Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. K. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje A. S., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. pareiškėja 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta Vilniaus miesto 17 notarų biure ir patvirtinta notarės L. M. iš pardavėjo A. S. įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė pareiškėjos dukra R. S., veikusi pagal 1997-01-17 O. R. K. įgaliojimą, patvirtintą Plungės rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Kadangi pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o visus dokumentų tvarkymo reikalus patikėjo dukrai, buvo įsitikinusi, kad viskas yra sutvarkyta tinkamai, juo labiau, kad iki šio rudens niekada nebuvo iškilę jokių nesklandumų dėl šio buto, šiame bute gyveno ir gyvena dukra su anūke, visa laiką tvarkingai buvo mokami mokesčiai, niekada jokių pretenzijų iš nieko niekada nesulaukė. 2007-05-05 jos vardu sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis.

1.3. Šį rudenį prasidėjo pranešimai, kad yra būtina pasirinkti elektros tiekėją ir su juo sudaryti sutartis. Pradėjus domėtis su kuo naudingiau tai būtų galima padaryti, išaiškėjo, kad butas iki šios dienos tebėra įregistruotas pardavėjo A. S. vardu. Tada buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ ir pasidomėta kaip įregistruoti šį butą pareiškėjos vardu. Pareiškėjai buvo pasakyta, kad to padaryti be teismo jau nėra jokios galimybės, nes sandorio sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str., kuris numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią; šio kodekso 149 str. buvo numatyta, jog turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kito nenumato įstatymas arba sutartis; jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d., jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimą terminą atnaujina teismas.

1.4. Supratusi, kad yra būtina kreiptis į teismą, pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokate Aušra Bračiuliene, kad paruoštų dokumentus į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

1.5. Advokatė informavo pardavėją A. S. dėl kreipimosi į teismą ir suinteresuotas asmuo yra surašęs sutikimą dėl pareiškėjos prašymo, kurį pridėtas prie pareiškimo.

2. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja O. R. K. ir suinteresuotas asmuo A. S. 1997-02-25 sudarė notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis 1997-02-25 yra patvirtinta 17 notarų biuro notarės L. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto 2020-11-28 išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas A. S. vardu. Suinteresuotas asmuo A. S. 2020-11-30 sutikime prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti, taip pat nurodo, kad netenkinus pareiškimo jis patirtų nuostolių, kadangi galimai tektų mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 str. 2d. nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKPĮIĮĮ) 43 str. nustatyta, kad civilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. netaikomos sutartims sudarytoms iki CK įsigaliojimo. CKPĮIĮĮ 8 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes materialinės teisės normos šioje byloje bus taikomos galiojusios sutarties sudarymo momentu – 1997-02-25, t. y. šioje byloje taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos.

5. 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.

6. 1964 m. CK 149 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

8. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1657-803/2020).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas A. S. vardu. 1997-02-25 notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad minėtą butą iš suinteresuoto asmens A. S. nupirko pareiškėja.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo A. S. sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas, netenkinimo atveju suinteresuotas asmuo tikėtina patirtų nuostolių. 1997-01-17 pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą veikęs įgaliotinis sudarydamas 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį dėl sąžiningo suklydimo nesilaikė 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl privalomos daikto teisinės registracijos. Pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti, kad sudarant 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį buvo nesilaikyta imperatyvaus reikalavimo dėl privalomos daikto registracijos, kadangi sudarant 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį ji nedalyvavo. Komunalinių paslaugų teikimo, energijos pirkimo-pardavimo sutartys dėl paslaugų teikimo ir energijos tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudarytos pareiškėjos, arba pareiškėjos dukros vardu, tai taip pat patvirtina, kad pareiškėja nežinojo, kad 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos daikto teisinės registracijos tvarkos.

Remiantis tuo kas išdėstyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėja terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), praleido dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad nėra teisinių pagrindų neatnaujinti pareiškėjai 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1997-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 1.5 str.), todėl pareiškėjos O. R. K. pareiškimas tenkintinas pilnai.

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

atnaujinti pareiškėjos O. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise (savo vardu) įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.