Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. L., atstovaujamos advokato Viačeslavo Pavlovo, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2028-748/2016 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. L. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. L. 2261,35 Eur išmokėtų sumų, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – 51 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei J. L., buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintos patalpos buvo apdraustos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Ieškovas, vadovaudamasis draudėjo pranešimu ir lokalinėmis sąmatomis, išmokėjo draudėjui 2261,35 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Įvykio metu atsakovė buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl išmokėta draudimo suma priteistina iš atsakovės, kaip asmens, atsakingo už žalos padarymą.Atsakovė J. L. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su padarytos žalos dydžiu, manydama, kad jis neįrodytas, nes yra pateiktos dvi sąmatos, tačiau atsakovė sutinka tik su suma, nurodyta pirmojoje sąmatoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės J. L. 1679,50 Eur išmokėtų sumų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1679,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovas, išmokėjęs draudėjai I. M. draudimo išmoką, reiškia atsakovei subrogacinį reikalavimą dėl ieškovo išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės J. L., kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai apliejimu padarytą žalą dėl buto patalpų sugadinimo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. L. (b. l. 5–6). Aplinkybės, jog dėl įvykio yra atsakinga ieškinyje atsakove nurodyta J. L., neginčijo ir pati atsakovė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog ieškovas teisėtai reikalauja atlyginti žalą iš asmens, tiesiogiai atsakingo už žalos kilimą. Atsakovė J. L. atsiliepime į ieškinį bei duodama paaiškinimus teisme iš esmės neprieštaravo, jog iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų buvo užlietas butas, esantis apačioje. Atsakovės J. L. sūnus M. L. 2012 m. rugpjūčio 18 d. rytą po įvykio kartu su daugiabučio namo bendrijos pirmininku užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir rado koridoriuje apie 1 m skersmens vandens balą. Jis taip pat nurodė, kad iš vakaro bute buvo pastatyta skalbimo mašina, iš kurios galėjo naktį sunktis vanduo. Jam atvykus vanduo nebėgo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė, kaip patalpų savininkė, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, jog nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šie atsakovės veiksmai sąlygojo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui.Ginčas byloje kilo dėl atsakovės veiksmais kilusios žalos dydžio. Ieškovas pateikė teismui 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota remonto vertė – 3041 Lt (880,73 Eur) (b. l. 13–14) ir 2012 m. lapkričio 15 d. lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota remonto vertė – 2758 Lt (798,77 Eur) (b. l. 22–24). Atlikus žalos paskaičiavimą, ieškovas priėmė sprendimus išmokėti būsto draudėjai 1679,51 Eur (5799 Lt) dydžio žalos atlyginimą. Pirmoje 2012 m. rugsėjo 24 d. sąmatoje nurodyta, kad buvo perkamos medžiagos ir atliekami darbai patalpoje – koridoriuje. Šioje patalpoje buvo tvarkomos lubos ir sienos. Pagal sąmatą buvo atliekami darbai: grindų dangų apsauga, ankstesnių dažų nuvalymas, lubų glaistymas bei šlifavimas, gruntavimas bei dažymas, senų tapetų nuplėšimas, sienų paruošimas, naujų apmušalų klijavimas, sieninės paskirstymo dėžutės statymas ir izoliuotų laidų tiesimas (b. l. 13–14). Nurodomi darbai iš esmės sutampa su ieškovo nurodytais įvykio metu patalpoje padarytais pažeidimais. Pirmosios sąmatos duomenys nekelia abejonių ir atsakovei – ji nurodė, kad jos nuomone, šioje sąmatoje nurodytos kainos ir darbai tikrai galėjo būti atliekami I. M. priklausančiame bute po užliejimo.Teismas vertino, kad esant dideliems vidaus apdailos pažeidimams ir atliekant eilę darbų, iš karto negalėjo būti numatyta, kokie darbai turės būti atlikti, todėl antrąją 2012 m. lapkričio 15 d. darbų sąmatą vertintino kaip pagrįstą. Be to, joje nurodyti darbai nesikartoja, jie buvo atliekami kitoje patalpoje. Atsakovė savo prieštaravimų nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3041 Lt (880,73 Eur) sumą pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. lokalinę sąmatą ir 2758 Lt (798,77 Eur) sumą pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytą lokalinę sąmatą, viso 1679,51 Eur (5799 Lt) dydžio žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas.Atsakovė prašė atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 2009 Lt (581,85 Eur) sumą, kurią ieškovas sumokėjo I. M. už apgyvendinimą viešbutyje laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovės nuomone, šis reikalavimas nepagrįstas, nes po užliejimo jau buvo praėję trys mėnesiai ir I. M. nebuvo būtinybės keltis gyventi į viešbutį.Ieškovas pagal gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. IS 036648, kuriuo buvo apdraustas I. M. priklausantis butas, buvo numatęs, kad turtas draudžiamas taikant išplėstinį rizikų paketą. Išplėstinis rizikų paketas numato, kad be išplėstinio draudžiamųjų įvykių sąrašo, taip pat draudžiamos tam tikros papildomos išlaidos, tame tarpe ir laikinojo apgyvendinimo patalpų nuomos iki bus atstatyta draudimo vieta, numatant, kad draudiko atsakomybės limitas: iki 4500 Lt (b. l. 9–10).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas 2012 m. rugpjūčio 17 d. Užlietos buvo ne visos buto patapos – pažeidimai nustatyti koridoriuje, viename iš trijų kambarių, tualete, vonioje ir drabužinėje (b. l. 12). I. M. dėl apgyvendinimo paslaugų apmokėjimo kreipėsi 2012 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po draudiminio įvykio. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos, patirtos sumokant draudėjai už gyvenamosios patalpos nuomą, yra nepagrįstas, nes byloje nėra pateikti įrodymai, jog laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. I. M. butas buvo remontuojamas ir dėl to ji turėjo nuomotis kitą gyvenamąją patalpą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti visas atsakovės tyrėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neįvertino bylos faktinių aplinkybių ir nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktą įrodymą – Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215. Šioje byloje atsakovė neginčijo deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų. Tačiau atsakovė visiškai nesutiko su ieškovo reikalaujamų sumų dydžiu ir laikė, kad šios sumos yra nepagrįstos, nes ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog sąmatose nurodytos sumos ir darbų apimtys yra pagrįstos. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. L. nurodė, kad jis buvo nuėjęs pas kaimynę I. M., bet ji jo neįsileido. Tokiu būdu atsakovės sūnui buvo užkirstas kelias pamatyti, kaip atrodė butas po užliejimo. Teismas visiškai neįvertino šio atsakovės sūnaus pateikto fakto. Apeliantė prašo priimti į bylą naują įrodymą – VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtą Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215.Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. gruodžio 21 d. posėdyje, teismas leido atsakovei iki 2016 m. sausio 15 d. pateikti papildomus įrodymus dėl lokalinės sąmatos tikslumo. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ sutiko perskaičiuoti ieškovo parengtų sąmatų rodiklius, nes nustatė, jog dokumentas parengtas nesilaikant statybos normatyvų ir reikalavimų. Atsakovei gavus iš nepriklausomų draudimo ekspertų grupės Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215 ir ją pateikus posėdyje, teismas atsisakė šį dokumentą priimti, motyvuodamas tuo, kad šio rašytinio įrodymo prijungimas prie bylos, pažeis proceso koncentracijos principą. Prieš pateikiant prašymą priimti paminėtą ataskaitą į bylą, ji buvo pateikta susipažinti ir išnagrinėti ieškovo atstovui ir teismas apie tai žinojo. Nors atsakovė pateikė minėtą dokumentą praleidusi teismo numatytą terminą, teismas be pagrindo atsisakė priimti ginčo nagrinėjimui svarbų ir bylos baigčiai įtaką turintį įrodymą. Buto remonto kaina pagal ieškovo pateiktas ir byloje esančias sąmatas žymiai skiriasi nuo tos kainos, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomo draudimo eksperto. Dėl šios priežasties atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo reikalaujamų ir I. M. išmokėtų išmokų dydžio.Remiantis byloje esančiais dokumentais negalima vienareikšmiškai teigti, kad I. M. buto remontui išleido 1679,50 Eur. Ieškovas teismui yra pateikęs tik jo paties parengtas lokalines sąmatas, draudimo išmokos apskaičiavimo išvadas, išmokų aktus bei turto apžiūros protokolą, pagal kuriuos tik preliminariai galima nustatyti buto pažeidimo mastą. Ieškovas, kaip profesionaliai veikianti draudimo įmonė, neužtikrino tinkamo įrodymų surinkimo, neužfiksavo nuotraukose buto užliejimo padarinių. Taip pat, byloje nėra pateiktos sąskaitos už atliktą remontą arba sąmatos, kurias parengė remonto darbus vykdanti įmonė/subjektas. Be to, ieškovas nepateikė tikslios remonto kainos apskaičiavimo sąmatos pagal rangovo teikiamų paslaugų kainas bei remonto paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos I. M., kurioje turėjo buvo apibrėžti visi reikalingi remonto darbai ir atsiskaitymo tvarka.Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju tarp ieškovo ir I. M. sudaryta sutartis dėl draudimo paslaugų teikimo saisto tik jos šalis, tuo tarpu atsakovei šios sąlygos nėra privalomos ir jos nesaisto. Dėl šios priežasties atsakovė turi atlyginti ieškovui tik pagal rinkos kainas paskaičiuotas buto remonto išlaidas, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais. Kitaip būtų pažeistos atsakovės teisės ir interesai, kadangi netinkamai skaičiuojant buto remonto išlaidas, galimai bus sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.Teismas sprendime pripažino, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktines buto remonto išlaidas. Šiuo atveju yra tik draudiko, t. y. ieškovo paskaičiavimai, kuris pats nevykdė remonto darbų ir atsiskaitymo su rangovu procese nedalyvavo. Neteisingai paskaičiavus I. M. turėtas buto remonto išlaidas, atsakovė būtų įpareigota atlyginti ieškovui sumas, kurių I. M. nepatyrė arba galėjo šių išlaidų išvengti. Atsakovė neturi pareigos mokėti daugiau, nei patyrė ar galėjo iš tiesų patirti I. M. atlikus buto remontą.Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo naujų įrodymų nepriimti, apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pagal bendrą Civilinio proceso kodekse įtvirtintą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimų ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 2 d.). Aptariamu atveju ieškovo pareiga buvo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį, siejantį neteisėtus veiksmus ir žalos atsiradimą, bei atsakovės kaltę.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytos žalos dydžio, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus. Atsakovė viso proceso metu nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuriuo būtų paneigusi ieškovo pateiktus žalos apskaičiavimo metodus. Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad išmokėta per didelė draudimo išmoka, tačiau, kaip ir minėta, įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, nepateikė.Apeliantė turėjo visas galimybes laiku pateikti jos atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, jų pateikimo būtinybė atsirado ne po teismo sprendimo priėmimo, ji tą suprasti turėjo jau gavusi ieškinį, tačiau savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, nebuvo aktyvi, neprašė teismo skirti daugiau laiko įrodymams surinkti, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. M. laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2013 m. sausio 17 d. ieškovo AAS „Gensidige Baltic“ draudimo kompanijoje buvo apdraudusi jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). I. M. priklausančio buto koridoriuje ir kambaryje 2012 m. rugpjūčio 17 d. 22.00 val. per lubas pradėjo sunktis vanduo, todėl ji kreipėsi į DNSB „Pakraštys“ pirmininką, kuris užsuko visame name vandenį. Sekančios dienos rytą pagal namo pirmininko iškvietimą į įvykio vietą atvykusi namą prižiūrinti UAB „Lomenita“ nustatė, kad avarijos priežastis yra netinkamai prižiūrimas virš I. M. buto esančio rekonstruojamo 44 buto vidaus vandentiekis.I. M. m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į ieškovą su pranešimu apie įvykį, kuriame nurodė, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 17 d. įvykio buvo sugadintos koridoriaus ir kambario lubos, elektros instaliacija koridoriuje, kambaryje, tualete, vonioje ir drabužinėje. Draudimo įmonės atstovas 2012 d. rugpjūčio 21 d. apdraustą butą apžiūrėjo ir surašė turto apžiūros protokolą, kuriame nurodė, kad apdrausto buto koridoriaus sienos ir kambario 40-8 lubos pūslėtos, nėra apšvietimo koridoriuje, kambaryje 40-4, vonioje ir tualete. Ieškovas 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarė lokalinę sąmatą, kurioje nurodė, kad buto remonto vertė sudarytų 3041 Lt (880,73 Eur) ir tą pačią dieną surašė draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą Nr. 1-108-159, kurioje nurodė draudimo išmoką 3041 Lt (880,73 Eur). Ši suma 2012 m. rugsėjo 26 d. pervesta I. M..I. M. 2012 m. lapkričio 8 d. ieškovui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. lokalinė sąmata nebuvo suderinta su apdrausto buto savininke, o pervesta suma neatitinka atlikto remonto darbų išlaidų, todėl prašė perskaičiuoti sąmatą bei suderinti su nukentėjusiąja. Ieškovas 2012 m. lapkričio 15 d. sudarė kitą lokalinę sąmatą ir nurodė remonto darbų vertę – 2758 Lt (798,77 Eur), pateikė draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą Nr. 1-408-159, išmokos pažymą ir aktą, kuriuose nurodyta išmoka 2758 Lt (798,77 Eur). Ši suma tą pačią dieną pervesta I. M..I. M. 2012 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą prašydama sumokėti už gyvenimą viešbutyje pagal pateiktą 2012 m. lapkričio 19 d. paslaugų tiekimo sutartį Nr. 12-11-19 už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir pridėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 121119, kuriame nurodyta paslaugų suma 2009 Lt (581,85 Eur). Ieškovas 2012 m. lapkričio 21 d. pateikė draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą, 2012 m. gruodžio 5 d. išmokos aktą, kuriame nurodė išmokamą sumą 2009 Lt (581,85 Eur). Ši suma 2012 m. gruodžio 5 d. pervesta I. M.. Taigi nustatyta, kad iš viso ieškovas I. M. pervedė 7808 Lt (2261,35 Eur).Ieškovė 2012 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė atsakingo už padarytą žalą 44 buto savininkei J. L. pretenzijas dėl visos išmokėtos 7808 Lt (2261,35 Eur) atlyginimo. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialąv. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė iš esmės neginčija deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamų priteisti sumų dydžiu. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų sąmatose nurodytų sumų ir darbų apimčių pagrįstumą. Apeliantė prašo priimti į bylą naują įrodymą – VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtą Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215, kurią pirmosios instancijos teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai atsisakė priimti.Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui 2015 m. rugsėjo 29 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jai kyla pagrįstų abejonių dėl draudimo kompanijos I. M. išmokėtų sumų dydžio. Teismas, siekdamas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir sudaryti šalims galimybę pateikti visus turimus įrodymus, surengė tris parengiamuosius posėdžius (2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. gruodžio 21 d.), kurių metu apklausinėjo liudytojus, siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus. Trečiojo parengiamojo posėdžio metu teismas atsakovei suteikė galimybę iki 2015 m. sausio 15 d. pateikti papildomus įrodymus – lokalinę sąmatą dėl žalos dydžio paskaičiavimo. Iki nustatyto termino atsakovė jokių naujų įrodymų teismui nepateikė. 2016 m. vasario 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė teismo atnaujinti terminą žalos dydžio paskaičiavimams pateikti, nes paskaičiavimus atsakovės sūnus atstovui pateikė prieš pat teismo posėdį, tačiau netinkamos formos (2016 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 min. – 5 min. 40 sek.). Šalių prašymu teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, sudarydamas galimybę joms abipusių nuolaidų būdu sudaryti taikos sutartį, tačiau sudaryti taikos sutartį šalims nepavyko.2016 m. kovo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pakartotinai pateikė teismui VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtą Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215 ir prašė priimti ją į bylą. Nurodė, jog ieškovo atstovas su šiuo įrodymu susipažino svarstant taikos sutarties sudarymo galimybę, o teismui šis įrodymas nepateiktas iki posėdžio, tikintis sudaryti su ieškovu taikos sutartį (2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 min. 40 sek – 3 min. 40 sek.). Teismas šį įrodymą atsisakė priimti, kaip pateiktą žymiai praleidus teismo nustatytą terminą jam pateikti. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vilkindama bylos nagrinėjimą (2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 23 sek. – 7 min. 40 sek.).Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nutarties 25, 26 ir 27 punktuose išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti į bylą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtą Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215. Prieš tai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Ginčas dėl žalos dydžio tarp šalių kilo nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Tai patvirtina 2015 m. rugsėjo 29 d. pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą suteikė galimybę šalims pateikti teismui visus ginčui išspręsti svarbius šalių manymu rašytinius įrodymus. Minėtam įrodymui pateikti atsakovei papildomai buvo suteiktas beveik vieno mėnesio terminas (nuo 2015-12-21 iki 2016-01-15). Tačiau šis įrodymas teismui pateiktas tik 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu, nenurodant jokių svarbių priežasčių, dėl kurių minėtas dokumentas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas nei teismo nustatytu terminu, nei iki 2016 m. kovo 2 d. teismo posėdžio pradžios. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantės pateiktą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtą Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160215, kolegija atsisako priimti, nes pripažįsta, jog šį dokumentą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti. Be to, kolegija konstatuoja, jog šio dokumento pateikimo būtinybė nėra iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.). Apeliantė savo skunde iš esmės nesutinka tik su priteistos žalos dydžiu. Jos nuomone byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktines buto remonto išlaidas. Byloje yra tik draudiko paskaičiavimai, kuris pats remonto darbų nevykdė ir atsiskaitymo su rangovu procese nedalyvavo. Todėl neteisingai paskaičiavus I. M. turėtas buto remonto išlaidas, atsakovė būtų įpareigota atlyginti ieškovui sumas, kurių I. M. nepatyrė.Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 21, 22, 27 punktais, 75, 77 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Ieškovas žalos dydį grindžia 2012 m. rugsėjo 24 d. sudaryta lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota remonto vertė yra 3041 Lt (880,73 Eur) ir vėlesne 2012 m. lapkričio 15 d. lokaline sąmata, kurioje apskaičiuota remonto vertė yra 2758 Lt (798,77 Eur). Jų pagrindu ieškovas priėmė sprendimus išmokėti būsto draudėjai 1679,50 Eur (5799 Lt) bendro dydžio žalos atlyginimą. Pirmoji 2012 m. rugsėjo 24 d. lokalinė sąmata sudaryta pagal 2012 m. kovo mėnesio kainas. Remonto darbai I. M. bute atlikti tvarkant koridoriaus lubas ir sienas. Atlikti darbai – grindų dangų apsauga, padengiant polietileno plėvele (16,44 Lt), anksčiau dažytų lubų vandeniniais dažais nuvalymas, nuplaunant paviršių (23,24 Lt), tinkuotų arba betono lubų glaistymas, šlifavimas du kartus (93,81 Lt), lubų paviršių tarpinis gruntavimas (48,79 Lt), lubų dažymas 188,94 Lt), senų tapetų nuplėšimas 936,94 Lt), sienų paruošimas apmušalų (tapetų) klijavimui (57,81 Lt + 1375,11 Lt), sieninės paskirstymo dėžutės montavimas (237,84 Lt), laidų teisimas (910,20 Lt). Akivaizdu, kad šie darbai ir medžiagos buvo reikalingi ieškovo nurodytiems įvykio metu bute padarytiems pažeidimams pašalinti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu buvo aplietos ir apgadintos koridoriaus bei vieno iš kambarių (plane 40-8) lubos, sugadinta elektros instaliacija koridoriuje, kambaryje, tualeto, vonios ir drabužinės patalpose. Todėl nėra pagrindo abejoti prieš tai minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodytais duomenimis.Antroji 2012 m. lapkričio 15 d. lokalinė sąmata sudaryta 2012 m. spalio mėnesio kainomis, kurios paskaičiuotos I. M. bute atlikus koridoriaus ir kambario remontą. Sąmatoje nurodyti atlikti darbai: lubų karkasų demontavimas (59,11 Lt), lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis (133,26 Lt), halogeninių šviestuvų demontavimas (162,49 Lt), halogeninių šviestuvų montavimas 271,22 Lt), siūlių užtaisymas (55,93 Lt), plyšių štrabavimas ir glaistymas (30,02 Lt), lubų glaistymas (61,57 Lt), dažymas (122,22 Lt), sienų gipso kartono karkaso demontavimas (162,86 Lt), sienų apkalimas dvigubo gipskartonio plokštėmis (344,80 Lt), sienų klijavimas apmušalais (1303,65 Lt).Taigi, nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sąmatose nurodyti atlikti darbai nesikartoja, tokie darbai ir medžiagos buvo būtini šalinant vandens užliejimo sukeltas pasekmes. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta 2012 m. lapkričio 15 d. darbų sąmata taip pat yra pagrįsta. Įrodymų, paneigiančių sąmatose nurodytų darbų apimtis, medžiagų kiekius ar jų kainas, byloje nėra. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo sąmatose paskaičiuotas sumas, atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė draudimo išmokos, sumokėtos nukentėjusiam asmeniui – I. M. dydžio pagrįstumą. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.