Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiosios V. N. ir jos atstovės pagal įstatymą N. M. M. gynėjai advokatei Eglei Gecevičei,

civilinio atsakovo AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) mokytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2014 metų sausio 10 dieną apie 16.43 valandą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdama kairėn, iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią bei jos važiavimo krypties eismo juostą kirtusią pėsčiąją V. N., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. N. buvo padaryti šie sužalojimai: kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės duobės, dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalu, muštinės žaizdos kaktoje ir dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas plaštakos nugariniame paviršiuje, o dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo V. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji A. K. kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2014 m. sausio 10 d., buvo tamsus paros metas. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, sukantis į kairę, prieš tai praleidus vieną automobilį. Ji važiavo su vyro automobiliu Citroen Xsara. Ji važiavo negreitai, valytuvai vos spėjo valyti, ji suko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji pradėjo važiuoti įsijungusi pirmą pavarą. Blizgėjo priešais važiuojančių automobilių šviesos, matomumas buvo prastas. Moterį pamatė paskutiniu momentu, kai ji ėjo iš kairės pusės. Moteris tuo metu jau buvo kirtusi jos važiuojamąją dalį. Ji spėja, kad nukentėjusioji ėjo perėjos krašteliu. Ji sustojo ir nubėgo prie nukentėjusiosios, bei iškvietė greitąją pagalbą. Ji visą laiką buvo šalia. Jai teko bendrauti su nukentėjusiąja, tą patį vakarą nuvažiavo į ligoninę, buvo daug jos artimųjų. Jis atsiprašė, pakalbėjo kaip nukentėjusiosios sveikata. Po savaitės vėl važiavo į ligoninę, bet artimųjų jau nebuvo. Ji skambino anūkui, teiravosi dėl sveikatos. Po to skambindavo dukrai, nes ji buvo įstatyminė atstovė. Ji norėjo su V. N. artimaisiais palaikyti ryšį, kalbėjosi su V. N. dukra dėl žalos atlyginimo, tačiau ji negalėjo įvardinti sumos. Draudimas buvo išmokėjęs kažkokią sumą. Nukentėjusiosios dukra sakė, kad turi nueiti į banką ir pažiūrėti, kiek iš sąskaitos pinigų buvo nuimta ir pasakė, kad 8 tūkst. litų. Ji susisiekė su draudimo kompanija ir jie pervedė nukentėjusiajai tą sumą. Ji su nukentėjusiosios dukra paskutinį kartą kalbėjo vasarą, norėjo pasiteirauti, kaip laikosi mama, bet ji atsisakė su ja bendrauti, sakė kreiptis į advokatę. Žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta, bet ji nežino kokia suma. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Laiduotojas A. K. nurodė, kad jo santykiai su žmona A. K. yra geri, šeimyniški. Jis dirba Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate. Jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Jis yra pateikęs prašymą dėl laidavimo ir jį palaiko. Jis net neabejoja, kad yra tinkamas laiduotojas. Žmona klauso jo paaiškinimų, patarimų. Jam tenka sėdėti šalia jos, kai ji vairuoja, jis dalinasi patarimais, nes jis yra geresnis vairuotojas negu ji. Ji visada jo patarimų klauso, nėra linkusi pažeisti taisyklių.

Nukentėjusiosios V. N. atstovė pagal įstatymą N. M. M. paaiškino, kad neturtinę žalą mamai V. N. sudaro tai, kad ji prieš įvykį, buvo gyvybingas žmogus, viskuo domėjosi, viską darydavo savarankiškai, savarankiškai išeidavo į miestelį pasivaikščioti, į Bažnyčią, savarankiškai sugebėjo pasigaminti sau maistą. Po įvykio, jai buvo sudaužyta galva, nuo to ji pradėjo kliedėti, jos elgesys pasikeitė, ji pasiklysta kambariuose, jos negali vienos palikti namuose. Mama iki įvykio neturėjo nei invalidumo, ji buvo sveika moteris, vaistų nevartojo. Šis įvykis jos mamai sukėlė baisius dvasinius išgyvenimus, jos žiauri kasdienybė, jai vaidenasi, pikta, irzli. Šiuo metu mamos sveikata blogėja, todėl dabartinę jos būklę vertina kaip neturtinę žalą.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas, nukentėjusiosios gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota apžiūra eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažymėta automobilio judėjimo kryptis ir padėtis po eismo įvykio – už pėsčiųjų perėjos, užfiksuota kraujo dėmės vieta, išmatuoti reikiami atstumai (1 t., b. l. 7-16).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti automobilio CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A. K., požymiai (1 t., b. l. 17-18, 20).

Nukentėjusioji V. N. nurodė, kad apie šį eismo įvykį pasakyti nieko negali, nieko neprisimena, nes stipriai sutrenkta galva, skilusi kaukolė (1 t., b. l. 27-28).

Liudytojas A. V. nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-10, 16.37 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, vairavo savo automobilį CHRYSLER, kuris pačiam ir priklauso. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavimo greitis buvo nedidelis. Atsimena, kad tą dieną, jo nurodytu eismo įvykio laiku, buvo labai blogos oro sąlygos. Lijo, buvo sunku ką matyti, nes, gerai atsimena, kad gatvių apšvietimas buvo dar neįjungtas. Kai pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, gerai atsimena, kad po dešine puse, kelkraštyje buvo daug pristatytų automobilių. Jie stovėjo iki pat pėsčiųjų perėjos, kur ir įvyko šis eismo įvykis. Paskutinis automobilis, liudytojo važiavimo kryptimi, stovėjo maždaug 1 m atstumu iki tos pėsčiųjų perėjos. Atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, dar sumažino greitį, nes pagalvojus, kad kas gali staiga išlįsti į tą pėsčiųjų perėją, būtų sudėtinga išvengti susidūrimo. Likus maždaug 8-10 m iki tos pėsčiųjų perėjos, po dešine puse, išėjo į pėsčiųjų perėją močiutė, tikrai garbaus amžiaus. Ji buvo apsirengusi taip tamsiai, kad buvo sunku ją pamatyti einančią. Tačiau ji tikrai ėjo per pėsčiųjų perėją. Dar matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja automobilis, kuris sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, norėjo suktis į kairę, tai yra, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsimena, kad tas pats automobilis, praleido dar sau priešinga kryptimi važiavusį automobilį ir po lengva pradėjo manevrą, tai yra, suktis kairėn. Ta močiutė jau buvo perėjusi jo važiavimo krypties eismo juostą, faktiškai jau buvo bebaigianti pereiti ir kitą, jai buvo likę tik keli žingsniai iki kelkraščio, kai tas automobilis, kuris sukosi iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ją perbloškė kairiuoju priekiniu kampu, bamperiu. Automobilis judėjo sukdamasis negreitai, tačiau yra įsitikinęs, kad ta vairuotoja, kuri vairavo CITROEN automobilį, tos močiutės paprasčiausiai nematė. Susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. Prieš pat įvykstant šiam susidūrimui, jis sustojo prieš tą pėsčiųjų perėją. Matė kaip močiutė vertėsi. Po smūgio tas automobilis dar keletą metrų pajudėjo, kol visiškai sustojo. Tuos kelis metrus ant variklio gaubto veždamas pėsčiąją. Močiutė po susidūrimo gulėjo kažkur 4 m nuo pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios kelio dalies. Išlipęs iš automobilio, pavažiavęs šiek tiek už perėjos, puolė pasižiūrėti kaip ta pėsčioji. Matė, kad jau vairuotoja yra išlipusi, prie jos dar stovi keletą žmonų. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sulaukė policijos pareigūnų, kurie įformino šį eismo įvykį, jiems davė savo anketinius duomenis. Įvykio vietoje buvo ir vienas vyras, gali būti panašus į benamį. Jie abu su vairuotoja ir buvo kartu priėję prie tos močiutės. Tikrai kitų žmonių aplinkui tą minutę nebuvo. Vėliau tik susirinko pasižiūrėti, kas įvyko. Gali kategoriškai tvirtinti, kad močiutė ėjo per pėsčiųjų perėją ir susidūrimas įvyko būtent ten. O gatvių apšvietimas buvo įjungtas kažkur 4-5 minutes po eismo įvykio. Močiutė su savimi neturėjo jokio šviesą atspindinčio elemento (1 t., b. l. 41-42).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu liudytojas A. V. parodė, kur jis būdamas pamatė pėsčiąją ir kur tuo metu buvo pėsčioji, kur buvo pėsčioji, kai automobilis pradėjo posūkį į kairę, kur buvo kliudyta pėsčioji, kur po susidūrimo sustojo automobilis ir nukrito pėsčioji (1 t., b. l. 43-57).

Liudytojas Š. I. nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-10, apie 17.00 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje pėsčiųjų perėjoje. Kad tas eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje sprendžia iš to, kad pati vairuotoja prisipažino, kai atėjo į ligoninę, bei iš automobilio stovėjimo padėties po susidūrimo. Gali pasakyti, kad pats buvo įvykio vietoje, jau po susidūrimo ir matė, kaip tas automobilis stovi. Buvo net du kartus. Pirmąjį kartą – pravažiavo, o antrąjį, kai pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini), matė, kad toje eismo įvykio vietoje vyksta matavimai. Kai pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), užlipo į namus ir paklausė, kur močiutė, sakė, kad išėjo į bažnyčią. Tai galėjo būti apie 17.07 ar 17.10 valandą. Tada, išėjęs laukan, priėjo prie pat tos pėsčiųjų perėjos. Tada ir matė, kokioje padėtyje stovi automobilis. Tada lijo lietus, buvo tamsu. Pačio susidūrimo nematė. Kai buvo įvykio vietoje ir apžiūrinėjo, močiutės jau nebebuvo, matė dar važiuojančią greitąją, kuri greičiausiai ir vežėsi jo močiutę. Kai viską apžiūrinėjo, dar nesuprato, kad tai būtent jo močiutė yra papuolusi į šį eismo įvykį. Į įvykio vietą medikų nekvietė, buvo netikslinga. Savo telefono numerį turi tik vieną, juo įvykio vietoje nesinaudojo, nors telefonas buvo įjungtas, visada yra su juo, niekam jo neskolina ir naudotis neduoda. Ilgai įvykio vietoje nebuvo, buvo neramu, nuėjo iki bažnyčios. Norėjo rasti močiutę. Pamatė vieną panašią, tačiau apsipažino. Grįžo iš po bažnyčios atgal į įvykio vietą, kaip nujausdamas. Tačiau policijos pareigūnų nedrįso paklausti, kas čia įvyko. Tad taip ir prastovėjo, kol baigėsi jų darbas šio vietoje. Tada išvažiavo į miestą. Tačiau močiutė negrįžo ilgai, sunerimo dar labiau, kol galų gale, paskambino į ligoninę ir ten jam pasakė, kad ji guli paguldyta, po eismo įvykio. Kai jau rado močiutę, į ligoninę atėjo pati vairuotoja. Ji papasakojo, kaip viskas įvyko. Jų atsiprašė, savo kaltę pripažino, apgailestavo. Ji buvo atėjusi tą pačią eismo įvykio dieną, po 21.00 valandos. Močiutė, nors ir garbaus amžiaus, tačiau buvo sąmoninga. Bet po eismo įvykio, ji pasikeitė visiškai. Ji eismo įvykio šiuo metu neprisimena, negali pasakyti, kaip atsidūrė ligoninėje. Šiandien ji dar duoti parodymų apie eismo įvykio aplinkybes negali. Jai yra lūžusi kaukolė, stipriai sutrenkta galva (1 t., b. l. 58-59).

Liudytojas D. Š. nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-10 apie 17.00 valandą, tikslaus laiko nepasakys. Tačiau buvo labai tamsus paros metus, oras buvo labai blogas, lijo lietus. Gatvių apšvietimas buvo jau įjungtas, kai atvyko. Tą dieną buvo atsakingas už eismo įvykių forminimą. Darbo valandos buvo nuo 7.00 iki 19.00 valandos. Dirbo kartu su A. Š.. Iš Šiaulių AVPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra įvykęs įskaitinis eismo įvykis, kurio metu buvo kliudyta moteris. Kai gavo šį pranešimą, buvo kitoje įvykio vietoje, formino kitą eismo įvykį. Į šią įvykio vietą pirmi atvažiavo kiti pareigūnai. Jie atvyko panašiai už 10 minučių. Kai atvyko, ten jau buvę policijos pareigūnai, apsaugojo tik eismo įvykio vietą, o jie pradėjo įforminimą. Gali tik pasakyti, kai atvyko, pėsčiosios jau nebebuvo, nes ji jau buvo išvežta medikų į ligoninę. Apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė schemą, apžiūrėjo automobilį, viską nufotografavo. Vairuotoja buvo nuvežta patikrinti blaivumą/girtumą, paimant kraują. Buvo išsiųstas paklausimas ir dėl pėsčiosios blaivumo/girtumo nustatymo. Atliko kitus reikalingus veiksmus, norint tinkamai pradėti ikiteisminį tyrimą. Kas liečia liudytojus, tai jų anketinius duomenis perdavė kiti pareigūnai, kurie pirmi atvažiavo į įvykio vietą. Liudytojų buvo du. Vienas jų atrodė kaip benamis ir su juo teko bendrauti. Jautėsi, kad tas liudytojas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas atrodantis kaip benamis teigė, kad pėsčioji ėjo tam automobiliui, kuris kliudė močiutę, iš kairės pusės. Parodė ranka kryptį ėjimo. Nelabai ėjo suprasti, ar ji ėjo per pėsčiųjų perėją, ar ne. Kalba jo buvo sunki, sunkiai ištarė savo vardą pavardę, vos išlemeno savo gimimo metus. Bendravimas buvo sunkus. Jau po visko paaiškėjo, kad pėsčioji buvo paguldyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių. Viską surinkus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 61-62).

Liudytoja Nijolė M. M. parodė, kad jos mamos V. N. sveikata yra jau geresnė, ji jau bent gali pavaikščioti. Tačiau pasekmės yra vis dar sunkios. Ji visiškai neatsimena eismo įvykio aplinkybių. Kas liečia, jos protą, tai ji vis dar gyvena praeitimi, jokios dabarties nėra. Ji jaučiasi persekiojama. Jei ko nors jos paklausia, labai retai kada gauna protingą atsakymą. Mamai reikalinga nuolatinė priežiūra, mama tikrai negalės save teisme atstovauti. ( 1 t., b. l. 30-31)

Specialisto išvadoje Nr. T-A-750/14(01) nurodyta, kad 2014-01-10 14.45 val. paimtame A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 85).

Specialisto išvadoje Nr. G 432/14(04) nurodyta, kad V. N. padaryti šie sužalojimai: kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės duobės, dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalu, muštinės žaizdos kaktoje ir dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. V. N. dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-60 (14) nurodyta, kad tiriamoje eismo situacijoje automobilio CITROEN XSARA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. K., nereguliuojamojoje sankryžoje, sukdama į kairę, nepraleido važiuojamąja kelio dalimi per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios V. N. bei ją kliudė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 99-102).

Bylos aplinkybės, t. y. pačios kaltinamosios A. K., liudytojo A. V., Š. I., D. Š. parodymai, specialistų išvados, eismo įvykio apžiūros protokolas, liudija, kad kaltinamoji (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdama kairėn, iš (duomenys neskelbtini) gatvę, bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusią bei jos važiavimo krypties eismo juostą kirtusią pėsčiąją V. N., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamosios A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, kadangi vairuodama transporto priemonę, ji pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Nukentėjusiosios V. N. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad transporto priemonė Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS ,, (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). ( 1 t., b.l. 24-26) Šia sutartimi buvo apdrausta A. K. civilinė atsakomybė, taip pat ir neturtinė žala. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. 2014-08-25 pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams A. K. ir AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, prašydama priteisti subsiadiriai iš atsakovų 5000 Lt neturtinę žalą, nurodydama, kad V. N. buvo skilusi kaukolė, buvo būtina operacija, po galvos operacijos mėnesį gydėsi ligoninėje, pusantro mėnesio reabilitacinėje poliklinikoje. V. N. nueidavo savarankiškai į bažnyčią, parduotuvę, pasišildydavo valgį, pavalgydavo, save apsitarnaudavo. Po sužalojimo pasikeitė, su nukentėjusiąja sunku bendrauti, jai nuolat vaidenasi, šneka nesuprantamus dalykus, tapo labai irzli, pikta, neklauso, sunku nuvežti pas gydytojus, išsivystė psichikos sutrikimai, atkurti sveikatą gydytojui neteikia jokios vilties (1 t., 185-187). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. N. įstatyminė atstovė N. M. M. patikslintame ieškinyje padidino civilinį ieškinį iki 50 000 Lt dėl neturtinės žalos ir prašo priteisti iš AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas 17264 Lt neturtinę žalą, į šią sumą įskaitant jau sumokėtą 8000 Lt ir iš A. K. 32736 Lt neturtinę žalą. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji iki įvykio buvo visiškai sveika, tiek savimi, tiek ir savo aplinka savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų besirūpinanti. Tuo tarpu dabartiniu metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji nebegalinti pati savarankiškai ne tik susitvarkyti savo aplinkos, atlikti namų ruošos darbų, išeiti pasivaikščioti, nueiti į bažnyčią, parduotuvę ir pan, bet negali pasirūpinti ir savimi. Nuolat yra reikalinga kitų asmenų pagalba. Nukentėjusioji nesusigaudo aplinkoje, nežino kur yra, neskiria asmenų, pasiklysta pažįstamose vietose ir namuose, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sąrašo, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nelaiko šlapimo ir išmatų, su ja sunku bendrauti, jai nuolat vaidenasi, šneka nesuprantamus dalykus, tapo labai dirgli, irzli, pikta, neklauso, sunku nuvežti net pas gydytojus, nors tai yra būtina. Po galvos smegenų traumos išsivystė psichikos sutrikimai. V. N. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kentė didelius skausmus, be to, patyrė daug radiacinių spinduliuočių dėl atliekamų tyrimų tomografu ir pan. Po eismo įvykio gulėjo 21 dieną Šiaulių VŠĮ Respublikinės ligoninės neurochirurgijos skyriuje, prikaustyta prie lovos, po to 1,5 mėn – reabilitacinėje ligoninėje. V. N. ne tik būdama ligoninėse patyrė fizines ir dvasines kančias, buvo visiškai priklausanti nuo kitų asmenų, tačiau visą likusį gyvenimą liks suluošinta, jai nuolat bus reikalinga gydytojų pagalba, psichologo ir psichiatro konsultacijos, vaistai, ji nebegalės savarankiškai, be kitų pagalbos gyventi ir šitaip liks iki gyvenimo pabaigos. Atkurti V. N. sveikatą gydytojai neteikia jokios vilties (2 t., b.l. 42-45).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20000 Lt iki 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. N. įstatyminė atstovė N. M. M. pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį 50 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti V. N. iš kaltinamosios A. K. 32 736 Lt, o iš civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, 17 264 Lt, į šią sumą įskaitant jau sumokėtą 8000 Lt sumą. Iš civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, prašymo matyti, kad V. N. yra sumokėta 8000 Lt neturtinė žala (2 t., b.l. 25-26)

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl A. K. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. N. buvo padaryti šie sužalojimai: kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės duobės, dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalu, muštinės žaizdos kaktoje ir dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas plaštakos nugariniame paviršiuje. V. N. dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95). Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. N. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji nebegali pati savarankiškai ne tik susitvarkyti savo aplinkos, atlikti namų ruošos darbų, išeiti pasivaikščioti, nueiti į bažnyčią, parduotuvę, bet negali pasirūpinti savimi. Jai nuolat yra reikalinga kitų asmenų pagalba. Iš 2014-04-24 Blessedo demencijos skalės (2 t., b.l. 46) matyti, kad ji nesugeba atlikti namų ruošos darbų, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sąrašo, pasiklysta namuose, pasiklysta pažįstamose gatvėse, nesusigaudo aplinkoje, neatsimena neseniai buvusių įvykių, nelaiko šlapimo ir išmatų, padidėjęs mąstymo frigidiškumas, padidėjęs egocentrizmas, nepagarbi kitų jausmams, nevaldo emocijų, sumažėjo emocinis atsakas. Po galvos smegenų traumos išsivystė psichikos sutrikimai. Iš 2014-05-19 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad V. N. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės kaulų lūžimas, potrauminė demencija (1 t., b.l. 38). Iš 2014-10-23 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad V. N. gydyta ligoninėje nuo 2014-01-10 iki 2014-01-31, reabilitacinėje ligoninėje nuo 2014-01-31 iki 2014-03-12. Pacientės sveikatos būklė bloga, sutrikusi lygsvara, sutrikusi orientacija laike, erdvėje. Pacientės dokumentai pateikti į NDNT tarnybą. (2 t., b.l. 47). Iš Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 020340 matyti, kad V. N. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2014-11-04 neterminuotai, be to, V. N. nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2014-11-04 neterminuotai. (2 t., b.l. 68)

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Kaltinamoji A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja ir gauna virš 2000 Lt atlyginimą, iš 2014-03-03 pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai buvo 2580 Lt (1 t., b.l. 123), turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra vedusi, vyras dirba ir gauna atlyginimą, šeimoje augina du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko.

Įvertinus nukentėjusiosios V. N. patirtų sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, kaltinamosios A. K. turtinę padėtį, šeimos sudėtį (4 asmenų šeima, iš kurių du mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas), padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės rūšį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas V. N. padarytos neturtinės žalos dydį mažina iki 35 000 Lt.

Civilinis atsakovas AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, atlygino nukentėjusiajai V. N. 8 000 Lt neturtinę žalą (2 t., b.l. 25-26), o kaltinamoji A. K. atlygino 2000 Lt neturtinę žalą patirtą dėl eismo įvykio (2 t., b.l. 67).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusiajai V. N. priteistina likusi 9264 Lt neatlyginta neturtinė žala iš civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, ir 15 736 Lt neturtinė žala iš kaltinamosios A. K..

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamosios A. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, priskyrimu neatsargiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojo A. K. (1 t., b.l. 145) prašymas perduoti A. K. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad A. K. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teista, ši nusikalstama veika nėra sistemingas jos elgesys, bet visiškas atsitiktinumas ir nelaimė ne tik nukentėjusiajai, bei jos artimiesiems, tačiau ir pačiai A. K.. A. K. buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, ji dirba mokytoja, savo darbovietės yra charakterizuojama teigiamai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis, kaip jos vyras, prisiima visą atsakomybę už savo žmoną ir įsipareigoja dėti visas pastangas, kad ji nedarytų naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Mano, kad gali būti vertas teismo pasitikėjimo, kaip laiduotojas bei daryti teigiamą įtaką savo žmonai, kadangi pats yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinį darbą (jau beveik 19 metų dirba policijoje), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. A. K. prašyme nurodytus teiginius patvirtina byloje esanti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK viršininko charakteristika (1 t., b.l. 148-149), pažymos apie teistumą ir administracinį baustumą, iš kurių matyti, kad A. K. neteistas ir administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 146-147). Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios A. K. vyras A. K. turi autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – savo žmonai A. K. ir gali jai daryti teigiamą įtaką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos byloje yra, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji A. K. praeityje nėra teista (1 t., b.l. 132), t.y. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat kaltinamoji A. K. atlygino nukentėjusiosios atstovei N. M. M. neturtinę žalą 2000 Lt sumoje (2 t., b.l. 67), be to, kaltinamoji A. K. charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 122, 125).

Tokiu būdu, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, bei nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji praeityje neteista, nėra bausta administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir A. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, ją perduodant A. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise neskirtinas, kadangi kaltinamoji A. K. būdama blaivi padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje nors ir bausta už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai nėra šiukštūs, be to, nuobaudas yra įvykdžiusi, t.y. nors nusikalstamos veikos padarymo metu ir turėjo galiojančią administracine nuobaudas už KET pažeidimus (1 t., b.l. 129-130), tačiau už 2013-02-27 pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 4 d. buvo taikytas administracinis nurodymas, kuris buvo įvykdytas 2013-04-18, todėl už šį pažeidimą asmuo nelaikomas baustu administracine tvarka, o už 2013-05-16 pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 124 str. 2 d., paskirta bauda sumokėta 2013-05-30. Be to, kaltinamajai A. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą bei vežti vaikus į būrelius.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. (1 t., b.l. 141-142)

Nukentėjusiosios V. N. ir nukentėjusiosios V. N. įstatyminės atstovės N. M. M. advokatė Eglė Gecevičė pateikė pinigų priėmimo kvitus 3000 Lt už teisines paslaugas (1 t., b.l. 194) bei prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Iš Advokatės Eglės Gecevičės užmokesčio paskaičiavimo pažymos matyti, kad klientė N. M. M. už konsultacijas, susipažinimą su byla, ieškinio parengimą turi sumokėti 1500 Lt, klientė V. N. už konsultacijas, susipažinimą su byla, ieškinio parengimą turi sumokėti 1500 Lt (1 t., b.l. 190-191). Šias sumas (3000 Lt) N. M. M. sumokėjo (1 t., b.l. 194)

Nukentėjusiosios V. N. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai 1200 Lt sumai (susipažinimas su byla 300 Lt, ieškinio parengimas 900 Lt (1 t., b.l. 191)). Šias išlaidas ji patyrė dėl A. K. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios A. K.. Nukentėjusiosios V. N. patirtos išlaidos dėl konsultacijų 300 Lt (1 t., b.l. 191) yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos, nes N. M. M. nurodė, kad V. N. sveikata yra bloga, su ja yra apsunkintas bendravimas.

Nukentėjusiosios V. N. įstatyminės atstovės N. M. M. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai 300 Lt sumai (konsultacija 300 Lt) (1 t.., b.l. 190), dėl to jos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios A. K..

N. M. M. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti - Advokatės pakartotinis susipažinimas su ta pačia byla (300 Lt), ieškinio parengimas (900 Lt), prašant priteisti iš nukentėjusiosios N. M. M., kai byloje N. M. M. nėra pripažinta nukentėjusiąja, - yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. K. perduoti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti A. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios V. N. 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios V. N. naudai priteisti 9264 Lt (devynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių litų) neatlygintą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, ir 15 736 Lt (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių litų) neturtinę žalą iš A. K., o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti V. N. ir N. M. M. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 300 Lt (trijų šimtų litų) sumą iš A. K. nukentėjusiosios V. N. įstatyminės atstovės N. M. M. naudai ir 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) sumą iš A. K. nukentėjusiosios V. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.