- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2-37-452/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. M., P. A., A. P., J. V., L. K.
dalyvaujant ieškovo A. R. atstovams advokatui A. J., atstovei pagal įgaliojimą A. P., atsakovams A. M., P. A., jų atstovei advokatei D. G., A. P., J. V., L. K., nedalyvaujant ieškovui A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. M., A. P., P. A., J. V., L. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė : atidalinti bendrąja daline nuosavybės teise esantį turtą : ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinti nuo A. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), P. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), J. V. buto esančio (duomenys neskelbtini), ir L. K. buto (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Erdvinė linija“ projektų vadovės V. Š. 2015-05-TP paruoštą gyvenamojo namo unikalus numeris 2793-7001-5010, 2015 patikslintą (2015-09-25 pateiktą) projektą ir nustatyti tokią naudojimosi tvarką : ieškovui paskirti naudotis patalpomis 2-5 4,91 kv.m ploto ir 2-6 14,82 kv.m ploto, viso 19,73 kv.m arba 8/100 pastato dalys; atsakovei A. M. paskirti naudotis patalpomis 2-1 2,42 kv.m ploto, 2-4 11,68 kv.m ploto, 2-8 3,86 kv.m ploto, 2-7 2,55 kv.m ploto, 2-2 14,48 kv.m ploto, 2-3 14,34 kv.m ploto, viso 49,33 kv.m ploto arba 20/100 pastato dalių;
įpareigoti ieškovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti patalpą 2-1, įrengiant atsakovei A. M. atskirą tambūrą 2-1 su išėjimu į kiemą 2,42 kv.m ploto; įsirengti atskirą išėjimą iš patalpos 2-5 (4,91 kv.m) ploto, prie durų įrengti betoninę aikštelę bei sutvarkyti išorės fasadą prie patalpų 2-1 ir 2-5 pagal UAB „Erdvinė linija“ projektų vadovės V. Š. 2015-05-TP paruoštą gyvenamojo namo unikalus numeris 2793-7001-5010, 2015 patikslintą (2015-09-25 pateiktą) projektą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė A. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad ieškovas siekdamas atidalijimo nuo atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio viso turto, nepateikė tokio atidalijimo projekto. Teismui priėmus sprendimą pagal ieškovo reikalavimą, kiltų neaiškumų jį vykdant. Pateiktas projektas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra netikslus ir neatspindi realios padėties. Perprojektuojant patalpą 2-1 sumažėtų atsakovės nuosavybės dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. nesutiko su ieškinio tenkinimu, nurodydama, kad atidalijimo siekia ne pats A. R., bet jo dukra su žentu. Ieškovas jų name esančiame bute negyvena ir neketina gyventi. Visų namo gyventojų naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi per ilgą laiką, yra aiški ir tokia turėtų būti.
Šalies argumentai
Atsakovas P. A. nurodė, kad jis su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovų A. M. ir P. A. atstovė advokatė D.Gadliauskienė prašė pareikštą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. V. nurodė, kad nesutinka su savo kaip atsakovės procesine padėtimi, nes mano, kad ji yra netinkama atsakovė, nes nesusijusi su pareikštu reikalavimu.
Šalies argumentai
Atsakovė L. K. nurodė, kad ji nesutinka su tokiu pareikštu ieškiniu, nes ieškovas prašydamas atidalinti jo nuosavybę nenurodė, kas jai ir kitiems atsakovams priklausys po atsidalijimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos patalpomis tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Bendrasavininkiui kreipusis į teismą su ieškiniu teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijus iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos : pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių susitarimu arba, jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Formuodamas teismų praktiką dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atidalinant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto turi būti imamas visas bendras dalintino objekto plotas. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą 1A1m, esantį K. B. g. 4, Panevėžys. Ieškovui priklauso 8/100 dalys šio namo pagal paskaičiuotą plotą 20,04 kv.m. Atsakovams priklausančios namo dalys : A. M. - 20/100 dalys, 49,02 kv.m, A. P. – 14/100 dalys, 34,79 kv.m, P. A. 20/100 dalys, 49,85 kv.m, J. V. – 24/100 dalys, 59,21 kv.m, L. K. – 14/100 dalys, 35,57 kv.m. A. R., A. M., L. K. jiems priklausančias gyvenamojo namo nuosavybės dalis yra įgiję paveldėjimo būdu, o J. V., P. A., A. P. – pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Šalys savo nuosavybę yra įregistravę Nekilnojamojo turto registre (t.1, 10, t.2, 56-58 b.l.). Ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl atidalijamos nuosavybės nuo visiems atsakovams priklausančio daikto, tačiau projekte nenurodytos patalpos, tenkančios atsakovams P. A., A. P., J. V., L. K..
Ieškovo pateiktas projektas dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos ginčo patalpomis nustatymo yra sudarytas pagal ateityje galimai pertvarkytinas patalpas, t.y. projektas pateiktas ne esamų, bet menamų patalpų atžvilgiu, jame nurodomos kitokios apimties, kitokios konfigūracijos, kitokios paskirties, negu yra ginčo sprendimo metu. UAB „Erdvinė linija“ projektų vadovės V. Š. 2015-05-TP paruoštas gyvenamojo namo projektas, pagal kurį prašoma perdalinti bendrą patalpą, parengtas neatsižvelgiant į savininkų namo valdymą dalimis. Pagal pateiktą projektą (patikslintą projektą) po bendrojo naudojimo patalpos 2-1 padalijimo A. M. valdomas namo dalies plotas padidėtų ( būtų 49,33 kv.m). Tokiu būdu ieškovo pateiktas projektas neatitinka atsakovei A. M. priklausančio turto dalies. Ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl atidalijamos nuosavybės iš visiems atsakovams priklausančio daikto, tačiau nei ieškinyje nei projekte nenurodytos patalpos (jų dydžiai) tenkančios atsakovams P. A., A. P., J. V., L. K. po atidalinimo.
Nei vienas iš atsakovų nesutiko su ieškovo siūloma atsidalijimo tvarka. Nustatyta, kad 4,22 kv.m patalpa (tambūras) pažymėta indeksu 2-1 ir esanti gyvenamojo namo pirmame aukšte priklauso lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso A. M. ir A. R. bei pagal iš seno nusistovėjusią tvarką yra naudojama bendrai jų abiejų. Po atsidalijimo pagal ieškovo pageidavimą ši patalpa būtų atidalijama, perskiriant ją pertvara ir įrengiant du atskirus įėjimus į atskiras patalpas. Atsakovės A. M. ir A. P. bylos nagrinėjimo metu savo nesutikimą motyvavo tuo, kad bendros patalpos –koridoriaus- naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi per daugelį metų, pats ieškovas nereikalauja atsidalijimo, nes jis adresu (duomenys neskelbtini) negyvena ir nesiruošia gyventi. Visi nesutarimai ir reikalavimai keliami ieškovą atstovaujančios A. P. ir jos sutuoktinio. A. M. papildomai nurodė, kad atidalijus pagal ieškovo atstovės siūlomą projektą, jai sunku ir nepatogu per vos dviejų kvadratinių metrų tambūrą būtų patekti į jos gyvenamąsias patalpas. Sutiktina su tuo, kad atsakovė A. M. po siūlomo atidalijimo patirtų nepatogumų, nes patalpa, kuria ji patenka į gyvenamąsias patalpas būtų tik 2,11 kv.m ploto.
Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Teismas taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Ieškovo pateiktas projektas dėl atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos patalpa yra sudarytas pagal galimai pertvarkytinas patalpas, t.y. projektas pateiktas ne esamų, bet menamų patalpų pažymėtų indeksais 2-1 ir 2-5 atžvilgiu (1 t.104 b.l.), jame nurodomos kitokio dydžio, kitokios paskirties, negu yra ginčo sprendimo metu. Ieškovas ieškinio 3 punktu reikalavimu prašė jį įpareigoti pertvarkyti patalpą pažymėtą 2-1, įrengiant atskyrus įėjimus, betoninę aikštelę. Tokie pertvarkymai neabejotinai pareikalautų piniginių ir laiko resursų, yra susiję su esminiais patalpų pokyčiais, keičiant patalpos naudojimo paskirtį. Gyvenamojo namo pertvarkymo projektą rengusios projekto vadovės aiškinamajame rašte nurodyta, jog statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus visų statinio bendraturčių sutikimus. Nei vieno iš atsakovų sutikimo tokiems pertvarkymams ieškovas neturi. Tokiu būdu, ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas neatitinka įstatymų reikalavimų bei teismui kelia abejonių dėl jo techninių galimybių įgyvendinimo. Ieškovo atstovės ir liudytojo A. P. paaiškinimai, kad visus reikalingus pertvarkymus ieškovas atliks savo lėšomis, kelia abejones, nes siūlomam patalpos pertvarkymui reikalingos nemažos išlaidos, tačiau jos nepagrįstos konkrečios sąmatos sudarymu ar realiu paskaičiavimu. Teismas laiko, kad ieškovo nurodytas pertvarkymas pagal esamą tambūro dydį, yra nedalus, todėl jo atidalijimas realiai neįmanomas ir neracionalus bei gali sukelti didesnius šalių ginčus ir konfliktus ateityje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra galimybės padalinti reikalaujamą patalpą ieškovo prašomu būdu.
CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Dėl paminėto darytina išvada, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi būti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų (CK1.5 straipsnis). Spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, teismas turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutūs ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.
Efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ne kartą tikslino savo ieškinio reikalavimus ir atsakovais byloje nurodė visus namo bendraturčius bei jiems pareiškė savo reikalavimą. Nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, skirtingai nei kai kurių kitų kategorijų bylose ( pvz., šeimos, darbo bylose, taip pat ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose, kuriose teismas turi būti iniciatyvus) teismas neturi pareigos būti iniciatyvus. O nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozityvine teise. Taigi pasirinkdamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą , šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus – atsakovams. Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, teismas turi teisę, kartu ir privalo įgyvendinti taikinimo procedūras (CPK 231 straipsnis, 249 straipsnio 1 dalis), tačiau teismui nesuteikta teisė, išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis (pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse, 405, 417, 418 straipsniuose), keisti ieškinio dalyką ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, ginčo šalių senyvą amžių, teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir sudaręs galimybę atsakovams pasinaudoti galimybe pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo ir abiems šalims pateikti papildomus įrodymus. Atsakovė A. M. ir kiti atsakovai savarankiško reikalavimo nepareiškė. A. M. posėdžio metu nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovui protingo dydžio kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančius tenkančią turto dalį, tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko ieškovo atstovė.
Priimdamas sprendimą teismas įvertino pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir kiekvieno iš bendraturčių interesus bei sprendė ginčą remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Įvertinus tai, teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad būtent ieškovo siūlomas patalpų atidalijimo būdas ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra proporcingiausias ir labiausiai atitinkantis visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas laiko ieškinį nepagrįstu ir jo netenkina (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 4.75, 4.81 straipsniais).
Pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ginčo šalys A. R. ir A. M. yra visiškai atleistos nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t.1. 7 b.l., t.2, 84 b.l..), suteikiant šalims 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 str., 92 str., 96 straipsnio 4 dalis). Kiti proceso dalyviai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. rugpjūčio 4d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 20 Eur avansą už liudytojos V. Š. iškvietimą į teismo posėdį. 2015-08-26 mokėjimo nurodymu A. P. į Panevėžio miesto apylinkės teismo pavedimų lėšų sąskaitą pervedė 20 Eur avansą, iš kurių nurodytos liudytojos iškvietimui buvo panaudota 3,60 Eur suma. Likusi nepanaudota 16,40 Eur suma grąžintina avansą sumokėjusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Grąžinti A. P., (duomenys neskelbtini) 2015-08-26 mokėjimo nurodymu Nr. 1 į Panevėžio miesto apylinkės teismo pavedimų lėšų sąskaitą sumokėtą 16,40 Eur sumą. Nutarties vykdymą dėl pinigų grąžinimo pavesti vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo finansininkei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.