- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-18412-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01622-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. G., V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kelmės rajono savivaldybė, V. S., E. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis, R. G., nupirkęs 2025 m. rugsėjo 11 d. pajų iš V. S., tai yra teisę valdyti ir tvarkyti fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66, kurios sudaro 1620/10000 dalių fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į šią nekilnojamojo turto dalį.
1.1. Nurodė, kad Kelmės apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2-757-446/2015 buvo nustatytas nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu faktas, kad S. G. ir D. K. dalinės nuosavybės teisėmis valdo fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (4129/10000 dalis valdo S. G., 4251/10000 dalis valdo D. K.). Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad fermos 1-1/16,09 ir 1-7/122,66 patalpas, kurios sudaro 1620/10000 viso pastato dalių, valdo V. S.. Kartu su kitais savininkais V. S. tuomet atsisakė kreiptis į teismą ir manė, kad jam to nereikia.
1.2. S. G. 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui padovanojo 4129/10000 dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). V. S., pablogėjus jo sveikatai, apsisprendė savo turimus pajus į minimos fermos dalį parduoti pareiškėjui, R. G.. 2025 m. rugsėjo 11 d. jis sumokėjo už V. S. turėtus pajus 1 000,00 Eur ir perėmė jo valdomas patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66 savo žinion. Kadangi V. S. netvarkė pastato nuosavybės dokumentų, tenka tai padaryti pareiškėjui.
1.3. 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ su prašymu įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į V. S. valdytą pastato dalį. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 16 d. savo sprendimu Nr. SPR4-10488(14.5E) atmetė jo prašymą dėl nepakankamo dokumentų, įrodančius nuosavybės teises, buvimo.
1.4. Nagrinėjant Kelmės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-757-446/2015 buvo pateikti dokumentai apie kiaulidės-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pastatymą 1980 m., tai yra, kad fermą pastatė L. tarybinis ūkis, o jį reorganizavus, pastatas atiteko žemės ūkio bendrovei „P.“, o pastarajai likviduojantis – pajininkams. Fermą liko valdyti ir tvarkyti trys pajininkai: V. S., D. K. ir S. G.. Visų pajininkų dalys buvo atribotos sienomis, turi atskirus įėjimus. Pajininkai dar 1995 m. gavo neinventorizuotą fermą, neįregistruotą nekilnojamojo turto viešame registre. S. G. tik 2006 m. atliko pastato kadastrinius matavimus. Tokiu būdu, faktiškai nuo 1995 m., V. S. savo pastato dalį valdė ir tvarkė visiškai atvirai ir teisėtai iki kol savo teisę į pastato dalį, tai yra pajus, pardavė pareiškėjui, o jis toliau valdo jo pastatų dalį. Mano, kad jau išnagrinėtoje byloje yra įrodyta apie tai, kad V. S. buvo pajininkas ir vienas iš faktinių pastato bendrasavininkių.
Šalies argumentai
1.5. Fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdomas patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66, kurios sudaro 1620/10000 viso pastato dalių, nuo 1995 m. valdė ir tvarkė V. S. iki 2025 m. rugsėjo 11 d., kuomet pareiškėjas iš jo perėmė pastato dalį.
1.6. Ferma valdoma teisėtai, atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip 40 metų, todėl mano, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į nurodyto pastato dalį. Fermai nėra jokių daiktinių suvaržymų ir apribojimų. Teismui nustačius prašomą faktą, galėtų teisiškai įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto dalį.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, remiantis suformuota teismų praktika, pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3.1. Nurodė, kad vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“ atlikta paieška, nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), nei pagal pareiškėjo su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, jog dėl minimo pastato būtų buvę surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
3.2. Inspekcija neturi duomenų, jog pareiškime minimas statinys (ir/ar jo tam tikra dalis) būtų pastatytas savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas pareiškime nurodydamas, kad V. S. savo turimus pajus į pareiškime nurodytos fermos dalį 2025 m. rugsėjo 11 d. pardavė pareiškėjui už 1 000,00 Eur, o šis už nurodytą sumą perėmė fermos patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66 savo žinion, šio fakto, t. y. kokio turinio pajus priklausė V. S., kurį, kaip nurodo, perėmė pareiškėjas, nepagrindė jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Paminėtina, kad byloje pateiktas tik V. S. pranešimas, kuriame nurodoma, kad „<...> priklausantį pajų fermoje (duomenys neskelbtini) parduodu R. G. <...>“. Abejotina, kad tai pakankamas rašytinis įrodymas ir tuo yra patvirtinama būtent V. S. priklausanti, jam pajumi perduota fermos dalis, kurią, kaip nurodo pareiškėjas, yra įsigijęs. Todėl, manytina, kad teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš kurių aiškiai būtų galima matyti kokią fermos dalį pajumi V. S. perėmė iš likviduotos žemės ūkio bendrovės „P.“. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų priedų, tokių rašytinių įrodymų į nagrinėjamą bylą nėra pateikta. Papildomai paminėtina, kad pridėtas iš esmės tokio pat turinio pranešimas apie fermos dalies pardavimą R. G. tik pasirašytas R. S., tačiau pareiškime nėra nurodyta, kas šis asmuo, pridėtame teismo sprendime R. S. taip pat nėra minimas, tad nėra aišku, kas yra įrodinėjama šiuo pridėtu rašytiniu įrodymu.
3.4. Mano, jog pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų ar pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpos 1-1/16,09 ir 1-71122,66, kurios sudaro 1620/10000 dalių fermos, statyba atlikta teisėtai, o pareiškėjo valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į fermos dalis nebuvo įgytos anksčiau. Pastato fermos užimtas valstybinės žemės plotas atskiru žemės sklypu nesuformuotas, pastatas yra valstybinėje žemėje, todėl byloje turi būti nustatytas pastato statybos teisėtumas ir pagrįstumas.
5. Suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo R. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6.1. Nurodė, kad pareiškėjo R. G. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas statinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kai jo pareiškime nurodyti asmenys pradėjo valdyti minėtos fermos dalis. Taip pat į bylą nėra pateiktos savivaldos institucijų vedamų ūkinių knygų išrašų kopijos dėl pareiškime nurodyto statinio įrašymo į jas, taigi lieka neaišku, kokiu pagrindu statinys, į kurio pareiškime nurodytą dalį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuotas.
6.2. Šiuo metu į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2006 m. gruodžio 15 d., patvirtina, kad į pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą 1980 metais, nuosavybės teisės yra įregistruotas dviem savininkams, t. y. pagal 2018 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartį 4129/10000 dalis R. G., o 4251/10000 dalis D. K. pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-7571-46l/20l5. V. S., iš kurio pareiškėjas teigia, kad įsigijo 1620/10000 dalį minėto pastato, nuosavybės teisė neįregistruota. Įvertinus tai ir, kad V. S. į pareiškėjo pareiškime nurodytą pastato dalį nebuvo nustatytas valdymas, VĮ „Turto banko“ nuomone, pareiškėjas turėtų patikslinti savo pareiškimą ir pateikti papildomus rašytinius įrodymus jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti dėl 1620/10000 dalies minėto pastato valdymo ir įgijimo.
7. Suinteresuotas asmuo E. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą tenkinti.
8. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad daug metų nuomojo iš V. S. likusią fermos dalį, gal dešimt metų. Tuo metu galvojo, kad ši dalis priklauso kaip ir V. S.. Šioje fermos dalyje laikydavo šieną, pašarą. Pajų įsigijo, sumokėjo 1 000,00 Eur. Pajus žemės ūkio bendrovės „P.“, šiuo metu bendrovės nėra gal dvidešimt metų. Fermą statė tarybinis ūkis, statyba turbūt teisėta. Pačios patalpos dokumentaliai atidalytos, liko tik V. S. keli metrai.
10. Pareiškėjo atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad iš esmės 2015 metais jau vyko civilinė byla, matėsi, jog yra trys savininkai. V. S. neturėjo galimybių kreiptis į teismą, jo dalis liko nuosavybe neįteisinta. S. G. savo nuosavybės teisę padovanojo broliui R. G.. Šiai dienai V. S. dalis yra neįteisinta. Pardavęs savo pajus jis yra ramus, todėl liko galimybė kreiptis į teismą. Tą pastato dalį V. S. valdė daugiau nei 15 metų. Ferma pastatyta teisėtai, pagal tuometinius įstatymus, nėra ginčų iki pat šiol. Pajininkui atiduotas pajus ir pastatas natūra, laimė, kad pakliuvo tvarkingiems žmonėms, pastatas tvarkingai atrodo iki šių dienų. Dabartinis savininkas norėtų įteisinti nuosavybės teisę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ferma pastatyta teisėtai, pagal anuometinius įstatymus, kurie nereikalavo, kad nekilnojamas turtas būtų inventorizuotas, atlikti matavimai, įregistruoti viešame registre. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, skubotai priėmė įstatymus dėl žemės ūkio bendrovių privatizavimo, tačiau nebuvo reikalavimo, kad dalindamos pajus, jau būtų nekilnojamąjį turtą inventorizavę ir įregistravę registre. Iš medžiagos matyti, kad fermos dalį gavo faktiškai trys savininkai, jokių ginčų nėra buvę, valdė atvirai ir teisėtai. Nepriversi kiekvieno žmogaus eiti kartu ir tvarkytis. Kitas savininkas turėjo daug problemų, nesusitvarkė, nepriversi jo ir dabar, kad jis pats tvarkytųsi.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo E. G. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad V. S. fermos dalį nuomojosi. Žinojo, kad ji priklauso V. S.. Jis dokumentų susitvarkyti negalėjo ir nesusitvarkė. Sutartis dėl pajaus buvo sudaryta rugsėjį, sumokėti 1 000,00 Eur. „P.“ žemės ūkio bendrovės jau seniai nėra. Kai gavo pajus, nuo to laiko nebuvo ginčų dėl turto dalies.
12. Suinteresuotas asmuo V. S. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nuo 1995 metų gavo pajus. Ferma naudojosi pats, dabar kokius dešimt metų yra perleidęs S. G.. Buvo įtemptas laikotarpis, turėjo daug reikalų, nesuspėjo kreiptis į teismą. Dabar pajų perleido R. G., kadangi jam pačiam jau septyniasdešimt metų, jėgos sumažėjo. Pajų perleido šių metų rugsėjo mėnesį.
13. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, pastatas yra valstybinėje žemėje, sklypas nesuformuotas.
14. Kiti suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad buvo pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant, byla buvo išnagrinėta suinteresuotiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
15. Nagrinėjamoje civilinė byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „P.“ (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) apie 1993 metus yra likviduota ir šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
16. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. G. ir D. K. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į pastatą – fermą (kiaulidę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini): S. G. į 41,29 procentus viso pastato, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais 1-4/15,04, 1-5/179,68, 9/10 dalis 1-6/148,26, 1-8/13,43, 1-9/14,03, 1-10/3,94, 1-11/8,16, 1-12/11,24, 1-13/11,24, 1-14/2,89, 1-15/6,76, 1-16/0,98, 1-17/2,76, 1-18/6,64, 1-19/22,78, 1-20/8,01, 1-21/19,85, 1-22/12,37, kurių bendras plotas 473,47 kv. m; D. K. – į 42,51 procentus viso pastato, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksu 1-2/487,440, kurių bendras plotas 487,44 kv. m.
16.1. 2015 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendime nustatyta, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. L. kolūkį reorganizavus į žemės ūkio bendroves, kolūkiui priklausanti veršidė, pastatyta 1980 metais, esanti (duomenys neskelbtini), atiteko ŽŪB „P.“, o bendrovei likviduojantis apie 1993 metus, atiteko šios bendrovės pajininkams, dalis iš pajininkų perleido jiems priklausančias fermos dalis D. K. ir S. G., kurie šį nekilnojamąjį turtą nuo 1995 metų valdo iki minėto sprendimo priėmimo. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 taip pat buvo nustatyta, kad ŽŪB „P.“ priklausanti ferma buvo atiduota 32 pajininkams. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad fermos 1-1/16,09 ir 1-7/122,66 patalpas (1620/10000 dalis fermos) valdė ir suinteresuotas asmuo V. S..
17. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, parengtoje 2006 m. gruodžio 29 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad fermai, esančiai (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 1Ž1p, pastatytai 1980 metais, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. 2018 m. sausio 15 d. dalies pastato dovanojimo sutarties Nr. 142 pagrindu, S. G. padovanojo R. G. 4129/10000 dalis pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 4129/10000 dalys nuosavybės teise priklauso R. G. (įregistravimo pagrindas – 2018 m. sausio 15 d. dovanojimo sutartis Nr. 142) ir 4251/10000 dalys nuosavybės teise priklauso D. K. (įregistravimo pagrindas – 2015 m. rugsėjo 9 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-757-446/2015).
19. Teismui pateiktame 2025 m. rugsėjo 11 d. pranešime nurodyta, kad V. S. jam priklausantį pajų fermoje (duomenys neskelbtini) parduoda R. G. už 1 000,00 Eur. 2025 m. rugsėjo 16 d. VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą Nr. SPR4-10488(14.5E) atmesti pareiškėjo R. G. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo daikto – fermos (1-1 ir 1-7 patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti daiktinių teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai.
20. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ferma), patalpas 1-1/16,09 ir 1-7/122,66, kurios sudaro 1620/10000 dalis fermos, kurias 2025 m. rugsėjo 11 d. kaip pajus įsigijo iš suinteresuoto asmens V. S..
21. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
22. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
23. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).
24. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-757-446/2015 buvo pripažintas statinio – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo faktas bei tai, kad šis nekilnojamasis daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Įrodymų, kad šios aplinkybės būtų pasikeitusios šioje civilinėje byloje nėra, suinteresuoti asmenys tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes neteikė, pareiškimo tenkinimui iš esmės neprieštaravo.
25. Kita vertus, fermos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjama tik esant visoms kitoms aukščiau aptartoms įgyjamosios senaties sąlygoms.
26. Šiuo atveju įstatymo leidėjas numatė, kad pats daiktas (nagrinėjamu atveju 1620/10000 dalis fermos) visą valdymo laiką, t. y. ne mažiau dešimt metų, turėjo būti valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas turi elgtis kaip daikto savininkas ir suvokti, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek ir jo sutuoktinė nurodė žinoję, kad fermos dalis priklauso V. S. ir šią dalį nuomojosi. Teismas pažymi, kad vien šių aplinkybių nurodymas nesudaro pagrindo spręsti, kad yra visos įstatymo leidėjo numatytos ir teismų praktikoje detaliai išaiškintos įgyjamosios senaties sąlygos.
27. Byloje pateiktas 2025 m. rugsėjo 11 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. S. jam priklausantį pajų fermoje (duomenys neskelbtini)parduoda R. G. už 1 000,00 Eur. Tiek iš šio pranešimo turinio, tiek iš byloje nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų darytina išvada, kad tikroji V. S. ir R. G. valia buvo perleisti (parduoti) pareiškėjui 1620/10000 dalis fermos, kurias V. S. teisėtai valdė dėl turėtų (duomenys neskelbtini) ŽŪB „P.“ pajų.
28. Vis dėlto, CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas taipogi neturi pagrindo ir spręsti, kad V. S. perleido pareiškėjui R. G. 1620/10000 dalis fermos, juolab, kad ir paties V. S. nuosavybės teisė į aptariamą dalį fermos įregistruota nebuvo.
29. Teismas taip pat pažymi, kad žemės ūkio bendrovė „P.“ buvo likviduota dar 1993 metais ir yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi nagrinėjamu atveju V. S. ir R. G. sudarė jau neegzistuojančios žemės ūkio bendrovės pajų perleidimo sandorį.
30. Teismas šioje civilinėje byloje neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra visos CK 4.23 straipsnyje įtvirtintos įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Nesant visų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų, įgyjamosios senaties institutas nuosavybės teisės pripažinimui į fermos dalis negali būti taikomas. Kartu teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje ne kartą buvo vertinta tiek sandorio formos laikymosi, tiek ir įgyjamosios senaties pagrindų buvimo būtinybė siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise (žr., pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-180-569/2024).
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkintinas kaip nepagrįstas, nesant visų įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų.
32. Kita vertus, teismas pažymi, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo V. S. turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu į 1620/10000 dalis fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, nuosavybės teisę įgijęs, sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančią notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, įskaitant ir nekilnojamojo turto perleidimą pareiškėjui.
33. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Šioje byloje teismas patyrė 20,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, kadangi šių išlaidų suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 530-533 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,72 Eur (dvidešimties eurų 72 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.