Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-01 · Administracinė byla Nr. A-1582-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
A-1582-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02155-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1582-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02155-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D.skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–3, 51–52).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. kalėjo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpų įvairiuose būriuose Nr. 10, 16, 17, kuriose gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Pareiškėjas nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langų ir durų rėmai nesandarūs, laikydavosi didelė drėgmė, oro temperatūra bei dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta neatitiko higienos normos reikalavimų, patalpose buvo buitinių parazitų. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nes neužtikrintas privatumas, dušuose neįrengtos atskiros uždaros persirengimo kabinos. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Nurodė, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senatis netaikoma, prašė jos netaikyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 9–15, 55–57).

4. Nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus PN užtikrina tinkamą oro temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose, santykinę oro drėgmę bei bendrą dirbtinę apšvietą. Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės, jie nuolat prižiūrimi. Sanitariniai mazgai 10, 16 ir 17 būrio yra atskirti nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai. Pertvaros nuteistųjų dušinėje yra įrengtos. Rūbus nuteistieji prieš einant į dušą gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamojoje patalpoje. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 122–128).

6. Dėl atsakovo atstovo prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl daliai skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Todėl atsakovo prašymas tenkintas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. taikytas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmesta kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas paskirtas į 10 būrį, 4 miegamąją patalpą, kurios plotas yra 43,68 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,64 kv. m; nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 3 miegamąją patalpą, kurios plotas yra 44,41 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,7 kv. m; nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas paskirtas į 16 būrį, 2 miegamąją patalpą, kurios plotas yra 45,15 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,76 kv. m; nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 7 d. pareiškėjas paskirtas į 17 būrį, 5 miegamąją patalpą, kurios plotas yra 37,06 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 kv. m; nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas paskirtas į 17 būrį, 3 miegamąją patalpą, kurios plotas yra 34,16 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų, pagrįsti skunde nurodytoms aplinkybėms dėl patalpų ploto trūkumo, nepateikė. Nesutiko su atsakovo pateiktais duomenimis dėl įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats sau prieštarauja, skunde nurodydamas, kad 2 ir 3 lokalinio sektoriaus miegamuosiuose buvo po 16 miegamųjų vietų, o atsikirtime į atsiliepimą – 20. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas rėmėsi atsakovo atstovo argumentais ir oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuota, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti.

9. Teismas pažymėjo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su netinkamu vėdinimu, žema oro temperatūra, prastu apšvietimu, avarine patalpų būkle, drėgme, buitiniais parazitais, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 26, 56, 6 punktais, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 16, 14, 39, 12, 20 punktais. Atsakovo atstovas pateikė teismui Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.1.14.3. 1.12), kuriame Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas į bylą pateikė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas).

11. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta oficialia informacija, todėl ja rėmėsi. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2 bendrabučio patalpoms būtinas remontas, tačiau nenustatyta, kad pastatas būtų avarinės būklės arba netinkamas gyventi. Šiuos duomenis patvirtino ir paties pareiškėjo pateiktas Aktas, kuriame nurodyta, kad atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga, nustatyta, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms.

12. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardinti galimai neteisėtas veikas (kaip nurodė pareiškėjas skunde, kad langų ir durų rėmai nesandarūs), kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl prastos statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui reiškė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.

Atsiliepimas

13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN užtikrina Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus dėl tinkamos oro temperatūros, kadangi Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose.

14. Atsakovo atstovo pateiktais teismui duomenis, kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, pritaikyti natūraliam vėdinimui. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių.

15. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpas per atidarytą langą, to neginčijo ir pats pareiškėjas. Pažymėta, kad tinkamai vėdinant ir prižiūrint patalpas jose pelėsis neatsiranda.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nors byloje nepateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros ir drėgmės koeficientų, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad patalpose temperatūra ir apšvietimas neatitiko higienos normos reikalavimų, bet nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose kamerose ir kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo netinkama oro temperatūra ir netinkamas apšvietimas, byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Byloje nebuvo duomenų ir pareiškėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpoje, kurioje gyveno. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nebuvo vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų paneigė atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekami naikinimo darbai. Teismas taip pat pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Minėti pareiškėjo argumentai vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmesti.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo privatumo uždarosios zonos duše pažeidimu, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas pateikė teismui įrengtų dušų bei nusirengimo/apsirengimo kambario fotonuotraukas. Pateiktos fotonuotraukos patvirtino, kad dušo patalpoje tarp maudymosi vietų įrengtos pertvaros, nusirengimo / apsirengimo kambarys buvo, o uždaros persirengimo kabinos teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti. Teismas pažymėjo, kad detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras bei dureles, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuoti.

19. Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintas.

III.

20. Pareiškėjas R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jo prašomą sumą bei netaikyti sutrumpinto senaties termino (b. l. 131–132).

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neteisėti veiksmai buvo tęstiniai ir Alytaus PN administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad nutrauktų savo pažeidimus.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas nurodo, kad jam reikėjo kalėti blogos būklės pastate, t. y. bendrabutyje Nr. 2, kurio susidėvėjimas yra 58 proc. ir jam reikalingas kapitalinis remontas, kurį pradėjo daryti tik 2018 m. liepos mėn.

23. Pareiškėjo teigimu, jis įrodė, jog buvo pažeista minimalaus ploto norma.

24. Pareiškėjas taip pat papildė apeliacinio skundo pagrindą (b. l. 140), nurodydamas, kad gyvenamojo patalpoje asmenų skaičius yra 16, pats pareiškėjas buvo paskirtas į 15 lovos vietą. Sienos ir lubos pajuodusios, pažeistos grybelio. Daugumoje gyvenamųjų kambarių nukritęs tinkas, nuo drėgmės sienos apipelijusios, langai mediniai, nesandarūs, laiptų pakopos ištrupėjusios, durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, durys fiziškai susidėvėję. Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi. Išėjus į lauką, matosi, kaip sienos nutrupėjusios. Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemų korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinio mazgo grindų hidroizoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi vamzdynai pažeisti. Elektros instaliacija kelia pavojų.

Atsiliepimas

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135–137) prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo siejamos su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su prašymu netaikyti ieškinio senaties daliai jo skundo reikalavimų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

32. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

33. Atsižvelgus į paminėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Alytaus PN sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo 2013 m. lapkričio mėn., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 25 d.., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą daliai savo reikalavimų pareikšti (b. l. 6).

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, iš esmės akcentuoja Alytaus PN patalpų nusidėvėjimą, sienų, lubų, langų ir durų būklę.

35. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai detalizuoto jo kalinimo sąlygų apibūdinimo. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais dėl netinkamų sąlygų Alytaus PN, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečios sąlygos buvo tose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.1.14.3. 1.12) patvirtina, kad, patikrinus Alytaus PN, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–27). Byloje duomenų nėra, o pats pareiškėjas ir neteigia, kad jis kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas savo teiginių dėl netinkamos sienų, lubų, langų ir durų būklės visiškai nedetalizavo, konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nebuvo pagrindo. Vien tik pareiškėjo pateiktas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (kuriuo 2-ojo bendrabučio būklė pripažinta ne avarine, o bloga) bei jame nustatytas bendras statinio nusidėvėjimo procentas, pareiškėjui nedetalizavus būtent jam sudarytų kalinimo sąlygų, savaime nepatvirtina pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimo ginčo laikotarpiu ir jo patirtos neturtinės žalos.

37. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis įrodė, jog buvo pažeista ploto norma, su tokiu jo teiginiu nėra pagrindo sutikti: pareiškėjas tik apibendrintai teigia, kad gyvenamojoje patalpoje asmenų skaičius buvo 16, tačiau nedetalizuoja, nei kurioje konkrečioje patalpoje, nei kuriuo laikotarpiu toks asmenų skaičius buvo pagyvendintas. Be to, pats pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prieštaringus duomenis dėl asmenų skaičiaus (atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą buvo nurodęs, jog buvo 20 miegamųjų vietų, tačiau taip pat nepatikslino, kurioje konkrečioje patalpoje). Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis pareiškėjo abstrakčiais teiginiais, o ne atsakovo atstovo pateiktais pakankamai detaliais duomenimis apie ginčui reikšmingose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (b. l. 18–20), kurie patvirtina, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

38. Pareiškėjo apeliacinio skundo papildyme (b. l. 140) nurodyti nauji ir papildomi teiginiai dėl laiptų pakopų, stogo, lauko sienų, vandentiekio, elektros instaliacijos būklės nenagrinėtini: apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

40. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir neturtinės žalos. Todėl pareiškėjo skundas pagrįstai buvo atmestas.

42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė