Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas A. K. 2018-05-31 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš UAB „L.“: 1) 101 294,71 Eur žalos atlyginimą; 2) 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria priteista 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visiško įvykdymo dienos; 3) 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. K. patikslintame ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2013 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 402, kurios pagrindu jis buvo priimtas į darbą atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. Ieškovas 2013 m. balandžio 18 d. pradėjo dirbti prie skersavimo staklių atsakovės lentpjūvėje (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) lentpjūvės vadovo L. P. sprendimu, buvo perkeltas dirbti prie daugiapjūklių išilginio medienos pjovimo staklių. Darbo minėtomis staklėmis ypatumus ieškovui ribotai pristatė prie jų tuo metu dirbęs E. N.. Prie išilginio medienos pjovimo staklių dirbęs E. N. 2015 m. kovo 4 d. paaiškinime nurodo, kad su atsakove jau buvo sutaręs nutraukti darbo sutartį, tačiau prieš tai dar pažadėjo parodyti ieškovui, kaip dirbti su minėtų staklių valdymo pultu. E. N. teigia kelis kartus įspėjęs ieškovą, kad prieš lipant ant staklių būtina įsitikinti, jog diskiniai pjūklai nustojo suktis. Ieškovas 2015 m. vasario 13 d., kaip įprastai, atvyko į darbą 7.30 val. Tą dieną buvo pjaunami viengubo pjovimo pušiniai rąstai, kurių ilgis - 2,5 m., o storis - 14-30 cm. Ieškovas prie staklių dirbo visą darbo dieną ir baigęs pjauti rąstus, maždaug 15.45 val. išjungė stakles, nulipo nuo valdymo aikštelės ir ruošėsi sutvarkyti darbo vietą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos akte nustatyta, kad ieškovas iš šono priėjęs prie staklių pamatė, kad juda pjuvenų šalinimo transporteris, todėl grįžo prie valdymo pulto ir jį išjungęs vėl atėjo prie pjūklų. Tada, kaip įprastai, paėmęs oro kompresoriaus guminę žarną suspausto oro pagalba nupūtė nuo darbinio stalo susikaupusias pjuvenas. Praėjus kelioms minutėms, ieškovas pažvelgė į pro apsauginį gaubtą besimatančius diskinius pjūklus ir susidarė įspūdį, kad šie nustojo suktis. Tuomet, norėdamas išvalyti likusias pjuvenas, ieškovas mėgino pakelti gaubtą, tačiau to nespėjo padaryti, nes antrasis diskinis pjūklas, kurio iš po apsauginio gaubto nesimatė, vis dar sukosi. Besisukantis antrasis diskinis pjūklas įtraukė ieškovo laikomą oro kompresoriaus guminę žarną, o su ja ir ieškovo dešinę plaštaką, kurią sužalojo negrįžtamai. Ieškovas, rėkdamas iš skausmo nušoko nuo staklių, o netoliese dirbę kiti darbuotojai pašaukė darbų vadovą L. P., kurio nurodymu ieškovas įmonės transportu buvo išvežtas į Kauno klinikas. Dėl sunkių sužalojimų, tos pačios dienos vakare ieškovui buvo atlikta dešinės rankos plaštakos amputacija. Sekančią dieną po operacijos, t. y. 2015 m. vasario 14 d., ieškovo ligoninėje aplankyti atvyko atsakovės direktorius S. P. su žmona L. P. ir sūnumi, (duomenys neskelbtini) lentpjūvės vadovu, L. P.. Jie ieškovui pažadėjo patirtą žalą kompensuoti ir padavė pasirašyti kažkokį dokumentą, teigdami, kad po nelaimingo atsitikimo darbe, tai padaryti buvo būtina. Tyrimo akte nustatyta, kad daugiapjūklės išilginio medienos pjovimo staklės, kuriomis susižeidė ieškovas, pagamintos Vokietijoje, pirktos Lenkijoje iš Italijos įmonės „V. B. - Weber 28“. Atsakovė šias dėvėtas stakles įsigijo 2011 m. sausio 12 d., tačiau gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų visą eksploatavimo periodą neturėjo. Eksploatuojant stakles nebuvo įvertinta profesinė rizika, neįvertintas staklių atitikimas saugos darbe norminiams aktams ir jų pavojingumas. Pastebėta, kad staklės nėra pažymėtos CE ženklu, žyminčiu gaminio atitiktį esminiams Europos Sąjungos normų reikalavimams dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos, ir į rinką naudojimui išleistos neturint atitiktį patvirtinančių dokumentų. Tai, be kita ko, reiškia, kad staklės nelaimingo atsitikimo metu neatitiko saugos reikalavimų. Tyrimo akte konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą lėmė keletas priežasčių, o būtent: darbo priemonės - daugiapjūklių išilginio medienos pjovimo staklių - neatitikimas saugos ir sveikatos reikalavimams, nes eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpą laiką, jei stabdant lėčiau atsiranda sąlyčio su juo rizika; eksploatuojamos neturint gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų; eksploatuojamos nepaženklintos CE ženklu. Saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: ieškovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieš tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka; ieškovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieš tai jo nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais; pažeisti saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje, privalomų darbuotojams, reikalavimai, o būtent reikalavimas staklių valymą atlikti tik išjungus elektros variklį ir pilnai sustojus besisukančioms dalims. Išvardytos priežastys tiesiogiai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, kurio pasekmė - negrįžtamas ieškovo sveikatos sužalojimas, tačiau už žalą atsakinga atsakovė vis dar nėra atlyginusi jokių ieškovo patirtų nuostolių. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sąlygas bei užtikrinti darbuotojų apmokymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, taip pat buvo konstatuota, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir dėl jos atsiradusios žalos yra visiškai atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo užmokestis 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo 299,76 Eur (bruto), o 2015 m. sausio mėn. 642,17 Eur (bruto), į tai, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovui kiekvieną mėnesį buvo mokami priedai prie atlyginimo (atlyginimas nuo išdirbio) ir 2014 m. lapkritį ieškovui buvo išmokėta 217,21 Eur (bruto), 2014 m. gruodį - 245,33 Eur (bruto), o 2015 m. sausį – 238,00 Eur (bruto), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 4.1 ir 4.3 punktais, darytina išvada, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2015 m. vasario mėn. buvo 647,41 Eur (bruto), t. y. 502,91 Eur (neto). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, į tai, kad nelaimės metu šalies vidutinis darbo užmokestis buvo 543,60 Eur (neto), šiuo metu 700,20 Eur (neto), taip pat auga minimalus darbo užmokestis, tikėtina, kad ieškovo darbo užmokestis, jeigu jis nebūtų sužalotas darbe ir taip netekęs 50 procentų darbingumo, būtų žymiai didesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. IV ketvirtį asmens dirbančio medienos gaminių gamyboje darbo užmokestį sudarė vidutiniškai 843,00 Eur (bruto), 664,45 Eur (neto). Ieškovui nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumas, t. y. jis dėl trauminės plaštakos amputacijos neteko 50 procentų darbingumo. Ieškovui paskirta netekto darbingumo pensija, kuri siekia 105,97 Eur per mėnesį, taip pat netekto darbingumo periodinė kompensacija, kuri siekia 105,13 Eur per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, bei ieškovo, kaip talentingo darbuotojo sugebėjimais, mano, kad jeigu ieškovas nebūtų sužalotas darbe ir netekęs 50 procentų darbingumo, šiuo metu jis turėtų gauti mažiausiai 650,00 Eur darbo užmokestį. Ieškovas neteko 50 procentų darbingumo, taigi neteko galimybės gauti ir 50 procentų pajamų, t. y. 325,00 Eur (650 x 50 proc.). Kadangi ieškovas yra iš dalies darbingas, jis iki šiol sugebėjo periodiškai gauti papildomų pajamų dirbdamas sargu, tačiau šie darbo santykiai buvo neilgalaikiai, iš jų gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, o kito kvalifikuoto darbo ieškovas negali dirbti dėl sveikatos sužalojimo. Taigi, ieškovui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija ne visiškai padengia (padengs) jo patirtą žalą, t. y. mokama suma nepadengia 113,90 Eur netektų pajamų ((105,13+105,97) - 325). Ieškovui galutinį nedarbingumo lygį nustatė 2016 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieškovui buvo 27 m., o tai reiškia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metų) liko 37 metai ir 7 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sužalojimai yra neatstatomi, negrįžtami, o nedarbingumo lygis nustatytas neterminuotai, darytina išvada, kad ir jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas nesumažės visą jo darbingą laikotarpį. Todėl iš atsakovės priteistina 51 368,90 Eur (vieno mėnesio negautų pajamų (113,90 Eur) už 451 mėn.) suma negautų pajamų. Ortopedas pateikė ieškovui pasiūlymą, kuriame plaštakos protezo kaina siekia 49 925,81 Eur su PVM. Sveikos rankos negali atstoti joks protezas, todėl, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, siekiant ieškovą maksimaliai sugrąžinti į prieš nelaimingą atsitikimą darbe buvusią padėtį, darytina išvada, kad tam, kad ieškovui būtų priteista pinigų suma pakankama mioelektriniam protezui įsigyti, pakanka vien fakto, kad šis protezas gali būti pritaikomas ieškovui. Šiuo atveju mioelektrinio protezo pritaikomumas yra patvirtintas gydytojo rekomendacijomis. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidas – 49 925,81 Eur. Įvertinus prašomų priteisti negautų pajamų ir protezavimo išlaidų dydį, ieškovas reiškia reikalavimą iš atsakovės priteisti 101 294,71 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovo atstovas advokatas L. D. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį ir papildomai paaiškino, kad pasisakius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ginčas vyksta dėl turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad dėl įvykio kaltas darbdavys, neatsargumo elementai nereikšmingi šioje byloje. CK, Konstitucijos 30 straipsnis numato visiško žalos atlyginimo principą, asmuo turi būti grąžintas maksimaliai į pradinę padėtį. Praktiškai nėra nei vieno tinkamo protezo, kuris sugrąžintų ranką, maksimalus rezultatas gali būti pasiektas tik su mioelektriniu protezu. Patirtis rodo, kad su tokiais protezais žmonės laimi olimpiadose, vadinasi puikiai veikia praktikoje ir galimybė yra, kuri nekainuoja milijono, 49 000,00 Eur įmonei yra protinga suma. Net ir tokiu atveju galima kalbėti tik apie santykinai visišką žalos atlyginimą, nes niekada ranka nebus tokia kokia buvo. Atsakovė verslininkė, kuri pelnosi iš medienos darbų. Šios ūkinės veiklos įmonėms reikia prisiimti riziką, atsakomybę. Atsakovė vengia atsakomybės, prisigalvoja ciniškų argumentų, teigia, kad ieškovo sužalojimas nėra ypatingas. Tačiau matosi, kokia yra ieškovo ranka, koks yra estetinis ir fizinis pakenkimas. Valstybė šiam žmogui gali padėti, priteisdama žalos atlyginimą ir sugrąžindama jo būklę kiek galima maksimaliai į ankstesnę padėtį, kad sužalota ranka atrodytų kaip kita sveika ranka. Posėdyje buvo išklausytos dvi ortopedijos mokyklos, senoji - vadovaujasi tarybiniais metodais, siūlo protezą, kurio pirštai nejuda, tvirti ir išklausyta šiuolaikinė mokykla. Ieškovas šiandien dirba sargo darbą, nors jis imlus ir protingas. Pajamos, kurias gauna, sudaro 50 procentų likusio darbingumo. Anksčiau jis buvo geriausias lentpjūvės darbuotojas, tikėtina, kad vėliau jis būtų pradėjęs vadovauti grupelei žmonių, vėliau vadovybė būtų pastebėjusi, pakėlusi jį pareigose. Panašu, kad būtų buvusi nebloga karjera toje ar kitoje įmonėje. Dabar jis niekam nereikalingas, išmestas likimo valiai, žala nebuvo atlyginta, kol nebuvo imtasi teisminių priemonių. Byloje yra gydytojų rekomendacijos, viena iš jų tai yra kojos pirštų persodinimas arba egzoprotezas. Išsiaiškinta, kad egzoprotezas yra išorinis protezas, o mioelektrinis protezas – egzoprotezo rūšis. Yra alternatyva, užsidėti atsakovės siūlomą kosmetinį protezą, kurio privalumai, kad galima kažką pakelti, važiuoti motociklu. Kita alternatyva toliau luošinti ieškovą ir persodinti kojos pirštus ant rankos, kas reiškia papildomą skausmą, moraliną žala, sužalotą koją. Bet yra dar viena galimybė - mioelektrinis protezas, kuris minimaliai atstato pirštų funkcijas. Atsakovės tvirtinimu, kad mioelektrinis protezas yra gendantis, reikalaujantis techninio aptarnavimo, neva praėjus dviems metams jį galima išmesti, tačiau nėra jokio pagrindo daryti tokias išvadas. Įmonės „Idemus“ gydytojai teikia savo pasiūlymus nematę paciento. Atsakovės netenkina protezo kaina, tačiau pati atsakovė kainos dydžio nepaneigė, nes pigesnių mioelektrinių protezų nėra. Negautos pajamos grindžiamos prognozavimu, darbdavys teigė, kad ieškovas buvo geriausias darbuotojas, be to neatsižvelgiama į infliaciją. Atsakovė teigia, kad ieškovas gauna pensiją ir dar uždirba, dėl ko po traumos jo pajamų gavimo galimybės pagerėjo. Ieškovas nenorėjo patirti tokią traumą ir nenori gyventi iš pensijos. Jis nori galimybės užsidirbti pajamas.

Ieškovas A. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei savo atstovo paaiškinimus.