Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-1011-278/2016 Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02944-2015-0

2016 m. gruodžio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-37-452/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. M., A. P., P. A., J. V., L. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

7. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

8. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.).

9. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.).

10. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015 ir kt.).

11. Tam, kad teismas galėtų įvertinti, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas paduoti apeliacinį skundą, turi būti nurodytos priežastys, sutrukdžiusios savalaikiai pateikti apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, kaip svarbias termino praleidimo priežastis nurodė, jog terminas praleistas dėl teisinių žinių stokos ir amžiaus netinkamai suprasto apeliacinio skundo terminų skaičiavimo bei neįgalumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad A. R. neįrodė svarbių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių. Byloje nustatyta, kad A. R. interesus teisme atstovavo, jo vardu teismui teikė ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ir kt., įgaliota atstovė A. P., be to, jo interesus atstovavo ir profesionalus teisininkas, advokatas A. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2016-06-02 sprendimo kopija 2016-06-03 buvo išsiųsta ieškovo atstovei A. P., o iš 2016-06-12 elektroninio advokato A. J. laiško teismui matyti, jog jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą (2 t., b. l. 94-95). Byloje nepateikta jokių duomenų, kad apelianto atstovai nebūtų A. R. savalaikiai supažindinę su 2016-06-02 sprendimu bei tinkamai neišaiškinę jam sprendimo esmę bei jo apskundimo tvarką, kuri aiškiai nurodyta sprendime. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir A. R. atskirajame skunde, todėl darytina išvada, jog apeliantui buvo žinoma sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, dėl ko jis tinkamai ir savalaikiai (per 30 dienų) CPK nustatyta tvarka turėjo galimybę pateikti apeliacinį skundą ar prašyti teismą šį terminą pratęsti (CPK 77 str.). Vertinant susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, jog paties A. R. veiksmai neatitiko rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų.

12. Apelianto nurodytos aplinkybės - jo specialių poreikių lygis, aklumas, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti terminą, nes jo inicijuota byla buvo vedama per atstovus, kuriems buvo žinomos teisinės pasekmės, o A. R. atstovė A. P. turėjo įgaliojimą paduoti apeliacinį skundą (1 t., b. l. 9-10).

13. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.