Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Švaros invazija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Švaros invazija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsiskaitymo už paslaugas pagal tris sutartis – pagal 2022 m. kovo 1 d. sutartį dėl valymo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valymo paslaugų teikimo, ir pagal dvi 2022 m. birželio 1 d. sutartis dėl bendrojo naudojimo patalpų valymo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), ir teritorijos (kiemo) tuo pačiu adresu priežiūros teikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys pasirašė sutartis: (i) 2022 m. kovo 1 d. sutartis dėl valymo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė sutartyje numatytomis sąlygomis teikti bendrojo naudojimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valymo paslaugas; (ii) 2022 m. birželio 1 d. sutartis dėl valymo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė sutartyje numatytomis sąlygomis prižiūrėti (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritoriją; (iii) 2022 m. birželio 1 d. sutartis dėl valymo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė sutartyje numatytomis sąlygomis teikti bendrojo naudojimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valymo paslaugas; ir (iv) 2022 m. birželio 1 d. dvi sutartys dėl valymo paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), kuriomis šalys susitarė sutartyje numatytomis sąlygomis teikti 1) bendrojo naudojimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), valymo ir 2) teritorijos (kiemo) priežiūros paslaugas.

18. Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, t. y.: (i) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ŠVI 381 426 Eur sumai už (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo tvarkymo paslaugas; (ii) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ŠVI382 128,40 Eur sumai už (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo kiemo tvarkymą; (iii) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ŠVI383 209,00 Eur sumai už (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo laiptinės tvarkymą. Iš į bylą pateiktų sąskaitų už paslaugas matyti, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. ŠVI381 už pastato adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymą (taip nurodyta sąskaitoje) išrašyta už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki sausio 16 d. (suma 426 Eur). Kitos dvi sąskaitos išrašytos už pastato adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės tvarkymą ir kiemo tvarkymą atitinkamoms 209,00 Eur ir 128,40 Eur sumoms (sąskaitose laikotarpis nenurodytas).

19. Dėl ieškovės paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai teikė pretenzijas 2023 m. sausio 17-26 dienomis.

20. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarime nurodyta, kad atsakovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad namą adresu (duomenys neskelbtini) , perdavė 2023 m. sausio 16 d., tačiau pati atsakovė tarnybai nurodė, kad sąskaitų už 2023 m. sausio 1 d. – sausio 16 d. laikotarpį gyventojams nebeišrašė; nutarime nurodyta, kad pastato administravimo sutartis su UAB „Orenus“ buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 30 d.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė ginčo paslaugų teikimo iki 2023 m. sausio 16 d. fakto adresu (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog gyventojai nebuvo patenkinti ir ieškovės prašomu apmokėti už valymo paslaugas laikotarpiu reiškė pretenzijas dėl valymo paslaugų, pažymėjo, jog ieškovė į bylą nepateikė paslaugų teikimo ataskaitos ir valymo grafiko, negalėjo paaiškinti kaip apskaičiuojama prašoma priteisti suma. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, jog valymo paslaugos pasižymi subjektyviu vertinimo kriterijumi, patalpos nuolat naudojamos, po valymo praėjus kuriam laikui patalpos vėl purvinos, į pastabas buvo reaguojama, o tai patvirtina ieškovei priskirto vadybininko J. S. liudijimas, kuris pirmosios instancijos teismo liko nevertintas.

22. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

23. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).

24. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentais keliant bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą – juo, kaip patenkančiu į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžiančiu ginčo esmę ir turinčiu reikšmės bylos teisiniam rezultatui, pasisakyti.

25. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti byloje pateiktus įrodymus kompleksiškai ir savarankiškai spręsti dėl jų patikimumo bei įrodomosios vertės.

26. Apeliantė akcentuoja vieno asmens - J. S. paaiškinimus ir kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė J. S. rašytinius paaiškinimus pateikė kartu su patikslintu ieškiniu (DOK-144388). Paaiškinimuose J. S. nurodė, jog dirbo UAB „Orenus“ nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. vadybininku. Jo pareiga buvo prižiūrėti UAB „Orenus“ administruojamus namus, kuriuose rangovai teikė paslaugas, tikrinti teikiamų paslaugų kokybę. Nurodė, jog MB „Švaros invazija“ teikė UAB „Orenus“ laiptinių ir kiemo priežiūros paslaugas, valomus objektus prižiūrėdavo ir priimdavo. Rašytiniuose paaiškinimuose dėstoma apie UAB „Orenus“ atsiskaitymo vėlavimus, nurodoma apie puikiai atliekamus MB „Švaros Invazija“ valymo darbus.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vieno liudytojo parodymai, nėra pakankami konstatuoti faktinių aplinkybių egzistavimo, jei byloje yra kitų įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus ar keliančių pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. CPK 197 straipsnis pabrėžia, kad pirmenybė teikiama rašytiniams įrodymams, kai kalbama apie faktų patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė valymo paslaugų teikimo ataskaitų ir grafiko, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, jog paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir sutartu laikotarpiu. Šie dokumentai būtų buvę esminiai siekiant patvirtinti teiginius apie tinkamą paslaugų teikimą. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma, o tai taip pat rodo nepakankamą įrodymų pagrindimą.

28. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. G., kuri priešingai nei apeliantės nurodomas liudytojas, buvo apklausta teisme ir patvirtino, kad valymo paslaugos buvo teikiamos netinkamai arba išvis neteiktos. Pažymėtina, jog liudytoja A. G. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotas asmuo pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. SN87-210902. Liudytoja A. G. paaiškino, kad dėl prastos paslaugų kokybės dažnai kreipdavosi tiek į ieškovę, tiek į atsakovę. Pasak liudytojos A. G., kokybės klausimas buvo keliamas nuolat. Liudytoja A. G. detaliai nurodė, jog laiptinės buvo valomos prastai – likdavo žemių, dryžių ant veidrodžių, o kampuose nuolat matydavosi voratinklių. Be to, liudytoja A. G. pažymėjo, kad ieškovės valytoja nesusitvarkydavo su savo pareigomis, kartais būdavo neblaivi. Valymo darbai būdavo atlikti paviršutiniškai, pavyzdžiui, laiptinių grindys būdavo plaunamos nešvariu vandeniu, o kampuose vis tiek likdavo žemės. Liudytoja A. G. pabrėžė, kad 2022 metų gruodžio mėnesį ji asmeniškai įspėjo ieškovę apie planuojamą sutarties nutraukimą. Liudytoja A. G. taip pat informavo, jog gyventojai 2022 m. gruodžio 15 d. nutraukė administravimo paslaugų sutartį su atsakove.

29. Byloje pateikti liudytojos A. G. el. laiškų namo administratorei: 2022 m. rugpjūčio 31 d.: „ Labas, apie reikalus...1. Valytoja vakar valė...bet tikrai ne kapitaliai, lauko durų stiklas nuvalytas, lifto durys nuvalytos....nu žodžiu eilinis prastokas valymas. Manau pradėk derybas su „Mano aplinka“. Zigmas pradės kaiptų darbus rytoj, naudos greičiau kietėjamčias medžiagas. Nes žmonės nesutiko nukelti darbų kitiems metams. Kažkaip užsimiršo dar vienas reikalas. Elektros laiko rėkių statymas laiptinėse. Matas tvarkė šį reikalą. Ir aišku kameros! Gal reikia daryti taip kad jūs rašote su cgate, o aš su jumis, kad permesti atsakomybę ant jungtines veiklos? Žodžiu reikia judėti, nes nejuda nei vienas reikalas“; 2022 m. rugsėjo 7 d. el. laiškas: „Laba diena, Siunčiu nuotraukas po jūsų valytojos valymo. Nei veidrodis nuvalytas. Kampuose ir prie kilimėlių visur šiukšlės. Prie pašto dėžučių šiukšlės neišneštos. Jūs minėjote, kad už šio mėnesio nevalytus kartus, bus viskas kruopščiai išvalyta. Bet....kaip jau pastebėjau, tik žadate, o pažadų nevykdote. Tai kaip dirbsime toliau?“. Prie šio el. laiško pridėtos fotonuotraukos iš kurių matyti nevalyti koridoriai, nevalytas liftas, voratinkliai koridoriuose, pilni šiukšlių kibirai. Iš atsakovės ieškovei 2023 m. sausio 17 d. siųsto el. laiško matyti, jog atsakovė prašo ieškovės reaguoti į nusiskundimus dėl tvarkos. Ieškovė tą pačią dieną el. laišku nurodo, jog sutvarkys. Iš atsakovės el. laiško ieškovei 2023 m. sausio 19 d. matyti, jog atsakovė patikrino kaip ieškovė atlieka paslaugas ir pridėjo fotonuotraukas iš kurių matyti: nesutvarkyta aplinka, šiukšlės.

30. Taigi, byloje esantys įrodymai, įskaitant gyventojų pretenzijas dėl netinkamai teikiamų paslaugų, patvirtina, kad valymo paslaugos nebuvo teikiamos taip, kaip buvo sutarta, arba buvo teikiamos netinkamai. Šie įrodymai atspindi paslaugų kokybę vertinančių paslaugų gavėjų poziciją, todėl yra svarbesni nei paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojo raštu pateikti paaiškinimai. Nors valymo paslaugos iš tiesų gali turėti subjektyvų vertinimo elementą, tai nepaneigia ieškovės pareigos pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius, jog paslaugos buvo suteiktos sutartu mastu ir kokybe. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad patalpos po kurio laiko vėl tampa nešvarios, neeliminuoja atsakomybės tinkamai reaguoti į paslaugų gavėjų pretenzijas ir užtikrinti sutarties vykdymą. Apibendrinant, teismas pagrįstai rėmėsi CPK nuostatomis dėl įrodymų vertinimo, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų pakankamais įrodymais. Vieno liudytojo parodymai negali paneigti kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių netinkamą paslaugų teikimą, visumą.

31. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat kelia klausimus dėl sutarčių nutraukimo tvarkos ir termino. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog valymo paslaugas teikė iki 2023 m. sausio 16 d. ir tai patvirtina byloje esantys duomenys.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimas netenkintas ne dėl to, jog sutartis dėl valymo paslaugų buvo nutraukta, o dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo paslaugas teikė iki 2023 m. sausio 16 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog iš tiesų ieškovė nepateikė sutarties III dalies 1.3 ir 1.7 punktuose reikalaujamų paslaugų teikimo ataskaitos ir valymo grafiko bei posėdžio metu nesugebėjo pagrįsti, kaip buvo apskaičiuota 426 Eur suma už pusę mėnesio. Vadinasi, ieškovė neįrodė, jog ginčijamos paslaugos buvo suteiktos iki 2023 m. sausio 16 d. Nėra aiškumo, kurios savaitės dienomis buvo organizuotas ir atliktas bendrų patalpų tvarkymas, kada buvo valoma lifto kabina, prižiūrimi priešgaisriniai išėjimai, šalinami voratinkliai ar atlikti kiti darbai. Taip pat neaišku, ar šie darbai buvo suplanuoti ir atlikti pirmoje mėnesio pusėje iki nurodytos datos. Taigi nėra pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimas aptariamoje dalyje yra pagrįstas.

33. Apeliantė nurodė, jog šalys neginčijo (duomenys neskelbtini) namo valymo kokybės. Pažymėtina, jog tai teigdama apeliantė nenurodo, kokiais konkrečiais įrodymais grindžia tokią savo poziciją. Apeliaciniame skunde dėstomi tik argumentai, susiję su tuo, kad paslaugos kitame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) namo valymo kokybe, nes apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją. Teisminio proceso metu šalys turi pareigą pagrįsti savo teiginius pateikdamos atitinkamus faktinius duomenis ar įrodymus (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodytas tik bendro pobūdžio teiginys dėl (duomenys neskelbtini) namo valymo kokybės, kuris nėra paremtas jokiais konkrečiais faktais ar dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neįrodė savo teiginių pagrįstumo, nėra pagrindo detaliau pasisakyti dėl šių aplinkybių.

34. Apeliacinės instancijos teismas, dėl ieškovės teiktų paslaugų (duomenys neskelbtini) namui, atkreipia dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad namo gyventojai atsakovei rašė, jog: „Sveiki, (duomenys neskelbtini) namas. VIS DAR NEIŠVALYTA !!! GYVENAME IŠTISAI ŠIUKŠLĖSE. Nesusitvarkote su savo aptarnavimo pareigomis“ ir pridėjo fotonuotraukas iš kurių matyti nevalytas kiemas. Taip pat iš el. laiško namo administratorei matyti, jog 2023 m. sausio 26 d. rašoma, kad: „Kalbėjau su Jumis telefonu, ir buvau informuota, kad esate įsipareigoje valyti nama 2 kartus į savaite, tačiau pagal visus matomus duomenis (prisegu žemiau) namas beveik visa mėnesi nebuvo valytas. Kaip suprantu, nebus ir mokeščio už šio mėnesio valyma? Prašau pakomentuoti šia situacija“ pridėtos fotonuotraukos iš kurių matyti: nevalytas liftas, nevalyta laiptinė. Taigi, gyventojų skundai buvo teikiami raštu, daroma fotofiksacija, todėl vertinami pagrįstais.

35. Remiantis byloje surinktais duomenimis (fotonuotraukomis bei el. laiškais), galima padaryti šias išvadas: (i) atsakinga valymo paslaugų įmonė, t. y. ieškovė neatlieka savo pareigų pagal sutartį, nes kiemas, liftas ir laiptinė akivaizdžiai nėra tinkamai valomi; (ii) sutartis numatė, kad valymas turi būti atliekamas du kartus per savaitę, o valymo paslaugų nebūdavo teikiama mėnesį. Minėti duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovės sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog ėmėsi spręsti situaciją nedelsiant, užtikrinant valymo paslaugų kokybę ir atsakant į gyventojų keliamus klausimus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

37. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą.

40. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 185 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (sąskaitą K1563 ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymą).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės 1 185 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytą maksimalų dydį (maksimalus išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis tokių išlaidų patyrimo metu (2024 m. liepos 29 d.) buvo 2 809,30 Eur) (Rekomendacijų 8.11 punktas).

42. Atsižvelgiant į nurodytą atsakovei iš ieškovės priteistina 1 185 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“ iš ieškovės mažosios bendrijos „Švaros invazija“ 1 185 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.