- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-1256-605/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00690-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-83-192/2012 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė (t. 1, b. l. 3-4) prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1998-09-28 nutarimu Nr. 2-13035/98 (t. 1, b. l. 7) iš atsakovo sūnaus D. S. (gim. 1997-08-18) išlaikymui išieškomo išlaikymo dydį (po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų)), jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta 1998-10-12, išlaikymas sūnui priteistas 1998-09-28 nutarimu po ¼ dalį visų rūšių jo uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis vaikui, iki sūnaus pilnametystės. Sūnus lanko Kauno apskrities J. N. muzikos gimnaziją, kuri yra speciali mokykla, joje dėstomi ne tiktai bendrojo lavinimo dalykai, bet vaikai nuo mažens ruošiami įsigyti muzikos specialybę, todėl reikalingos specialios mokymosi priemonės (muzikos instrumentai su visais priedais jų priežiūrai bei natų knygos, specialūs sąsiuviniai, speciali koncertinė apranga). Nors mokslas gimnazijoje nemokamas, tačiau reikalingos papildomos išlaidos sūnų nuvežti į repeticijas, koncertus, kurie vyksta ne vien Kauno mieste. Be specialaus lavinimo reikmenų sūnui reikalinga ir speciali sveikatos priežiūra, kadangi jis serga alerginiu rinitu - sinusitu, o tai yra papildomos sūnaus išlaikymo išlaidos. Šiuo metu vaiko išlaikymui iš atsakovo gaunamų 169 Lt kas mėnesį neužtenka. Ieškovė yra bedarbė, augina dar vieną nepilnametę dukrą, todėl jos materialinė padėtis yra sunki. Šiais metais negavo jokių išmokų, todėl sūnų, kurio poreikiai augant didėja, ji nesugeba pati išlaikyti, tam padeda mama ir kiti giminaičiai.
Atsakovas pateikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (t. 1, b. l. 30-31), tačiau atlikus DNR ekspertizę priešieškinio reikalavimų atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu (t. 1, b. l. 190-192) ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 1998-09-28 nutarimu Nr. 2-13035/98 išieškomą išlaikymo dydį, jį padidino ir priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-01-18 iki jo pilnametystės; bylą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukė. Teismas, padidindamas išlaikymo dydį (padidėjusį dėl sūnaus mokyklinio amžiaus, kuriam dabar yra 15 metų, dėl ko išaugo sūnaus poreikiai, atsirado papildomos išlaidos ugdymui, be to, reikalingos papildomos pajamos sveikatos priežiūrai, ką patvirtina pažyma (t. 1, b. l. 11)), pripažino, jog atsakovas gali ir turi galimybę užsidirbti dirbdamas papildomai, todėl padarė išvadą, jog atsakovo realios pajamos yra didesnės nei oficialiai mokamas minimalus darbo užmokestis. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, gyvena iš socialinės pašalpos, šiuo metu ieško darbo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po du vaikus, kuriuos jie privalo išlaikyti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-5) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimą pakeisti ir sumažinti iš jo sūnaus išlaikymui priteistą 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą iki 250 Lt. Nurodo, jog nėra pajėgus teikti sūnui priteistą išlaikymą, kadangi gauna minimalų atlyginimą, kas atskaičius mokesčius sudaro 508,87 Lt. Be to, teikia 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą kitam sūnui Karoliui (gim. 2001-10-06), dėl ko poreikiams lieka tik 258,87 Lt. Teismui priteisus ieškovės prašomą išlaikymą, kas mėnesį tektų skolintis 141,13 Lt, kad įvykdytų teismo sprendimą, ir apie 250-300 Lt, kad išlaikytų save. Jokio nekilnojamojo turto neturi, o turėtą automobilį (duomenys neskelbtini) dėl sunkios materialinės padėties buvo priverstas parduoti. Gyvena dviejų kambarių bute su pensininke motina, kuri gauna 805,92 Lt nedarbingumo pensiją. Nuo 2001-09-01 šiame bute gyvena ir atsakovo sūnus Karolis, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina, tačiau sūnus buvo priverstas ją palikti. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl sūnaus Karolio gyvenamosios vietos pakeitimo. Darbas susijęs su padangų keitimu, todėl papildomas darbas atsiranda tik du mėnesius per metus (balandžio ir lapkričio mėn.), o pajamos per mėnesį tuo laiku padidėja tik 100-150 Lt. Ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, kuri pripažino, kad darbo šiuo metu net neieško. Sūnus serga peršalimo ligomis, tačiau suprantama, jog kas mėnesį visus metus nėra leidžiama jo gydymui ir sveikatai nei 192 Lt, nei 229 Lt. Atsakovui abejonių kelia ir išleistos pinigų sumos kas mėnesį perkamoms higienos priemonėms, koncertams ir išvykoms. Internetu, kuriam kas mėnesį išleidžiama 47 Lt, naudojasi ne vien sūnus, tuo labiau, kad ieškovės bendrų išlaidų skaičiuotės pridėti kvitai nepatvirtina.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad po Kauno miesto apylinkės teismo 1998-09-28 nutarimo priėmimo vaiko poreikiai šiuo atveju pasikeitė iš esmės, tai yra labai padidėjo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino ir sprendime aiškiai nurodė, kad atsakovas dirba, jo gaunamos realios pajamos yra didesnės nei oficialiai mokamas minimalus darbo užmokestis, nes turi galimybę užsidirbti dirbdamas papildomai (šią aplinkybę atsakovas nurodo ir apeliaciniame skunde), nesiėmė pakankamų priemonių, turėdamas paklausią specialybę darbo rinkoje, gauti pajamas, atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes, iš kurių galėtų teikti išlaikymą savo dviem sūnums, tačiau, spręsdamas apie ieškovės turtinę padėtį, skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad ji yra ieškanti darbo. Būtent, iš ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad ji darbo šiuo metu neieško dėl sveikatos problemų (1 t., b.l. 185). Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi paminėtąsias aplinkybes, o taip pat tai, kad ieškovės teismui pateiktame 2011-12-19 išraše iš medicininių dokumentų (1 t., b.l. 133) nurodyti duomenys apie ieškovės sveikatos būklę nepatvirtina jos nedarbingumo, kas galėtų būti vertinama kaip objektyvi priežastis negauti darbinių pajamų, sprendžia, kad skundžiamu sprendimu padidintas ir priteistas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400 litų išlaikymo dydis sūnui D. S. yra netinkamo dydžio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad atsakovas sutinka mokėti didesnį išlaikymą sūnui (po 250 Lt kas mėnesį), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 300 Lt. Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400 litų išlaikymo dydį sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 300 litų.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.