Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įgaliotam asmeniui Kasparui Spirgiui, atsakovės J. L. atstovui advokatui Viačelav Pavlov, nedalyvaujant atsakovei J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. L. dėl išmokėtų sumų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. L. 2261,35 Eur išmokėtų sumų, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – 51 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei J. L., buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintos patalpos buvo apdraustos AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale (draudimo liudijimas Nr. IS 036648). Ieškovas, vadovaudamasis draudėjo pranešimu ir lokalinėmis sąmatomis, išmokėjo draudėjui 2261,35 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Įvykio metu atsakovė buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl išmokėta draudimo suma priteistina iš atsakovės, kaip asmens, atsakingo už žalos padarymą (b.l. 3-4).

Teismo posėdžių metu ieškovo įgaliotas asmuo ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovas išmokėjo I. M. ieškinyje nurodytą sumą per tris kartus: pagal sudarytas dvi lokalias sąmatas ir už draudėjos apgyvendinimą viešbutyje, nes butas buvo smarkiai apgadintas. Dvi sąmatos dėl to, kad pirmoji buvo sudaryta dėl neginčijamų ir akivaizdžių sugadinimų atlyginimui, o antroji – už vėliau patikslintus sugadinimus, nes bute buvo smarkiai apgadintos sienos, lubos ir elektros instaliacija. Nurodė, kad buvo aplietas koridorius (40-1), kambarys (40-8), elektros instaliacija sugadinta kambaryje (40-4), vonioje ir tualete. Pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. sąmatą buvo remontuojamos patalpos – koridorius; pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sąmatą buvo remontuojamas koridorius ir kambarys (40-8). Kiti kambariai ir patalpos nebuvo remontuojami, juose tik buvo remontuojama elektros instaliacija. Už gyvenimą viešbutyje reikėjo sumokėti, nes remonto metu bute negalima buvo gyventi. Užlietas butas buvo apžiūrėtas vieną kartą 2012 m. rugpjūčio 21 d. Sudarytos dvi sąmatos, nes padaryta žala buvo didelė, ją reikėjo tikslinti. Nurodė, kad draudimo sutartyje yra numatyta galimybė apgyvendinti draudėją viešbutyje esant reikalui, numatant maksimalią, už apgyvendinimą mokėtiną sumą. Visos sumokėtos išmokos buvo skirtos užliejimo pasekmių likvidavimui ar asmenų apgyvendinimui remonto metu.

Atsakovė J. L. byloje pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jai žinoma, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo užlietas I. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo 2012 m. rugpjūčio 21 d., nurodyti turto defektai: koridoriaus sienos pūslėtos, kambario lubos pūslėtos, nėra elektros apšvietimo koridoriuje, kambaryje, vonioje ir WC. Pagal byloje esantį buto planą, aplietos patalpos: kambario, pažymėto 40-8, lubos, pūslėtos koridoriaus 40-1 sienos, kambaryje 40-4, vonioje 40-3, tualete 40-2 nėra apšvietimo (b.l. 12, 15). 2012 m. rugsėjo 24 d. pateikiama lokalinė sąmata, kur nurodoma bendra suma su PVM – 880,73 Eur (3041,00 Lt), kuri turėjo padengti visus nuostolius atsiradusius dėl apliejimo. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikta 2012 m. lapkričio 15 d. lokalinė sąmata Nr. 731, kurios suma su PVM nurodyta 798,77 Eur (2758 Lt), ir joje nurodyti atliekami darbai dubliuoja jau atliktus pagal ankstesnę sąmatą ir, jos nuomone, yra atliekami I. M. kaip tolesnis kitų kambarių bute remontas, tik sąskaitos pateikiamos draudimui. Be to, ieškovo pateiktos sąmatų vertės, atsakovės nuomone, yra netikslios. Atsakovė pažymi, kad I. M. gyveno trijų kambarių bute, tad kelia abejonių pateikta paslaugų tiekimo sutartis bei kvitas, kuriuose nurodyta – jog už gyvenamo ploto nuomą nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., viso mokėtina 581,85 Eur (2009 Lt) suma. Atsakovės nuomone, aplinkybės, kad bute kur po apliejimo buvo pūslėta koridoriaus siena bei vieno kambario lubos, I. M. gyveno 3 mėnesius, o nuo 2012 m. lapkričio 19 d. bute tapo neįmanoma gyventi dar ir kituose dvejuose kambariuose priklausančiuose I. M., neatitinka tikrovės. Nurodė, kad į ją buvo kreiptasi vieną kartą dėl draudiminių sumų grąžinimo. Ieškovas turėjo atsakovės kontaktus, tačiau iškilus abejonių dėl sumos, daugiau į atsakovę nesikreipė. Atsakovė nurodo, kad ieškinyje pateiktas reikalavimas dėl žalos sumos nėra pagrįstas, todėl iš jos reikalaujama padarytos žalos suma nepriteistina (b.l. 37-38).

Teismo posėdžių metu atsakovės J. L. atstovai atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes palaikė. Paaiškino, kad nesutinka su padarytos žalos dydžiu, mano, kad jis neįrodytas. Užpylimas 2012 m. rugpjūčio 17 d. įvyko galimai iš atsakovei priklausančio buto Nr. 44. Nurodė, kad sąmatose nurodyti darbai, pvz., tapetavimas, nurodomi abejose sąmatose – 2012 m. rugsėjo ir lapkričio, todėl atsakovė sutinka tik su suma, nurodyta pirmojoje sąmatoje. Nurodo, kad iš byloje pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti darbų turinio, kiekio ir kaštų, netgi neaišku, ar nurodyti remonto darbai tikrai vyko. Nurodė, kad byloje nėra duomenų – nuotraukų, kaip po įvykio atrodė užlietas butas. Liudytojas M. L., atvykęs į įvykio vietą, į užlietą butą nebuvo įleistas. Ieškovas, kaip turto draudikas, nepasirūpino tinkamai surinkti įrodymus, reikalingus padarytai žalai įrodyti – nuotraukų, kvitų, darbų priėmimo aktų ir pan. Nesutinka su reikalavimu dėl atlyginimo už gyvenimą viešbutyje, nes I. M. pragyveno bute po įvykio tris mėnesius ir tik tada nusprendė, kad jai reikia persikelti gyventi į viešbutį. Prašo mažinti priteisiamą sumą.

Liudytoja I. M. parodė, kad įvykio metu buvo aplietos viso jai priklausančio buto koridoriaus lubos ir sienos, didžiojo kambario – lubos ir viena siena, sugadintas elektros apšvietimas. Kitų aplinkybių neatsimena. Kodėl buvo tikslinamos sąmatos neprisimena. Nurodė, kad tuo metu laukėsi, todėl remonto metu persikėlė gyventi į viešbutį, nes tai buvo numatyta draudimo sutartyje. Kiek truko remontas neatsimena, tačiau gyventi remonto metu negalėjo dėl dulkių. Butas iki užliejimo buvo suremontuotas. Po užliejimo dar teko būti tame bute, bet, kiek laiko, neatsimena. Po apliejimo buvo keičiami laidai, naujos lubos ir tapetai koridoriuje ir kambaryje.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis dirba AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, žalų reguliavimo ekspertu. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad tiesiogiai skaičiuojant nuostolius nedalyvavo, tik konsultavo aiškinant sąmatas. Nurodė, kad skaičiuojant tapetuojamų sienų plotą reikia sudėti visų sienų plotą. Buto sienų kvadratūra visuomet yra ženkliai didesnė už patalpos kvadratūrą. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad poreikis pateikti kelias sąmatas atsiranda tada, kai reikia tikslinti pirminę sąmatą dėl vėliau išryškėjusio pažeidimo poveikio. Užliejimo padariniai paprastai pasimato per 1-2 savaites, tačiau šiuo atveju užliejimas buvo nemažas, nes sienos buvo pūslėtos praėjus penkioms dienoms. Fiksuojant įvykį nėra privaloma nurodyti tikslaus pažeidimo poveikio ploto, nes vis tiek turės būti tvarkoma visa sienos ar lubų plokštuma. Lokalinės sąmatos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus vidutinius dydžius, kurie perskaičiuojami kas pusę metų. Jei asmuo pateikia kvitus dėl brangesnių medžiagų pirkimo buto įrengimui iki užliejimo, sąmata pagal tai taip pat gali būti koreguojama.

Liudytojas A. U. parodė, kad jis yra UAB „Lomenita“ darbų vykdytojas. Reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas nenurodė.

Liudytojas M. L. parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini), yra atsakovės sūnus. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d. ryte paskambino namo pirmininkas, pasakė, kad įtaria, jog iš buto sunkiasi vanduo. Atvykęs kartu su namo bendrijos pirmininku, užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir rado koridoriuje apie 1 m skersmens vandens balutę. Jis taip pat nurodė, kad iš vakaro bute buvo pastatyta skalbimo mašina, iš kurios galėjo naktį sunktis vanduo. Jam atvykus vanduo nebėgo. Atsakovės butas nebuvo apžiūrėtas. Pas kaimynę I. M. buvo nuėjęs, tačiau ji jo neįsileido, jis negalėjo pamatyti, kaip atrodė butas po užliejimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovas AAS „Gensidige Baltic“ Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. IS036648 pagrindu apdraudė draudėjos I. M. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2013 m. sausio 17 d. (b.l. 9-10). Atsakovei J. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). 2012 m. rugpjūčio 21 d. draudėja I. M. kreipėsi į ieškovą pranešdama apie įvykusį draudiminį įvykį – nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. jos buto koridoriuje ir kambaryje per lubas pradėjo sunktis vanduo, kuris sugadino koridoriaus ir kambario lubas, elektros instaliaciją koridoriuje, kambaryje, tualeto, vonios ir drabužinės patalpose, vanduo sunkiasi iš aukščiau esančio rekonstruojamo buto Nr. 44 (b.l. 11). 2012 d. rugpjūčio 21 d. apdraustas butas buvo apžiūrėtas ir surašytas turto apžiūros protokolas (b.l. 12), kuriame rasti nurodyti apdrausto būsto apgadinimai – pūslėtos koridoriaus sienos ir kambario (40-8) lubos, nėra apšvietimo koridoriuje, kambaryje (40-4), vonioje ir tualete. Ieškovo 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota remonto vertė – 3041 Lt (880,73 Eur) (b.l. 13-14). 2012 m. rugsėjo 24 d. surašyta draudimo išmokos apskaičiavimo išvada 3041 Lt (880,73 Eur) sumai (b.l. 8). 2012 m. lapkričio 15 d. I. M. kreipėsi į ieškovą prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl 2012 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio užpylimo (b.l. 21). Ieškovo 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuota remonto vertė – 2758 Lt (798,77 Eur) (b.l. 22-24). 2012 m. lapkričio 15 d. draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje bei išmokos mokėjimo pažymoje Nr. 1-108-159 ir išmokos akte nurodoma išmoka 2758 Lt (798,77 Eur) sumai (b.l. 18-21). 2012 m. lapkričio 20 d. I. M. kreipėsi į ieškovą prašydamas apmokėti kvitą už viešbutį – 2009 Lt (581,85 Eur), prašydama sumokėti už pragyvenimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl bute po užliejimo vykstančio remonto. Byloje pateikta 2012 m. lapkričio 19 d. paslaugų tiekimo sutartis Nr. 12-11-19, sudaryta tarp I. M. ir A. K., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl gyvenamųjų patalpų ploto nuomos nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2012 m. lapkričio 19 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 121119 2009 Lt (581,85 Eur) sumai (b.l. 92-94). 2012 m. lapkričio 21 d. draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje ir išmokos akte nurodoma išmoka 2009 Lt (581,85 Eur) sumai (b.l. 90-91). Ieškovas 2012 m. rugsėjo 26 d. pavedimu sumokėjo I. M. 3041 Lt (880,73 Eur), 2012 m. lapkričio 15 d. pavedimu sumokėjo I. M. 2758 Lt (798,77 Eur) ir 2012 m. gruodžio 5 d. pavedimu sumokėjo I. M. 2009 Lt (581,85 Eur), viso 7808 Lt (2261,35 Eur, b.l. 76, 89, 95).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Vadovaujantis CK 6.263 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasi šia įstatymine norma, ieškovas, išmokėjusi draudėjai I. M. draudimo išmoką, reiškia atsakovei subrogacinį reikalavimą dėl ieškovo išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės J. L., kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai apliejimu padarytą žalą dėl buto patalpų sugadinimo. Ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. L. (b.l. 5-6). Aplinkybės, jog dėl įvykio yra atsakinga ieškinyje atsakove nurodyta J. L., neginčijo ir pati atsakovė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas teisėtai reikalauja atlyginti žalą iš asmens, tiesiogiai atsakingo už žalos kilimą.

Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Šioje byloje atsakovė neginčijo deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, t.y. atsakovė J. L. atsiliepime į ieškinį bei duodama paaiškinimus teisme iš esmės neprieštaravo, jog iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų buvo užlietas butas, esantis apačioje, ir įvyko draudiminis įvykis, to neneigė ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės J. L. sūnus M. L., kuris pirmas 2012 m. rugpjūčio 18 d. rytą po įvykio kartu su daugiabučio namo bendrijos pirmininku užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir rado koridoriuje apie 1 m skersmens vandens balą. Jis taip pat nurodė, kad iš vakaro bute buvo pastatyta skalbimo mašina, iš kurios galėjo naktį sunktis vanduo. Jam atvykus vanduo nebėgo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė, kaip patalpų savininkė, atliko neteisėtus veiksmus t.y. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šie atsakovės veiksmai sąlygojo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui. Byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl atsakovei nuosavybės teise valdomame bute įvykusio gedimo, ko pasekoje įvyko draudiminis įvykis.

Dėl žalos dydžio.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės veiksmais kilusios žalos dydžio.

Ieškovas pateikė teismui 2012 m. rugsėjo 24 d. sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota remonto vertė – 3041 Lt (880,73 Eur) (b.l. 13-14) ir 2012 m. lapkričio 15 d. lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota remonto vertė – 2758 Lt (798,77 Eur) (b.l. 22-24). Atlikus žalos paskaičiavimą, ieškovas priėmė sprendimus išmokėti būsto draudėjai 1679,51 Eur (5799 Lt) dydžio žalos atlyginimą.

2012 m. rugsėjo 24 d. sąmatoje, sudarytoje pagal 2012 m. kovo mėnesio kainas, nurodyta, kad buvo perkamos medžiagos ir atliekami darbai patalpoje – koridoriuje. Šioje patalpoje buvo tvarkomos lubos ir sienos. Pagal sąmatą buvo atliekami darbai: grindų dangų apsauga, ankstesnių dažų nuvalymas, lubų glaistymas bei šlifavimas, gruntavimas bei dažymas, senų tapetų nuplėšimas, sienų paruošimas, naujų apmušalų klijavimas, sieninės paskirstymo dėžutės statymas ir izoliuotų laidų tiesimas (b.l. 13-14). Nurodomi darbai iš esmės sutampa su ieškovo nurodytais įvykio metu patalpoje padarytais pažeidimais. Pirmosios sąmatos duomenys nekelia abejonių ir atsakovei – ji nurodė, kad jos nuomone, šioje sąmatoje nurodytos kainos ir darbai tikrai galėjo būti atliekami I. M. priklausančiame bute po užliejimo. Teismo nuomone, nurodyti darbai ir priemonės yra pagrįsti po įvykusio patalpos užliejimo vandeniu. Liudytojas M. L. nurodė, kad užliejimo šaltinis kaip tik buvo patalpoje virš užlieto koridoriaus, todėl tikėtina, kad šioje patalpoje užliejimo padariniai buvo didžiausi.

Byloje nustatyta, jog buvo aplietos bei sugadintos koridoriaus ir vieno iš kambarių (plane 40-8) lubos, sugadinta elektros instaliacija koridoriuje, kambaryje, tualeto, vonios ir drabužinės patalpose. Byloje liudytoju apklaustas ieškovo žalų registravimo ekspertas G. S. paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad tapetai patalpose buvo pūslėti, tikėtina, kad užliejimas buvo nemažas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad praėjus keturioms dienoms po įvykio, pildant turto apžiūros protokolą, nustatyta, kad po užliejimo koridoriaus sienos ir kambario (plane 40-8) lubos buvo pūslėtos, apšvietimo nebuvo koridoriuje, kambaryje (plane 40-4), vonioje ir tualete (b.l. 12), todėl norint atlikti remonto darbus reikalinga pakeisti tapetus bei elektros instaliaciją.

2012 m. lapkričio 15 d. sudaryta antra lokalinė sąmata (b.l. 22-24), kurioje nurodyta, kad sąmatoje nurodomos 2012 m. spalio mėnesį galiojusios darbų bei prekių kainos. Nurodoma, kad atliekamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto sienų remontas, nurodytos patalpos – koridorius ir kambarys (nenurodytas kambario kodas). Sąmatoje nurodomi atliekami darbai: lubų karkasų demontavimas, lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, halogeninių šviestuvų demontavimas, halogeninių šviestuvų montavimas, siūlių užtaisymas, plyšių štrabavimas ir glaistymas, lubų glaistymas, dažymas, sienų gipso kartono karkaso demontavimas, sienų apkalimas dvigubo gipskartonio plokštėmis, sienų klijavimas apmušalais. Kaip matyti iš 2012 m. rugsėjo 15 d. ir pastarojoje sąmatoje nurodytų atliekamų darbų - jie nesikartoja. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad esant dideliam vidaus apdailos pažeidimui ir atliekant eilę darbų, iš karto negalėjo būti numatyta, kokie darbai turės būti atlikti. Todėl antroji 2012 m. lapkričio 15 d. darbų sąmata teismo vertintina, kaip pagrįsta. Be to, joje nurodyti darbai nesikartoja, jie atliekami kitoje patalpoje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. S., kuris nurodė, kad pagal padarytus pažeidimus ir jų pasekmes matyti, kad užliejimas buvo gana didelis. Abejose sąmatose nurodytos darbų ir prekių kainos teismui abejonių nekelia.

Atsakovė draudėjai priklausančio buto užliejimu padarytos žalos mastą ir dydį, nurodytą 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytose sąmatose, ginčija apsiribodama tik savo subjektyviais paaiškinimais ir nuomone, bet nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti ieškovo pateiktais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais. Sudarant turto apžiūros aktą buvo nustatytas preliminarus žalos mastas, siekiant pašalinti turto trūkumus sudaryta išsami sąmata, kurioje buvo detalizuotos atliekamų darbų apimtys ir jų įkainiai. Teismo nuomone, ieškovo 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytose sąmatose nurodyti konkrečių darbų ir medžiagų kiekiai ir įkainiai, buvo būtini pašalinti vandens užliejimo pasekmes. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino kokiu būdu buvo skaičiuojama padaryta žala ir reikalingi atlikti remonto darbai, medžiagos. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo aplinkybes pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytas lokalines sąmatas.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės prieštaravimais, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytose sąmatose nurodyti darbų ir medžiagų kiekiai yra neteisingi ir sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3041 Lt (880,73 Eur) sumą pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. lokalinę sąmatą ir 2758 Lt (798,77 Eur) sumą pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sudarytą lokalinę sąmatą, viso 1679,51 Eur (5799 Lt) dydžio žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovė prašo atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 2009 Lt (581,85 Eur) sumą, kurią ieškovas sumokėjo I. M. už apgyvendinimą viešbutyje laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovės nuomone, šis reikalavimas nepagrįstas, nes po užliejimo jau buvo praėję trys mėnesiai ir I. M. nebuvo reikalo keltis gyventi į viešbutį. Ieškovas, pateikdamas į bylą papildomai žalos bylos medžiagą (b.l. 60-116), pateikė I. M. 2012 m. lapkričio 20 d. elektroninį laišką ieškovo žalos sureguliavimo ekspertui J. P., kuriame nurodė, kad yra siunčiamas kvitas už viešbutį už laikotarpį iki naujųjų metų, nes tiek laiko numatomai tęsis remontas, apgyvendinimo kaina – 49 Lt už naktį; taip pat pateikė 2012 m. lapkričio 19 d. paslaugų tiekimo sutartį Nr. 12-11-19, kuria I. M. nuomojasi iš A. K., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)gyvenamąsias patalpas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., esančias (duomenys neskelbtini)už 2009 Lt (581,85 Eur) sumą. Pridedamas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 121119 2009 Lt sumai už gyvenamojo ploto nuomą nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.(b.l. 92-94).

Ieškovas pagal gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apdraustas I. M. priklausantis butas, buvo numatęs, kad turtas draudžiamas taikant išplėstinį rizikų paketą. Išplėstinis rizikų paketas numato, kad be išplėstinio draudžiamųjų įvykių sąrašo, taip pat draudžiamos tam tikros papildomos išlaidos, tame tarpe ir laikinojo apgyvendinimo patalpų nuomos iki bus atstatyta draudimo vieta, numatant, kad draudiko atsakomybės limitas: iki 4500 Lt (b.l. 9-10). Ieškovas pateikė byloje 2012 m. gruodžio 5 d. mokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. M. sumokėta 2009 Lt už viešbučio paslaugas (b.l. 95). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas 2012 m. rugpjūčio 17 d., buvo užlietos ne visos buto patapos – pažeidimai nustatyti koridoriuje, viename iš trijų kambarių, tualete, vonioje ir drabužinėje (b.l. 12). I. M. dėl apgyvendinimo paslaugų apmokėjimo kreipėsi 2012 m. lapkričio 20 d. t.y. praėjus trims mėnesiams po draudiminio įvykio. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl žalos, patirtos sumokant draudėjai už gyvenamosios patalpos nuomą, yra nepagrįstas, nes, byloje nėra pateikti įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. I. M. butas buvo remontuojamas ir dėl to ji turėjo nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Nėra įrodyta, kad nurodytu laikotarpiu bute vyko remontas. Pažymėtina, kad žala paskaičiuota ne pagal faktines remonto išlaidas, kurios patvirtintų iš tiesų buvus remontą, o tik pagal draudiko paskaičiavimus. Liudytoja I. M. taip pat negalėjo nurodyti laikotarpio, kada vyko buto remontas ir, kada jis baigėsi. Be to, byloje nepateikti įrodymai, patvirtnantys, kad I. M. visą nurodytą sumą tikrai sumokėjo patalpas nuomojančiam asmeniui – banko pavedimo kopija ar pan., o taip pat nepagrįsta atrodo gyvenamųjų patalpų nuoma ilgesniam nei mėnuo laikui, iš anksto numatant, kad remonto darbai užsitęs būtent tokį laikotarpį.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė įrodymus, kurie iš dalies patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl ieškinys dalyje dėl 1679,50 Eur išmokėtų sumų grąžinimo tenkintinas, kaip įrodytas ir pagrįstas. Ieškinys dalyje dėl 581,85 Eur (2009 Lt) išmokėtų sumų grąžinimo atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės J. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui proporcingai patenkintai ieškinio daliai – 37,74 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4).

Atsakovė pateikė byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 261 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b.l. 144-150). Teismui iš dalies patenkinus ieškinį, iš ieškovo priteistina atsakovei 67,86 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 37,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina 67,86 Eur, vykdo šalių išlaidų įskaitymą ir priteisia iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsakovei J. L. 30,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra 2,74 Eur t.y. mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais, ir sprendžia, kad dėl visų teisiškai reikšmingų argumentų pasisakė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, vieningas registro Nr. (duomenys neskelbtini) buv.: Brivibas g. 39, Ryga, Latvija, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, buv. v.: T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, iš atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1679,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus penkiasdešimt centų) išmokėtų sumų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1679,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, vieningas registro Nr. (duomenys neskelbtini) buv.: Brivibas g. 39, Ryga, Latvija, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, buv. v.: T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, bylinėjimosi išlaidas - 30,12 Eur (trisdešimt eurų dvylika centų) už teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.