- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- 2YT-729-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01803-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Pareiškėjas
- A. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo garažo pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią garažo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
1.1. Patikslintame pareiškime (b. l. 1-8) nurodė, kad 1985 m. kooperatyvo „V.“ nariui A. R. buvo paskirta vieta Nr. (duomenys neskelbtini) statyti garažą. Prie garažų statybų dirbo patys kooperatyvo nariai. Garažo pastato inventorizacija nebuvo atlikta, pasirašyto statybos užbaigimo akto, priėmimo naudoti akto, Valstybinės komisijos pripažinimo tinkamais naudoti ir priduoti eksploatuoti garažus akto archyvuose nėra, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie garažo pastato statybos užbaigimą įrašų taip pat nėra.
1.2. A. R. buvo 1993 m. kooperatyvo „V.“ (išskirto iš kooperatyvo „V.“) narių sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise valdė garažą. (duomenys neskelbtini) kooperatyvas buvo išregistruotas.
1.3. Pagal susiformavusią praktiką, garažai metų metus perleidžiami iš „vienų rankų į kitas“ žodiniais susitarimais, pasirašant raštiškus laisvos formos susitarimus, garažų dovanojimo ar pirkimo-pardavimo sutartis.
1.4. Kadangi A. R. garažo nebereikėjo, todėl 2015 m. gegužės 14 d. jis perleido A. V. už 1 200,00 Eur garažą fiziškai valdyti, naudoti, eksploatuoti ir nuosavybės teisę į jį žodiniu susitarimu, nes garažo nebuvo įregistravęs VĮ „Registrų centre“, dėl ko negalėjo sudaryti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. 2015 m. gegužės 14 d. rašytiniu susitarimu perleido narystę kooperatyve „V.“, nežinant, kad jis išregistruotas.
1.5. Susitarimai, archyviniai statinio statybą leidžiantys ir kt. dokumentai įrodo, kad 2015 m. gegužės 14 d. pasikeitė garažo savininkas ir kad statytojas bei buvęs valdytojas atsisakė bei perleido nuosavybės teisę į garažą. Taip pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į garažą statybos būdu.
1.6. Nuo 2015 m. gegužės 14 d. garažą valdo, naudoja kaip savo, rūpinasi juo, prižiūri, eksploatuoja savo reikmėms, remontuoja (tvarkė stogo dangą, pašalino nuo jo augmeniją, apmūrijo apirusias lauko sienas, dažė vidaus sienas, išvežė susikaupusias atliekas, sutvarkė elektros instaliaciją, lietaus nuvedimo sistemą), moka mokesčius, susijusius su garažo eksploatavimu, sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos rodmenis, žemės nuomos mokesčius. Būtinuosius statybos ir remonto darbus atlieka nuolat.
1.7. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl garažo įregistravimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. VĮ „Registrų centras“ sprendimuose nurodyta, kad garažo statybos pabaigos metai – 1990, todėl pareiškėjas negalėjo būti statytoju; kad pateiktame ekspertizės akte nurodoma
apie teisų perleidimą, tačiau nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimas turi būti sudarytas notarine forma.
1.8. Pareiškėjo statytojo teisė klaidingai sutapatinta su 1990 m., nesigilinta, kad 2015 m. gegužės 14 d. jis perėmė nuosavybės teisę į garažą, nenurodytas aiškus, argumentuotas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis prašymas atmestas ir kodėl negalima atlikti statybos užbaigimo procedūros.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintame prašyme nurodytais faktais ir aplinkybėmis sutinka, pretenzijų neturi.
2.1. Pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 14 d. A. V. perleido už 1 200,00 Eur garažo patalpą (garažo boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti, eksploatuoti ir nuosavybės teisę į jį žodiniu susitarimu, nes jam garažo nebereikėjo. Notarinės pirkimo-pardavimo sutarties negalėjo sudaryti, nes garažas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Notarai tokių sutarčių netvirtina. Taip 2015 m. gegužės 14 d. pasikeitė garažo savininkas, atsisakė ir perleido nuosavybės teisę į garažą A. V. (b. l. 101-102).
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
3.1. Nurodė, jog pareiškėjas teigia, kad garažo boksą pareiškėjas A. V. įgijo iš A. R., pasirašę paprastos rašytinės formos 2015 m. gegužės 14 d. susitarimą. Pareiškėjas nurodo, kad A. R. garažo bokso nebuvo įregistravęs VĮ „Registrų centre“, todėl negalėjo sudaryti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi, pareiškėjas įrodinėja, kad garažo boksą įgijo pagal sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto susitarimo pasirašymo metu (2015 m. gegužės 14 d.) galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas) imperatyviai numatė, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Suinteresuotas asmuo mano, kad patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – garažo bokso valdymo nuosavybės teisėmis – nustatymo gali būti tenkinamas tik įrodžius visų minėtuose straipsniuose išvardintų sąlygų buvimą (b. l. 103-105).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslintą pareiškimą palaikė, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad papuolė į teisinę aklavietę. Nors su statybos užbaigimo dirbo eilę metų, dėl mažo daikto, garažėlio atsidūrė aklavietėje. Mažareikšmiame dalyke viskas išsitęsė. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą primygtinai siūlė „Registrų centras“. Šiuo metu yra aklavietėje, iš kurios išeities nėra. Moka už žemę, elektrą. Žino, kad nuosavybės teisė galėjo būti perleista notarine forma. Anksčiau nebuvo nesklandumų įregistruoti statybos būdu. Šiuo atveju statytojo teisės įregistruoti, įteisinti negalėjo. Notarinės sutarties nesudarė, nes įžvelgė paprastesnį būdą su statybos leidimu. Vertinti „Registrų centras“ sprendimų nenorėtų, nes turi savo subjektyvią nuomonę.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. R. su patikslintu pareiškimu sutiko, nurodė, kad garažą buvo pirkęs kažkada sovietiniais laikais. Garažai nebuvo pabaigti, stogą uždengė, kai nusipirko. Jie su pareiškėju kaimynai, pareiškėjas prašė garažą perleisti, nurodė, kad susitvarkys dokumentus. Nesvarstė sudaryti notarinės sutarties, kadangi žmogus sakė, kad susitvarkys. Garažą pardavė už 1 200,00 Eur, laiko, kad garažas priklauso A. V.. Perleidus garažą, teisinių problemų, susijusių su garažu, nesprendė.
Šalies argumentai
6. Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama VĮ „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas netenkintinas.
7. Nagrinėjamoje civilinė byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 1985 m. (duomenys neskelbtini) pagal užsakovo garažų kooperatyvo „V.“ užsakymą parengė garažų statybos projektą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1993 m. kovo 16 d. potvarkio Nr. 231p priede Nr. 4 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo „V.“ narių sąraše numeriu (duomenys neskelbtini) įrašytas R. A. (b. l. 15). (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 628 nuspręsta išregistruoti individualių automobilių garažų statybos kooperatyvus „V. 1“, „V. 2“, „V. 3“ (b. l. 16). 2021 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo metai – 1990 m. (b. l. 13-14). 2015 m. gegužės 14 d. tarp A. R. ir A. V. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo A. R. neatlygintinai perleido kooperatyvo „V. 3“ narystę A. V. (b. l. 19). 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo parengta garažo kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad garažo adresas yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis garažas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1990 m. (b. l. 38-43). 2021 m. sausio 15 d. statinio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklė gera ir tenkina Esminį statinio reikalavimą „Mechaninis atsparumas ir pastovumas (STR 2.01.01 (1):2005)“, vidaus inžinerinės sistemos yra užbaigtos ir gali būti eksploatuojamos pagal paskirtį, garažo techninės būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 numatytus esminius statinių reikalavimus ir statinio normatyvinę kokybę (b. l. 54-58). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2020 m., 2022 m. ir 2023 m. A. R. išrašė deklaracijas apie valstybinės žemės nuomos mokestį už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24, 16). Šį mokestį apmokėjo A. V. (b. l. 21, 25, 28). VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. vasario 1 d. sprendimais bei VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. prašymus įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (garažą) jo vardu (b. l. 33-34, 35-37, 80-82, 83-84, 90-93).
8. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
12. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu, 3) pasisavinant vaisius ir pajamas, 4) pagaminant naują daiktą, 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą, 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, 8) pasisavinant radinį, lobį, 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), 11) įgyjamąja senatimi, 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
13. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės 14 d. sudarė žodinį susitarimą, kuriuo suinteresuotas asmuo A. R. už 1 200,00 Eur perleido pareiškėjui A. V. nuosavybės teisę į minėtą garažą. Tačiau tiek garažo perleidimo metu, tiek šiuo metu galiojanti CK 1.74. straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (kuri galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.) numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį daiktą sandorio pagrindu, kadangi nesudarė notarinio sandorio. Įvertintos aplinkybės reiškia, kad 2015 m. gegužės 4 d. susitarimas yra negaliojantis, nesukuriantis pareiškėjui nuosavybės teisės. Tuo tarpu subjektyvus faktinės situacijos interpretavimas ir įstatymu nustatytos nuosavybės perleidimo tvarkos nesilaikymas negali lemti nuosavybės teisės įgijimo. Sprendžiant priešingai, ir kiti nekilnojamieji daiktai, pavyzdžiui, gyvenamieji namai, žemės sklypai ir pan. galėtų būti perleidžiami tik žodiniais ar paprastais rašytiniais susitarimais, kas lemtų neapibrėžtumą ir kontrolės trūkumą įgyjant ir perleidžiant nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus.
14. Be to, pareiškėjas neįrodė ir kito nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Aplinkybę, jog nuosavybės teisė galėtų būti įgyta kaip asmens pagaminusio daiktą (pareiškėjas kaip statytojas bandė garažą savo vardu įregistruoti VĮ „Registrų centras“), paneigia bylos duomenys, taip pat ir pats pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo A. R., viena vertus teigdami, kad garažas buvo perleistas 2015 m. gegužės 14 d. susitarimu, kita vertus A. R. teismo posėdžio metu teigiant, kad garažas buvo įsigytas dar sovietmečiu, tuo metu uždengtas ir stogas. Teismas taip pat pažymi, kad byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta netiksli garažo statybos pabaigos data – 1990 metai (duomenys registruojami atsižvelgiant į kadastro duomenis). Juolab, kad statybos leidimas ir techninis projektas dar 1985 metų, o kooperatyvas „V. 3“ išregistruotas dar (duomenys neskelbtini) metais, kas reiškia, kad 2015 m. gegužės 14 d. susitarimas (b. l. 19) dėl narystės kooperatyve perleidimo, kooperatyvui faktiškai neegzistuojant beveik dvidešimt metų, taip pat negalėjo būti sudaromas.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuotas asmuo A. R. pareiškėjui A. V. nuosavybės teisę į garažą perleido 2015 m. gegužės 14 d. žodiniu susitarimu, o toks notarine tvarka nesudarytas susitarimas yra negaliojantis CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, nesant kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad nuosavybės teise valdo garažo patalpą) netenkintinas kaip nepagrįstas. Teismas sutinka, kad pati teisinė situacija iš tiesų gali atrodyti sudėtinga ir reikalaujanti didelių laiko sąnaudų, tačiau pareiškimo tenkinimas prieštarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai bei lemtų neteisėto sprendimo priėmimą, nors ginčo tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šiuo atveju ir nėra.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. <...> nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai nekilnojamąjį daiktą pirkdavę asmenys nesilaikydavo notarinės sandorio formos, tokia situacija sprendžiama būtent įgyjamosios senaties teisinio instituto pagalba (šiuo atveju nuosavybės teisę įgyti galėtų asmuo sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų), o ne kitokiomis formomis. Kita vertus, esant situacijai, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (garažą) nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, suinteresuotam asmeniui A. R. sutvarkius garažo registracijos klausimą, galimas ir notarinės garažo perleidimo sutarties sudarymas. Teismo vertinimu, būtent nurodytų veiksmų atlikimas sudarytų pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui galimybę išspręsti susiklosčiusią teisinę faktinę situaciją palankiai.
17. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
18. Šioje byloje teismas patyrė 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, kadangi šių išlaidų suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsniu, 1.93 straipsnio 3 dalimi, 4.47 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 442-443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
patikslinto pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.