Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Faktinės bylos aplinkybės

12. 2015 m. gegužės 14 d. tarp A. R. ir A. V. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo A. R. neatlygintinai perleido kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narystę A. V.. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo parengta garažo kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad garažo adresas yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis garažas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 5G1p, statybos pabaigos metai – 1990 m. (b. l. 38-43). 2021 m. sausio 15 d. statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklė gera ir tenkina Esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas (STR 2.01.01 (1):2005)“, vidaus inžinerinės sistemos yra užbaigtos ir gali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, garažo techninės būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio normatyvinę kokybę. Raseinių rajono savivaldybės administracija 2020 m., 2022 m. ir 2023 m. A. R. išrašė deklaracijas apie valstybinės žemės nuomos mokestį už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį mokestį apmokėjo A. V..

13. VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. vasario 1 d. sprendimais bei VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. prašymus įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (garažą) jo vardu.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kurių pagrindu pareiškimas atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu formaliai aiškino nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, neatsižvelgdamas į konkrečią ir išskirtinę pareiškėjo situaciją bei nurodytas faktines aplinkybes, kurios nėra tapačios teismo sprendime nurodytoms civilinių bylų aplinkybėms bei kitų nekilnojamųjų daiktų – gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir pan. perleidimo ir įgijimo aplinkybėms, todėl negalėjo jomis vadovautis ir jos nėra susijusios. Apeliantas 8 metus ir 8 mėnesius garažą valdo, naudoja, rūpinasi juo, prižiūri, eksploatuoja savo reikmėms, remontuoja, moka mokesčius, susijusius su garažo eksploatavimu, sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos rodmenis, žemės nuomos mokesčius. Būtinuosius statybos ir remonto darbus atlieka nuolat taip atkurdamas ir pagerindamas garažo fizines savybes kaip statytojas (užsakovas). Garažo statybos procesas buvo teisėtas, garažas buvo sukurtas ir pastatytas teisėtai, statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, visas garažo pastatas įformintas VĮ Registrų centre. A. R. buvo garažo statytoju, juo naudojosi ir iki perleidimo apeliantui buvo įgijęs nuosavybės teisę, tačiau jo neįteisino, todėl nei A. R., kaip buvęs kooperatyvo narys, nei apeliantas negali gauti kooperatyvo pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažą ir atlikti jo teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti. Nors nuosavybės teisės į garažą perleidimas neatitiko sandorio formos, tačiau atitiko tikrąją šalių valią – abi jos norėjo tokių pasekmių, t. y. perleisti ir priimti garažą ir daiktines teises į jį.

16. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

17. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

18. CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu, 3) pasisavinant vaisius ir pajamas, 4) pagaminant naują daiktą, 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą, 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, 8) pasisavinant radinį, lobį, 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), 11) įgyjamąja senatimi, 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

20. Šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės, kad garažo statybos procesas buvo teisėtas, garažas buvo sukurtas ir pastatytas teisėtai, statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi žodinis susitarimas yra negaliojantis.

21. Apeliantas teigia, kad sandoris pagal esamas aplinkybes negalėjo būti patvirtintas notaro, nes A. R. neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, kadangi garažų kooperatyvas tuo metu jau nebeegzistavo, o bendrija nebuvo įregistruota, todėl nebuvo subjekto, galėjusio išduoti pažymą, patvirtinusią jo nuosavybės teisę į garažą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas žinodamas, suvokdamas, jog nėra galimybės sandorį sudaryti notarine tvarka, prisiėmė riziką taip nekilnojamąjį turtą įsigydamas.

22. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neįrodė ir kito nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Apeliantas nurodo, kad jis užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios jam kainavo 220,00 Eur. MB „Tyrimai ir projektai“ atliko garažo patalpos ekspertizę, kuri kainavo 250,00 Eur. 2021-01-18 apeliantas, kaip statytojas, pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM per Informacinę sistemą „Infostatyba“ prašymą registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, su pridėtomis kadastrinių matavimų bylomis ir ekspertize. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2021-01-19 deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruota, patikrinta patvirtinta Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir yra galiojanti apelianto vardu. Pažymėtina, kad byloje pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo A. R. viena vertus teigė, kad garažas buvo perleistas 2015 m. gegužės 14 d. susitarimu, kita vertus A. R. teismo posėdžio metu teigė, kad garažas buvo įsigytas dar sovietmečiu, tuo metu uždengtas ir stogas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta netiksli garažo statybos pabaigos data – 1990 metai. Pažymėtina, kad statybos leidimas ir techninis projektas yra 1985 metų, o kooperatyvas (duomenys neskelbtini) išregistruotas 1996 metais, tai reiškia, kad 2015 m. gegužės 14 d. susitarimas dėl narystės kooperatyve perleidimo, kooperatyvui faktiškai neegzistuojant beveik dvidešimt metų, taip pat negalėjo būti sudaromas.

23. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pačią teisinę situaciją padarė sudėtinga, reikalaujančia dar didesnių apelianto laiko sąnaudų, komplikuota ir klaidinančia vienu iš situacijos sprendimų būdų siūlydamas A. R. sutvarkyti garažo registracijos klausimą ir notariškai sudaryti sutartį, nes tai prieštarautų praeityje, t. y. 2015-05-14 įvykusiems ir dabartyje vykstantiems įvykiams bei faktams. Teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl buvęs garažo savininkas, kuris sutinka ir neginčija, kad apeliantas yra garažo savininkas bei valdytojas, turėtų tvarkyti registracijos klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas galimą sprendimo būdą, nepakeitė esamos situacijos ir niekaip nepažeidė apelianto teisėtų interesų.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.