Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-1802-528/2017, pagal kurį išieškoma iš skolininko G. G. priteista 289,62 Eur negrąžinta paskola, 104,26 Eur palūkanos, 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio, kreditorės UAB „Finansų administravimas“ naudai. Antstolė 2017 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pas trečiuosius asmenis esančių ir skolininkui išmokėtinų sumų išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2017 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Patvarkymas vykdymui išsiųstas Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui. Nurodyta, išskaitytas sumas pervesti į antstolės J. Ž. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas.

Skolininkas G. G. 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į vykdomąją bylą vykdančią antstolę, prašydamas nuimti areštą Lukiškių TI-K, grąžinti areštuotus pinigus 24,19 Eur, nes jie neviršija teismų išaiškintų MMA. Iš esmės suprastina, kad prašė nenukreipti išieškojimo į skolininko pajamas, neviršijančias 1 MMA, prašė panaikinti taikytą areštą ir grąžinti išieškotas sumas.

Antstolė 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino, nurodydama, kad nei skolininkas, nei Lukiškių TI, kuriam vykdymui yra pateiktas skundžiamas patvarkymas, antstolei nėra pateikę duomenų, kad į tardymo izoliatoriaus depozitinę sąskaitą skolininkui yra ar bus pervedamos CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų lėšos. Nurodė, kad pareiškėjui į depozitinę sąskaitą yra pervedamos artimųjų giminaičių lėšos, išieškojimui iš tokio pobūdžio lėšų įstatymas nenumato jokių apribojimų, todėl Lukiškių tardymo izoliatorius vykdydamas 2017 m. birželio 9 d. patvarkymą visiškai teisėtai į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 22,40 Eur dydžio sumą.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi sprendė, kad išieškojimui iš skolininko (nuteistojo) neturi būti taikomos CPK 668 straipsnio nuostatos. Nurodytas straipsnis galėtų būti taikomas lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi. Taigi, teismas CPK 688 straipsnio dėl 1 MMA taikymą iš esmės siejo su darbo užmokesčiu ar jam prilyginamomis pajamomis.

Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra pažymėjęs, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktą).

Pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad vykdymo procese antstolė tikrino duomenų bazes apie G. G. turtinę padėtį (vykdomosios bylos b. l. 22-32, 37-47). 2017-06-09 teikė prašymą Lukiškių tardymo izoliatoriui, prašydama pateikti informaciją vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie turimą G. G. turtą (vykdomosios bylos b. l. 51). Taigi antstolė, siekdama išsiaiškinti visą skolininko turto apimtį, rinko duomenis apie G. G. turtinę padėtį (turtą). Iš bylos ir vykdomosios duomenų matyti, kad antstolė nenustatė, kad pareiškėjas turi likvidaus turto.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti. Tai reiškia, kad antstolė, nenustačiusi jokio skolininko G. G. turto, iš kurio išieškojimui būtų taikomas CPK 668 straipsnis, turėjo teisė vykdyti išieškojimą kitų išieškojimą vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų pagrindu, t. y. šiuo atveju CPK 733–743 straipsniais.

Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Byloje pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis (b. l. 60-61) G. G. sąskaitai (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-12-20, iš kurio matyti, kad I. K. į nurodytą pareiškėjo sąskaitą įnešė tam tikras pinigų sumas, t. y. 2017-04-18 – 30, 2017-05-02 – 30 Eur, 2017-05-08 – 25 Eur, 2017-05-15 – 30 Eur, 2017-05-19 – 20 Eur, 2017-05-23– 20 Eur, 2017-06-02 – 20 Eur, 2017-06-09 – 20 Eur, 2017-06-16 – 20 Eur, 2017-06-23 – 20 Eur ir t. t.

Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal savo pobūdį skolininko G. G. iš kitų asmenų gaunamos piniginės lėšos akivaizdžiai nepatenka į CPK 739 straipsnio dispoziciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Nurodytas kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vienintelės į pareiškėjo sąskaitą iš artimųjų gaunamos piniginės lėšos yra priskirtinos G. G. gaunamų pajamų kategorijai, iš kurių išskaitymas vykdomas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.

CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą, ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – 1 MMA algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Iš antstolės S. Ž. 2017 m. birželio 9 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pas trečiuosius asmenis esančių ir skolininkui išmokėtinų sumų išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir 2017 m. birželio 9 d. patvarkymo Dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (patvarkymai, iš esmės sukėlę teisines pasekmes vykdymo procese) matyti, kad antstolė pastarąjį patvarkymą priėmė vadovaudamasi būtent aukščiau nurodytomis teisės normomis, t. y. CPK 733–743 straipsniais, reglamentuojančiais išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, pagal kurią, šiuo atveju, antstolė gali išskaityti 70 procentų skolininko darbo užmokesčio ir/ar pajamų dalies, kai skolininko mėnesio pajamos viršija 1 MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio/pajamų dalies, kai mėnesio pajamos neviršija 1 MMA. Iš byloje pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-12-20 matyti, kad pareiškėjo per mėnesį gaunamos pajamos nei vieną mėnesį nėra viršijusios 1 MMA dydžio, kas reiškia, kad antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į jo sąskaitoje esančias lėšas, tačiau neviršijant 20 procentų nuo to mėnesio bendros pajamų sumos. Jei pareiškėjo sąskaitoje konkretaus mėnesio pajamų dydis viršytų 1 MMA sumą, antstolė turėtų teisę tą mėnesį atlikti 70 procentų dydžio išskaitą. Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo spręsti, kad antstolės išskaita iš Lukiškių TI esančios G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta nepagrįstai.

Šiuo atveju iš bylos duomenų suprastina, kad antstolė, įvertinusi pareiškėjo per vieną mėnesį gaunamų pajamų dydį, kuris neviršija 1 MMA, pagrįstai atliko 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies išieškojimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei pagrįstai sprendė, kad antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų, tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti pareiškėjo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.