ir kainų pokyčio. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovo lūkestis ir pozicija už pakitusią darbų apimtį bei komplektiškumą sumokėti daugiau nei 15 000 Eur kainą prieštarauja šalių sudarytos sutarties, kainodarai. Pasak atsakovo ieškovas neįrodė, kad jis susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.

18. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

19. Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑202‑248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir joje nurodyta praktika).

21. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2021 m. sausio mėn. sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos ir įrangos darbus. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog šalis siejo sutartiniai rangos santykiai pripažįsta abi šalys, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog sudarius sutartį ieškovas parengė bendrastatybinių darbų sąmatą, kurioje yra įvardinti numatyti atlikti darbai, jų kiekiai, šiems darbams atlikti reikalingos medžiagos bei galutinė darbų kaina. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovui kyla pareiga atsiskaityti pagal pateiktas sąmatas, kuriose įvardinti atlikti darbai, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buvo sudarytas susitarimas dėl konkrečios darbų kainos – 15 000,00 Eur, o vienas pagrindinių darbų atlikimo principų – už statybines medžiagas moka atsakovas. Tik atskirais atvejais, atsakovo teigimu, suderinus iš anksto, ieškovas galėjo pats pirkti medžiagas.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių praktiką, vykdant sutartinius santykius, padaręs išvadą, kad nors 2021 m. sausio 13 d. sąmatos – pasiūlymo, kurioje nurodyta 23 525,52 Eur darbų kaina negalima laikyti galutiniu šalių susitarimu dėl atliekamų darbų kainos, sprendė, kad šalys sudarė susitarimą dėl galutinės 15 000 Eur darbų kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Teismų praktikoje laikomasis nuoseklios pozicijos, jog tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas ex officio (liet. pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, už tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑15-701/2019).

24. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje pareikštus reikalavimus, byloje pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo išvadas ir motyvus nurodytos teismų praktikos kontekste sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo vertintos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o tai lėmė bylos esmės neatskleidimą (CPK 176, 185 straipsniai, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, iš esmės netyrė ir nevertino aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą. Minėta, kad ieškovas savo reikalavimą motyvavo patikslintomis bendrastatybinių darbų sąmatomis, išrašytomis sąskaitomis faktūromis bei pateikdamas įrodymus, patvirtinančius atliktų darbų bei įsigytų statybinių medžiagų apimtis. Šių duomenų pagrindu ieškovas grindė savo poziciją, kad sudarius pirminę bendrastatybinių darbų sąmatą, šalių susitarimu kito sutartų atlikti darbų apimtys: atsisakius dalies darbų, kurie buvo numatyti pirminėje sąmatoje, buvo atlikti darbai, kurie yra įvardinti veliau pateiktose sąmatose. Pažymėtina, kad su argumentais, jog 2021 m. sausio 13 d. sąmatos – pasiūlymo, kurioje nurodyta 23 525,52 Eur darbų kainą negalima laikyti galutiniu šalių susitarimu dėl atliekamų darbų kainos, sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Be to, palyginus byloje pateiktą pirminę sąmatą bei vėlesnes ieškovo sudarytas sąmatas, darytina išvada, kad jose įvardintų darbų apimtys yra skirtingos. Vėliau sudarytose sąmatose nėra įtraukti darbai, medžiagos reikalingos šiems darbams atlikti, kurie numatyti pirminėje sąmatoje bei neprašoma už juos atlygio, tačiau yra įvardijami darbai, kurie nebuvo numatyti pirminėje sąmatoje. Pirmosios instancijos teisme, vertinant ieškovo reikalavimo (ne)pagrįstumą, minėtos aplinkybės ir dokumentai, ekspertų išvados analizuoti iš esmės nebuvo, t. y. nebuvo nustatinėjama faktiškai atliktų darbų bei jiems atlikti panaudotų medžiagų apimtys. Teismas ieškovo ieškinį iš esmės atmetė, atlikęs aritmetinius skaičiavimus iš pirminėje sąmatoje nurodytos kainos minusavęs darbų vertę, kurie nebuvo atlikti bei už kuriuos atlygio iešovas ir neprašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius faktiškai atliktų darbų, jiems atlikti panaudotų medžiagų apimties bei kieno lėšomis yra įgytos medžiagos, susitarimo apimties dėl mechanizmų naudojimo, kitų darbų ir paslaugų, kurie nebuvo įtraukti į pirminę sąmatą, ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas formaliai, neištiriant ir nevertinant byloje esančių reikšmingų duomenų visumos (CPK 176, 185 straipsniai), susijusios su ieškovo teise į atliktų statybos rangos darbų atlyginimą.

27. Antra, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir nustatinėdamas darbų kainą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl konkrečios bendros darbų atlikimo kainos – 15 000,00 Eur, kurios nėra galimybės keisti. Tokia teismo pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina prieštaringa, kadangi, kaip jau minėta, nustatydamas 15 000 Eur kainą, teismas rėmėsi 2021 m. sausio 13 d. atsakovui pateiktu pasiūlymu – sąmata, tačiau sprendime taip pat padaryta išvada, kad 2021 m. sausio 13 d. sąmatos – pasiūlymo, kurioje nurodyta 23 525,52 Eur darbų kaina negalima laikyti galutiniu šalių susitarimu dėl atliekamų darbų kainos.

28. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas savo poziciją, be kita ko, grindė tuo, kad tarp šalių sudarytos sutarties specifika yra ta, kad šalys nesudarė susitarimo atlikti visus namo vidaus apdailos ir įrangos darbus už atitinkamą sumą, o aptarė konkrečius ketinamus atlikti darbus ir juos pagal pozicijas įkainavo atskirai. Pasikeitus šalių valiai dėl atliekamų darbų apimties, ieškovo teigimu, faktiškai atlikus darbus buvo nurodoma ir atliktų darbų kaina, t. y. vėlesnėse sąmatose buvo nurodyti ne papildomi darbai, o darbai, dėl kurių šalys susitarė po pirminės sąmatos sudarymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ieškovo nurodomų aplinkybių dėl šalių susitarimo apimties pakeisti sutarties apimtis, kainą iš esmės netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinant rangos ir statybos rangos kainodarą įtvirtinančias CK nuostatas iš esmės nurodomi du galimi kainos apibrėžties būdai. Vienas jų yra konkrečios (fiksuotos) kainos, antrasis – išlaidų atlyginimo būdas. Nustačius, kad šalių rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, laikytina, kad galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Tuo tarpu taikant išlaidų atlyginimo būdą atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus, o jų vertė apskaičiuojama pagal sutartyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką bei ieškovui įrodinėjant, jog šalių sutarta statybos rangos darbų kaina yra fiksuota pagal atskiras darbų pozicijas, gražinus bylą nagrinėti iš naujo ir sprendžiant reikalavimo dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo pagrįstumo klausimą, turėtų būti tiriami ir vertinami šalių veiksmai, ar sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu, nustatinėjamos susitarimo apimtys dėl ieškovo atliktų darbų ir įkainių, kurie nėra įtraukti į pirminę 2021 m. sausio 13 d. sąmatą, kieno lėšomis įsigytas statybinės medžiagos . Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus, jog šalys susitarė atsiskaityti pagal faktiškai atliktus darbus, tačiau nesant byloje įrodymų dėl šalių sutartų įkainių / kainos, jų kaina nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę (CK 6.653 straipsnio 1 dalis) bei pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu.

29. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

30. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį atmesti už atliktus darbus, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, aptariamoje dalyje teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismui, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.