- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-954-1138/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-02203-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Kelmės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis, V. S., nuo 1995 m. iki šiol valdo ir tvarko fermos dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66, kurios sudaro 1620/10000 viso pastato dalių ir įgijo nuosavybės teisę į šią nekilnojamojo turto dalį.
1.1. Nurodė, kad VĮ „Registrų centas“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turto įregistravimo, kadangi neturi tų dokumentų, kurie leistų iš karto registruoti nekilnojamąjį turtą.
1.2. Kelmės apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2-757-446/2015 buvo nustatytas nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu faktas, kad S. G. ir D. K. dalinės nuosavybės teisėmis valdo fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (4129/10000 dalis valdo S. G., 4251/10000 dalis valdo D. K.). Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad fermos 1-1/16,09 ir 1-7/122,66 patalpas, kurios sudaro 1620/10000 viso pastato dalių valdo pareiškėjas V. S.. Tuo metu pareiškėjo sveikata ir finansinė padėtis neleido kartu su kitais savininkais kreiptis į teismą, be to, manė, kad iš jo turimos nuosavybės niekas neatims.
Šalies argumentai
1.3. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 yra surinkti archyviniai dokumentai apie ŽŪB „P.“ nekilnojamojo turto išdalijimą už pajus buvusiems pajininkams ir teismo sprendime užfiksuotas faktas, kad pareiškėjas valdo už pajus gautą fermos dalį kartu su kitais dviem bendraturčiais. Fermos bendraturčiai keitėsi. S. G. 2018 m. sausio 15 d. R. G. padovanojo 4129/10000 dalį pastato-fermos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). R. G. pareiškėjas keletą paskutinių metų nuomojo fermos savo patalpas ir 2025 m. rugsėjo mėnesį apsisprendė perleisti turimą fermos nuosavybės dalį, parduodamas savo turimus pajus.
1.4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2025 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-18412-1138/2025, kuriame pripažino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisės įgijimo senaties būdu į 1620/10000 dalis fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ferma, priklausiusi ŽŪB „P.“, nebuvo įregistruota viešame registre perduodant ją pajininkams, todėl pajininkai gavo turtą už pajus pagal Žemės ūkio turto privatizavimo įstatymo nuostatas ir pajininkai, gavę turtą, patys turėjo turtą įsiregistruoti VĮ „Registrų centre“. Taip jau atsitiko, kad iš 32 pajininkų dalis pajininkų savo pastato dalį nugriovė ir pasiėmė statybines medžiagas, likę pajininkai savo pajus perleido trims pajininkams: S. G., D. K. ir pareiškėjui. Ginčo dėl pastato valdomų dalių nebuvo, nes kiekvieno iš jų pastato dalys aiškiai yra atribotos.
1.5. Nagrinėjant Kelmės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-757-446/2015 buvo pateikti dokumentai apie kiaulidės-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pastatymą 1980 m., tai yra, kad fermą pastatė (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis, o jį reorganizavus, pastatas atiteko ŽŪB „P.“, o pastarajai likviduojantis – pajininkams. Fermą nuo 1995 m. liko valdyti ir tvarkyti trys pajininkai: pareiškėjas, V. S., D. K. ir S. G.. Visų pajininkų dalys buvo atribotos sienomis, turi atskirus įėjimus.
1.6. S. G. tik 2006 m. atliko viso likusio pastato kadastrinius matavimus. Tokiu būdu, faktiškai nuo 1995 m., pareiškėjas V. S. savo pastato dalį valdė ir tvarkė visiškai atvirai ir teisėtai iki šiol. Mano, kad jau išnagrinėtoje byloje yra įrodyta apie tai, kad pareiškėjas V. S. buvo pajininkas ir vienas iš faktinių pastato bendrasavininkių. Ferma valdoma teisėtai, atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip 40 metų, todėl mano, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į nurodyto pastato dalį. Kadangi fermos dalis valdoma daugiau kaip 40 metų teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, todėl nori, kad teismas pagal įgyjamąją senatį pripažintų jo vardu nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą.
Šalies argumentai
1.7. Fermai nėra jokių daiktinių suvaržymų ir apribojimų. Teismui nustačius prašomą taktą, galėtų teisiškai įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto dalį.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nustačius, jog turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintas.
2.1. Informavo, jog neturi duomenų, ar pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpų 1-1/16,09 ir 1-7/122,66, kurios sudaro 1620/10000 dalių fermos, statyba atlikta teisėtai, o pareiškėjo valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į fermos dalį nebuvo įgytos anksčiau. Pastato fermos užimtas valstybinės žemės plotas atskiru žemės sklypu nesuformuotas, pastatas yra valstybinėje žemėje, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, byloje turi būti nustatytas pastato statybos teisėtumas ir pagrįstumas.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, atstovui nedalyvaujant.
3.1. Nurodė, kad vadovaujantis inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“ atlikta paieška, nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), nei pagal pareiškėjo su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad inspekcija neturi duomenų, jog dėl minimo pastato būtų buvę surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
3.2. Inspekcija neturi duomenų, jog pareiškime minimas statinys (ir/ar jo tam tikra dalis) būtų pastatytas savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą.
4. Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
6.1. Nurodė, kad į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad į pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 metais, nuosavybės teisės yra įregistruotas keliems savininkams, t. y. pagal 2018 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartį 4129/10000 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), R. G., o 4251/10000 dalis minėto pastato D. K. pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-7571461/2015.
6.2. VĮ „Turto banko“ nuomone, pareiškėjo pareikštas prašymas turėtų būti nagrinėjamas, atsižvelgus į šių asmenų pareikštą poziciją byloje, taip pat Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-18412-1138/2025, nurodytus faktus dėl minėto nekilnojamojo turto valdymo. Be to, pareiškėjas turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms dėl 1620/10000 dalies minėto pastato eksploatavimo. Įvertinus visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bus galima nuspręsti apie pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
8. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei pridėtų civilinių bylų Nr. 2-757-446/2015 ir Nr. e2YT-18412-1138/2025 medžiagos nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyrius 2014 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, jog išduoti (duomenys neskelbtini) kolūkio išskaidymo į kompleksus, jų paskirstymo ir fermos kiaulidės, kurios inventorinis Nr. 0124, duomenų negali, nes archyve saugomi tik (duomenys neskelbtini) kolūkio personalo dokumentai; negali išduoti ir ŽŪB „P.“ steigimo dokumentų, nes tokie dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti. 2006 m. gruodžio 29 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad ferma, esanti (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 1Ž1p, pastatyta 1980 metais, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 4129/10000 dalys nuosavybės teise priklauso R. G. (įregistravimo pagrindas – 2018 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 142) ir 4251/10000 dalys nuosavybės teise priklauso D. K. (įregistravimo pagrindas – 2015 m. rugsėjo 9 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-757-446/2015). 2025 m. gruodžio 2 d. VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo V. S. prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo daikto – fermos (patalpas 1-1 ir 1-7) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti daiktinių teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai.
10. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. G. ir D. K. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į pastatą – fermą (kiaulidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini): S. G. į 41,29 procentus viso pastato, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais 1-4/15,04, 1-5/179,68, 9/10 dalis 1-6/148,26, 1-8/13,43, 1-9/14,03, 1-10/3,94, 1-11/8,16, 1-12/11,24, 1-13/11,24, 1-14/2,89, 1-15/6,76, 1-16/0,98, 1-17/2,76, 1-18/6,64, 1-19/22,78, 1-20/8,01, 1-21/19,85, 1-22/12,37, kurių bendras plotas 473,47 kv. m; D. K. – į 42,51 procentus viso pastato, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksu 1-2/487,440, kurių bendras plotas 487,44 kv. m. Minėtame 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendime buvo konstatuota, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. (duomenys neskelbtini) kolūkį reorganizavus į žemės ūkio bendroves, kolūkiui priklausanti veršidė, pastatyta 1980 metais, esanti (duomenys neskelbtini), atiteko ŽŪB „P.“, bendrovei likviduojantis apie 1993 metus, atiteko šios bendrovės pajininkams, dalis iš pajininkų perleido jiems priklausančias fermos dalis D. K. ir S. G., kurie šį nekilnojamąjį turtą valdo nuo 1995 metų. Šiame sprendime buvo nustatyta, kad ŽŪB „P.“ priklausanti ferma buvo atiduota 32 pajininkams. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendime užfiksuota, kad D. K. nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu pastatu naudojasi trys asmenys – V. S., D. K. ir S. G.. Šią aplinkybę patvirtino ir Kelmės rajono apylinkės teismo byloje apklausta liudytoja.
11. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad ankstesniu jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties būdu faktas kitiems dviem savininkams, vertintos pastato pastatymo aplinkybės ir be kita ko spręsta, kad nurodytu pastatu naudojasi ir pareiškėjas nagrinėjamoje byloje.
12. Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas V. S. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą fermos dalį nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Pareiškėjas per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios (nuo 1995 metų) 1620/10000 dalis fermos (patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66), esančios (duomenys neskelbtini), iki šiol valdo kaip savo (tai patvirtina Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 nustatytos aplinkybės, taip pat ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-18412-1138/2025 užfiksuoti bylos nagrinėjimo metu apklaustų proceso dalyvių parodymai: V. S. nurodė, kad jis nuo 1995 m. gavo pajus, ferma naudojosi pats, pareiškėjas R. G. nurodė, kad gal dešimt metų nuomojo iš V. S. likusią fermos dalį, šią aplinkybę patvirtino ir suinteresuotas asmuo E. G.). Valdymas tęsiasi apie trisdešimt metų. Pareiškėjas šį turtą valdė kaip savą ir nesislapstydamas.
13. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo kada pareiškėjas valdė fermos dalį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, ir šiuo metu nėra pretenduojančių į šią fermos dalį. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 11 d. imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančiu būdu bandė perleisti jam pagal pajus priklausančios fermos dalį R. G., kuris nuosavybės teisę į fermos dalį pasinaudodamas įgyjamosios senaties institutu bandė įtvirtinti civilinėje byloje Nr. e2YT-18412-1138/2025, nepaneigia V. S. nepertraukiamo fermos dalies valdymo, juo labiau, kad pats R. G. civilinėje byloje Nr. e2YT-18412-1138/2025 patvirtino, kad fermos dalis priklausė V. S., iš kurio apie dešimt metų R. G. fermos dalį nuomojosi.
14. Nustatytina, kad pareiškėjas V. S. yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas. Įrodymų, kad fermos dalis nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Per visą fermos dalies valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomos 1620/10000 fermos dalies niekas nėra pareiškęs. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2025 m. gruodžio 9 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt, per nustatytą terminą niekas nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškimo ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Duomenų apie fermos neteisėtą statybą, byloje nėra. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tokių duomenų taip pat nepateikė. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. sprendime buvo pažymėta, jog įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 buvo pripažintas statinio – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo faktas bei tai, kad šis nekilnojamasis daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės būtų pasikeitusios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
15. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).
16. Jei nagrinėjamu atveju nebūtų nustatyta spragų, dėl kurių neįmanoma įregistruoti nuosavybės teisės į statinį – 1620/10000 dalis fermos (patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tai ir nebūtų poreikio nuosavybės teisę pripažinti pagal įgyjamąją senatį. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
17. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis 533 straipsnis), nustatytina, kad pareiškėjas V. S. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į dalį pastato – 1620/10000 dalis fermos (patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnis, 4.68-4.71 straipsniai).
18. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 530-533 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1620/10000 dalis fermos (patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1Ž1p.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.