- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-180-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01803-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo garažo pastate 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią garažo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu patikslinto pareiškimo netenkino.
3. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigė, kad 2015 m. gegužės 14 d. sudarė žodinį susitarimą, kuriuo suinteresuotas asmuo A. R. už 1 200,00 Eur perleido pareiškėjui A. V. nuosavybės teisę į minėtą garažą. Tačiau tiek garažo perleidimo metu, tiek šiuo metu galiojanti CK 1.74. straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (kuri galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.) numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį daiktą sandorio pagrindu, kadangi nesudarė notarinio sandorio. Įvertintos aplinkybės reiškia, kad 2015 m. gegužės 4 d. susitarimas yra negaliojantis, nesukuriantis pareiškėjui nuosavybės teisės. Tačiau subjektyvus faktinės situacijos interpretavimas ir įstatymu nustatytos nuosavybės perleidimo tvarkos nesilaikymas negali lemti nuosavybės teisės įgijimo.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė ir kito nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Aplinkybę, jog nuosavybės teisė galėtų būti įgyta kaip asmens pagaminusio daiktą (pareiškėjas kaip statytojas bandė garažą savo vardu įregistruoti VĮ „Registrų centras“), paneigia bylos duomenys, taip pat ir pats pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo A. R., viena vertus teigdami, kad garažas buvo perleistas 2015 m. gegužės 14 d. susitarimu, kita vertus A. R. teismo posėdžio metu teigiant, kad garažas buvo įsigytas dar sovietmečiu, tuo metu uždengtas ir stogas. Teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta netiksli garažo statybos pabaigos data – 1990 metai (duomenys registruojami atsižvelgiant į kadastro duomenis). Juolab, kad statybos leidimas ir techninis projektas dar 1985 metų, o kooperatyvas (duomenys neskelbtini) išregistruotas dar 1996 metais, tai reiškia, kad 2015 m. gegužės 14 d. susitarimas dėl narystės kooperatyve perleidimo, kooperatyvui faktiškai neegzistuojant beveik dvidešimt metų, taip pat negalėjo būti sudaromas.
5. Atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotas asmuo A. R. pareiškėjui A. V. nuosavybės teisę į garažą perleido 2015 m. gegužės 14 d. žodiniu susitarimu, o toks notarine tvarka nesudarytas susitarimas yra negaliojantis CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, nesant kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad nuosavybės teise valdo garažo patalpą) netenkintinas kaip nepagrįstas.
6. Teismas nurodė, jog, esant situacijai, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (garažą) nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, suinteresuotam asmeniui A. R. sutvarkius garažo registracijos klausimą, galimas ir notarinės garažo perleidimo sutarties sudarymas. Teismo vertinimu, būtent nurodytų veiksmų atlikimas sudarytų pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui galimybę išspręsti susiklosčiusią teisinę faktinę situaciją palankiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir dėl daiktinių teisių įregistravimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo garažo pastate 5Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią garažo patalpą (garažo boksą), plane pažymėtą indeksu 5Glp (17,96 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Buvęs garažo savininkas A. R. pirko nepabaigtos statybos garažą sovietiniais laikais, uždengė stogą kai nusipirko. A. R. buvo kooperatyvo nariu, Narių sąraše Nr. 79 ir nuosavybės teise valdė garažą bei juo naudojosi. 2015-05-14 garažą A. R. žodiniu susitarimu už pinigus realiai ir faktiškai perdavė, o pareiškėjas perėmė. Praėjo 8 metai ir 8 mėnesiai ir visą šį laiką garažu be jokių kliūčių naudojasi pareiškėjas, A. R. neginčijo ir neginčija garažo valdymo sąžiningumo bei teisėtumo. Nors nuosavybės teisės į garažą perleidimas neatitiko sandorio formos, tačiau atitiko tikrąją šalių valią – abi jos norėjo tokių pasekmių, t. y. perleisti ir priimti garažą ir daiktines teises į jį.
7.2. Sandoris pagal esamas aplinkybes ir negalėjo būti patvirtintas notaro, nes A. R. neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, kadangi garažų kooperatyvas tuo metu jau nebeegzistavo, o bendrija nebuvo įregistruota, todėl nebuvo subjekto, galėjusio išduoti pažymą, patvirtinusią jo nuosavybės teisę į garažą. 2015-05-14 rašytiniu susitarimu perleista ir narystė kooperatyve, nežinant, kad jis išregistruotas.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas sprendimu formaliai aiškino nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, neatsižvelgdamas į konkrečią ir išskirtinę pareiškėjo situaciją bei nurodytas faktines aplinkybes, kurios nėra tapačios teismo sprendime nurodytoms civilinių bylų aplinkybėms bei kitų nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir pan. perleidimo ir įgijimo aplinkybėms, todėl negalėjo jomis vadovautis ir jos nėra susijusios.
7.4. Pareiškėjas 8 metus ir 8 mėnesius garažą valdo, naudoja, rūpinasi juo, prižiūri, eksploatuoja savo reikmėms, remontuoja (tvarkė stogo dangą, pašalino nuo jo augmeniją, apmūrijo apirusias lauko sienas, dažė vidaus sienas, išvežė susikaupusias atliekas, sutvarkė elektros instaliaciją, lietaus nuvedimo sistemą), moka mokesčius, susijusius su garažo eksploatavimu, sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos rodmenis, žemės nuomos mokesčius. Būtinuosius statybos ir remonto darbus atlieka nuolat, taip atkurdamas ir pagerindamas garažo fizines savybes kaip statytojas (užsakovas).
7.5. Garažo statybos procesas buvo teisėtas, garažas buvo sukurtas ir pastatytas teisėtai, statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, visas garažo pastatas įformintas VĮ Registrų centre. A. R. buvo garažo statytoju, juo naudojosi ir iki perleidimo pareiškėjui buvo įgijęs nuosavybės teisę, tačiau jo neįteisino, todėl nei A. R., kaip buvęs kooperatyvo narys, nei pareiškėjas negali gauti kooperatyvo pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažą ir atlikti jo teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti.
7.6. Pareiškėjas įgyvendino statytojo teisę, atlikdamas visas garažo statybos užbaigimo procedūras pagal teisės aktus, tačiau statinio ir daiktinių teisių į jį VĮ Registrų centras neregistravo, nurodydamas pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kitokiu būdu pareiškėjas negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento.
7.7. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų įrodymų viseto, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, į tai, kad nėra jokio teisinio ginčo, o pateikti faktai ir aplinkybės pagrindžia juridinio fakto buvimą, todėl pareiškėjas neturi laukti termino, kai galės vėl iš naujo kreiptis į teismą dėl įgyjamosios senaties instituto, todėl kad nėra teisinės spragos ir šioje situacijoje šis institutas negalimas.
7.8. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą, pareiškėjas negali jokiu kitu būdu apginti savo teises, tik kreipiantis į teismą, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo garažą.
8. Atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1985 m. Raseinių rajono gamybinio personalo grupė pagal užsakovo garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) užsakymą parengė garažų statybos projektą (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono valdybos 1993 m. kovo 16 d. potvarkio Nr. 231p priede Nr. 4 nurodyta, kad Raseinių miesto lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąraše numeriu 79 įrašytas R. A.. Raseinių rajono valdybos 1996 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 628 nuspręsta išregistruoti individualių automobilių garažų statybos kooperatyvus (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 5G1p, statybos užbaigimo metai – 1990 m.
12. 2015 m. gegužės 14 d. tarp A. R. ir A. V. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo A. R. neatlygintinai perleido kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narystę A. V.. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo parengta garažo kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad garažo adresas yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis garažas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 5G1p, statybos pabaigos metai – 1990 m. (b. l. 38-43). 2021 m. sausio 15 d. statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklė gera ir tenkina Esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas (STR 2.01.01 (1):2005)“, vidaus inžinerinės sistemos yra užbaigtos ir gali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, garažo techninės būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio normatyvinę kokybę. Raseinių rajono savivaldybės administracija 2020 m., 2022 m. ir 2023 m. A. R. išrašė deklaracijas apie valstybinės žemės nuomos mokestį už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį mokestį apmokėjo A. V..
13. VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. vasario 1 d. sprendimais bei VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. prašymus įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (garažą) jo vardu.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kurių pagrindu pareiškimas atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu formaliai aiškino nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, neatsižvelgdamas į konkrečią ir išskirtinę pareiškėjo situaciją bei nurodytas faktines aplinkybes, kurios nėra tapačios teismo sprendime nurodytoms civilinių bylų aplinkybėms bei kitų nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir pan. perleidimo ir įgijimo aplinkybėms, todėl negalėjo jomis vadovautis ir jos nėra susijusios. Apeliantas 8 metus ir 8 mėnesius garažą valdo, naudoja, rūpinasi juo, prižiūri, eksploatuoja savo reikmėms, remontuoja, moka mokesčius, susijusius su garažo eksploatavimu, sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos rodmenis, žemės nuomos mokesčius. Būtinuosius statybos ir remonto darbus atlieka nuolat taip atkurdamas ir pagerindamas garažo fizines savybes kaip statytojas (užsakovas). Garažo statybos procesas buvo teisėtas, garažas buvo sukurtas ir pastatytas teisėtai, statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, visas garažo pastatas įformintas VĮ Registrų centre. A. R. buvo garažo statytoju, juo naudojosi ir iki perleidimo apeliantui buvo įgijęs nuosavybės teisę, tačiau jo neįteisino, todėl nei A. R., kaip buvęs kooperatyvo narys, nei apeliantas negali gauti kooperatyvo pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažą ir atlikti jo teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti. Nors nuosavybės teisės į garažą perleidimas neatitiko sandorio formos, tačiau atitiko tikrąją šalių valią – abi jos norėjo tokių pasekmių, t. y. perleisti ir priimti garažą ir daiktines teises į jį.
16. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
17. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
18. CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu, 3) pasisavinant vaisius ir pajamas, 4) pagaminant naują daiktą, 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą, 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, 8) pasisavinant radinį, lobį, 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), 11) įgyjamąja senatimi, 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
19. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 14 d. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo suinteresuotas asmuo A. R. už 1 200,00 Eur perleido pareiškėjui A. V. nuosavybės teisę į garažą. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek garažo perleidimo metu, tiek šiuo metu galiojanti CK 1.74. straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį daiktą sandorio pagrindu, kadangi nesudarė notarinio sandorio.
20. Šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės, kad garažo statybos procesas buvo teisėtas, garažas buvo sukurtas ir pastatytas teisėtai, statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi žodinis susitarimas yra negaliojantis.
21. Apeliantas teigia, kad sandoris pagal esamas aplinkybes negalėjo būti patvirtintas notaro, nes A. R. neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, kadangi garažų kooperatyvas tuo metu jau nebeegzistavo, o bendrija nebuvo įregistruota, todėl nebuvo subjekto, galėjusio išduoti pažymą, patvirtinusią jo nuosavybės teisę į garažą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas žinodamas, suvokdamas, jog nėra galimybės sandorį sudaryti notarine tvarka, prisiėmė riziką taip nekilnojamąjį turtą įsigydamas.
22. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neįrodė ir kito nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Apeliantas nurodo, kad jis užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios jam kainavo 220,00 Eur. MB „Tyrimai ir projektai“ atliko garažo patalpos ekspertizę, kuri kainavo 250,00 Eur. 2021-01-18 apeliantas, kaip statytojas, pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM per Informacinę sistemą „Infostatyba“ prašymą registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, su pridėtomis kadastrinių matavimų bylomis ir ekspertize. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2021-01-19 deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruota, patikrinta patvirtinta Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir yra galiojanti apelianto vardu. Pažymėtina, kad byloje pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo A. R. viena vertus teigė, kad garažas buvo perleistas 2015 m. gegužės 14 d. susitarimu, kita vertus A. R. teismo posėdžio metu teigė, kad garažas buvo įsigytas dar sovietmečiu, tuo metu uždengtas ir stogas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta netiksli garažo statybos pabaigos data – 1990 metai. Pažymėtina, kad statybos leidimas ir techninis projektas yra 1985 metų, o kooperatyvas (duomenys neskelbtini) išregistruotas 1996 metais, tai reiškia, kad 2015 m. gegužės 14 d. susitarimas dėl narystės kooperatyve perleidimo, kooperatyvui faktiškai neegzistuojant beveik dvidešimt metų, taip pat negalėjo būti sudaromas.
23. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pačią teisinę situaciją padarė sudėtinga, reikalaujančia dar didesnių apelianto laiko sąnaudų, komplikuota ir klaidinančia vienu iš situacijos sprendimų būdų siūlydamas A. R. sutvarkyti garažo registracijos klausimą ir notariškai sudaryti sutartį, nes tai prieštarautų praeityje, t. y. 2015-05-14 įvykusiems ir dabartyje vykstantiems įvykiams bei faktams. Teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl buvęs garažo savininkas, kuris sutinka ir neginčija, kad apeliantas yra garažo savininkas bei valdytojas, turėtų tvarkyti registracijos klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas galimą sprendimo būdą, nepakeitė esamos situacijos ir niekaip nepažeidė apelianto teisėtų interesų.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.