Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pacientės sveikatai, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. balandžio 15 d. Klaipėdos universiteto ligoninėje Sporto traumų sektoriuje ieškovei turėjo būti atliekama kairio kelio operacija, kadangi ankstesnių ambulatorinių apsilankymų metu dėl kairio kelio sąnario skausmų, buvo konstatuotas medialinio menisko užpakalinio rago plyšimas. Dėl kairiojo kelio sąnario skausmo ieškovė lankėsi pas šeimos gydytoją ir buvo nukreipta gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. 2024 m. kovo 8 d. ieškovę konsultavo gydytojas B.B. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta diagnozė - menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužalojimo, dauginės vietos. Ligos kodas M23.20 (pagal TLK-10-AM). Ligos anamnezė: skundžiasi k. kelio skausmu. Konservatyvus gydymas neefektyvus. Apžiūros rezultatai: stebimas skausmingumas medialinėje kairio kelio srityje. Šios apžiūros metu pacientė buvo nukreipta atlikti MRT t. y. magnetinį rezonansinį tyrimą (išrašas pridedamas). 2024 m. kovo 12 d. buvo atlikta kairio kelio sąnario MRT ir konstatuotas medialinio menisko užpakalinio rago plyšimas (gydytojo įrašai pridedami). 2024 m. balandžio 15 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje Sporto traumų sektoriuje turėjo būti atlikta kairiojo kelio sąnario operacija, tačiau buvo atlikta dešinio kelio operacija - gydomoji artroskopija. Po operacijos, nurodyta fizinį krūvį riboti keturias savaites, siūlus pašalinti po 8-10 dienų po operacijos. Rekomenduotas šaltis lokaliai 5-7 kalendorines dienas po 15- 20 min., analgetikai esant skausmui, chondroprotektoriai. Kelio sąnario punkcijos esant reikalui. Vartoti MMMH 10 dienų po operacijos. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2024 m. balandžio 25 d., DGN Ml 7.1, nurodyta tolimesnį gydymą tęsti pas šeimos gydytoją.

25. Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninė buvo atlikta kairiosios kojos operacija. Kaip nurodoma Medicinos dokumentų išraše/siuntime pacientei buvo taikyta bendroji anastezija, atlikta kairiojo kelio sąnario artroskopija, kurios metu rasta vidinio menisko degeneracinis plyšimas, atlikta jo rezekcija. Šlaunikaulio vidinio gumburio II-III laipsnio chondromaliacija, atlikta tunelizacija, Sąnario ertmė praplauta, pjūviai susiūti, uždėti sterilūs tvarsčiai. Rekomenduoti perrišimai, šaltis lokaliai, analgetikai, siūlus pašalinti po 12-14 dienų. Riboti apkrovimą keturias savaites laiko, judėti su ramentais. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 20244 m. liepos 8 d.

26. 2024 m. lapkričio 29d. N. K. iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos gavo sprendimą” Dėl N. K. prašymo” kuriuo komisija konstatavo, kad pareiškėja N. K., gaudama asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje, patyrė žalą sveikatai, kurios buvo galima išvengti. Taip pat komisija konstatavo, kad pareiškėjas N. K. parašoma atlyginti žala atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas. Komisija nusprendė pareiškėjos N. K. prašymą atlyginti žalą sveikatai tenkinti iš dalies, nustatant 6 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Su priimtu Sprendimu ieškovė N. K. sutinka iš dalies ir pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-06-15 civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 nustatė įrodinėjimo standartą tokios kategorijos bylose, o būtent, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad šios kategorijos bylose nevertinama ir atsakovo turtinė padėtis, nes atsakovu šiose bylose yra valstybė.

28. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2025-06-12 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2A-234-854/2025 83 p. Tuo atveju, kai ieškovas nesutinka tik su Komisijos sprendime nurodytu žalos (turtinės ir (ar) neturtinės) dydžiu, – teismas iš esmės sprendžia tik žalos dydžio klausimą.

29. Teismo kompetenciją nagrinėti konkretų paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, reikalavimą dėl žalos atlyginimo tiesiogiai remiantis tos pačios nutarties 84p. lemia ieškovo ieškinyje pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ir jų apimtis, t. y. ieškiniu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Priklausomai nuo to, kokį reikalavimą, įvertinęs Komisijos sprendimą, teismui pareiškia pacientas ar kitas į žalos atlyginimą turintis teisę asmuo, teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, sprendžia arba dėl visų žalos atlyginimo sąlygų, arba tik dėl žalos dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors teismo vaidmuo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ir skiriasi – vienu atveju teismas nagrinėja ir įvertina visas žalos atlyginimo sąlygas, kitu – tik žalos dydžio klausimą, – tai nereiškia, kad pastaruoju atveju (kai vertinamas tik žalos dydis) yra paneigiamas konstitucinis principas, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas tokio pobūdžio byloje atsiduria komplikuotoje situacijoje įrodinėjimo prasme – silpnesnei proceso šaliai, pacientui, neturinčiam specialiųjų žinių, sunkiau pagrįsti egzistuojant aplinkybes, lemiančias žalos atsiradimą. Dėl to tuo atveju, kai Komisija jau yra konstatavusi tokių aplinkybių egzistavimą, pacientas (ar su juo susijęs kitas fizinis asmuo) negali būti verčiamas pakartotinai valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (aprašytų šio sprendimo 58 punkte) įrodinėti teisme. Tokia situacija pažeistų ir teisinio tikrumo principą, nes pacientas (ar su juo susijęs kitas fizinis asmuo), kuriam Komisija jau buvo pripažinusi žalos atsiradimo faktą, teisme faktiškai būtų sugrąžinamas į pradinę stadiją, kurioje jis privalėtų iš naujo pagrįsti tas pačias aplinkybes, nepaisant to, kad jo teisinė padėtis nuo Komisijos sprendimo priėmimo nepasikeitė. Tai ne tik neproporcingai apsunkintų tokio asmens galimybes veiksmingai ginti savo teises, bet ir prieštarautų racionalaus, nuoseklaus bei vientiso teisinio reguliavimo principams, silpnintų visuomenės pasitikėjimą žalos atlyginimo sistema ir ją įgyvendinančiais instituciniais mechanizmais. Taigi, neatitiktų ir siekio, kad pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema būtų efektyvi.

31. Priešingas aiškinimas būtų ir diskriminuojantis, nes žalą patyrusių pacientų teisės į efektyvų žalos fakto nustatymo ir pripažinimo procesą įgyvendinimas taptų iš esmės skirtingas, o tai pažeistų pacientų ar kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, lygiateisiškumo principą. Teigiant, kad pacientui kreipusis į teismą šis visais atvejais turi iš naujo nustatyti ir vertinti sąlygas, būtinas valstybės civilinei atsakomybei kilti, paciento (ar kito su juo susijusio asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą), kuris kreipėsi į teismą nesutikdamas su Komisijos nustatytu žalos atlyginimo dydžiu (siekdamas visiško žalos atlyginimo), teisinė padėtis pernelyg skirtųsi nuo to, kurio patirtos žalos atlyginimo klausimas buvo baigtas spręsti Komisijos. O atsižvelgiant į tai, kad teisme visais atvejais sprendžiant dėl visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo išaugtų poreikis bylose skirti papildomas ekspertizes (padidėtų jų skaičius, prie jau gautų ikiteisminio nagrinėjimo metu), padidėtų ir proceso išlaidos, kurių našta tenka arba pacientui (ar kitam su juo susijusiam fiziniam asmeniui), arba valstybei, be to, išaugtų ir prieštaringų ekspertų išvadų tikimybė, o tai, kaip jau minėta (šio sprendimo 52 punktas), tam tikrais atvejais galėtų tapti kliūtimi veiksmingai realizuoti teisę į žalos atlyginimą pacientams, pasirinkusiems savo teises ginti teisme( Lietuvos apeliacinio teismo 2025-06-12 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2A-234-854/2025 88,89 p.)

32. Vadinasi, šiuo atveju, nors atsakovas Valstybinės ligonių kasos atsiliepime nurodė, kad Komisijos sprendimą vertina kaip paviršutinišką ir nevisiškai pagrįstą, remiantis pacituota Teismų praktika, Teismas, neturi pakartotinai nustatinėti valstybės nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl žalos

33. CK6.249straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

34. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

35. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 1 punktą komisija atlygintinos turtinės žalos dydį nustato vadovaudamasi Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytais dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas); b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013).

37. Remiantis ieškovės pateiktais įrodymais ji dirba UAB “M” virtuvės darbuotoja. Jos vidutinis darbo užmokestis yra 626,40 EUR.. Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio mėn. iki 2024m. lapkričio mėn. paskaičiuodama jo dydį skirtumu tarp jos Darbo užmokesčio ir iš Sodros gautos nedarbingumo išmokos kas sudaro 2 543, 90 EUR. Teismas su tokiu ieškovės skaičiavimu nesutinka, nes ieškovė dėl dešinės kojos operacijos buvo nedarbinga iki kitos, t.y. kairės kojos operacijos, t.y. nuo 2024-04-15 iki 2024-06-25. Už šį laikotarpį skirtumas tarp jos Darbo užmokesčio ir iš Sodros išmokėto nedarbingumo išmokos sudaro 442,51 EUR ( 1459,51-1017,40). Ši suma tai reali ieškovės patirta turtinė žalą. Kitos patirtos turtinės žalos už išlaidas, patirtas vykstant pas gydytojus, į procedūras, reabilitaciją, pirktus medikamentus, ieškovė neprašo.

38. Ieškovė prašo priteisti 18 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Dėl jai padarytos neturtinės žalos nurodė, kad po operacijos, pamačius, kad išoperuota ne ta koja, jai buvo šokas pamanė, kad mirs, pakilo kraujospūdis ją iki šio laiko kamuoja nerimas, sutriko miegas, slegia nuolatinis rūpestis dėl sveikatos ir dėl ateities. Jai labai skaudu, kad gydytojas ją apšmeižė, kad ji pati sutiko, kad būtų išoperuota dešinės kojos kelio sąnarys, po padarytos klaidos neatsiprašė. Po bereikalingai atliktos operacijos ieškovei teko kęsti abiejų kojų fizinį skausmą. Kairė koja skaudėjo kaip ir prieš operaciją, o dešinės kojos žaizda gijo lėtai, siūlai buvo pašalinti tik po 10 dienų, buvo būtina lankytis gydymo įstaigoje, atlikti perrišimus, nors dėl kojos skausmo buvo sunku judėti. Žaizdai užgijus ieškovė turėjo atlikti reabilitacijos procedūras. Kadangi abi kojos buvo skaudžios, judėti tapo skausminga ir sudėtinga. Sunkiausia buvo tai, kad ieškovė žinojo, jog teks atlikti ir kairės kojos operaciją, o dėl medikų padarytos klaidos gydytojais ir medicinos įstaiga, kurioje buvo atlikta bereikalinga operacija, ieškovė nepasitikėjo. Ji buvo visiškai praradusi pasitikėjimą medikais, o jos laukė kita operacija, t. y. ta operacija, kurią ir buvo būtina atlikti. Abi kojos skauda iki šiol. Po operacijos daug verkė, naktimis apimdavo panika. Lankėsi pas psichoterapeutą. Daktaras išrašė raminančius vaistus ir vaistus miegui. Vaistus naudoja. Prieš tai nei raminančių, nei vaistų miegui, nevartojo. Dėl besitęsiančių skausmų, būtina atlikti dešinio kelio operaciją. Iš pateikto E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad gydytojo specialisto M. F. išvada - tikslinga dešinio kelio sąnario artroskopija. Ieškovė nurodė, kad operacija bus dalinai mokama, tačiau įrodymų nepateikė.

41. Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Šioje normoje taip pat nurodyti šių dydžių nustatymo kriterijai. Lingvistiškai aiškinant nurodomą normą, žalos dydį pagal šiuos kriterijus nustato Komisija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, nutartyje išaiškino, kad, klausimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant teisme iš esmės, teismas nėra įpareigotas remtis šiais kriterijais (cituojamos nutarties 70-71 punktai).

42. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Nors atsakovas byloje teigia, kad negalima byloje nustatyti, kad Ieškovė pas psichoterapeutą lankėsi dėl savo būklės po klaidingai padarytos operacijos, kad nėra įrodyta, jog dešinį kelio sąnarį Ieškovei iki šiol skauda dėl per klaidą padarytos operacijos ir tai, kad šiuo metu reikalinga dešinio kelio sąnario operacija nėra klaidingos operacijos pasekmė, tačiau teismas laiko, kad Ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai, fizinis dešinės kojos skausmas didžiojoje dalyje yra per klaidą atliktos operacijos pasekmė, nes jokių duomenų, kad iki to įvykio Ieškovė būtų lankausis pas psichoterapeutą ar būtų skundusis dešinio kelio skausmais ( apart atlikto abiejų kojų kelio rentgeno) byloje nėra. Be to, ieškovė turėjo kęsti ir kairiojo kelio skausmus, nes dėl per klaidą padarytos dešinio kelio sąnario operacijos teko daugiau kaip 2 mėnesiams atidėti kairiojo kelio sąnario operaciją.

44. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pažymint, kad pinigai nėra išgyvenimų, skausmo, kančios, nepatogumų kaina, atsižvelgiant į visiškai nereikalingai atliktos operacijos patirtas neigiamas pasekmes (būtina atlikti antra operacija, užsitęsęs gydymo ir gijimo procesas, fiziniai skausmai, judėjimo ir kiti nepatogumai, emociniai išgyvenimai ir pan.) ieškovei pripažintina teisė į 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 6 500,00 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp šių sumų – 3 500 Eur.

45. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą ir papildomai priteisti N. K. iš Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 18 500 RUR neturtinės žalos ir 2 543,90 EUR turtinės žalos atlyginimo.

46. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, kai pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, kreipiasi į teismą, šalių ginčas yra nagrinėjamas iš esmės. Akivaizdu, kad tokiu atveju Komisijos sprendimas netampa sprendimo peržiūros dalyku, nes ginčas, kurį Komisija jau yra išnagrinėjusi, teisme nagrinėjamas iš naujo, vadovaujantis besikreipiančio į teismą asmens ieškinyje apibrėžtomis ginčo ribomis, todėl civilinė byla dalyje dėl reikalavimo pakeisti komisijos sprendimą, nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys materialine prasme pagrįstas, tik prašoma neturtinė žala sumažintina. Dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.

50. Vadovaujantis įstatymų leidėjo reikalavimais, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovės.

51. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 543,90 Eur turtinės žalos ir 18 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Žyminis mokestis sudarytų 473 Eur.

52. Ieškiniu patenkinta 17,39 procentai (442,51 Eur / 2 543,90 Eur) ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

53. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų neturtinės žalos atlyginimo kontekste dera pažymėti, kad kasacinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas paciento reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

54. Nagrinėjamu atveju nors patenkinus ieškinį iš dalies neturtinės žalos atlyginimo kontekste iš ieškovės ir atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, į tai, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus dėl kurių ji patyrė žalą, į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat į tai, kad Komisija nustatė 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė papildomai, į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, todėl ieškovės patenkintų reikalavimų dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo skaičiuojama visa apimtimi (100 procentų) pilna apimtimi.

55. Teismas sprendžia, kad šioje byloje bendra ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 58,70 procentų ((17,39 + 100) / 2).

56. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-6367), kad ieškovė patyrė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

57. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, į tai kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, iš atsakovės valstybei priteistina 277,65 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

58. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina 645,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą „Dėl N. K. prašymo", nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti N. K. iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 442,51 EUR turtinės ir 3500 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos respublikos atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 277,65 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti N. K. iš Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 645,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.