Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-332-619/2020 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ prašymą dėl teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Zeland advance European trading group“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „KAROLINOS TURAS“, uždarajai akcinei bendrovei „BAUER INT“, uždarajai akcinei bendrovei „Bauer Tour“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Techninio serviso projektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-332-619/2020 vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23079-1101/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-34531-820/2020 kopijas.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, atsisako priimti į bylą apeliantės pateiktas procesinių sprendimų kopijas. Šiuo atveju atsisakymas priimti į bylą teismų procesinių sprendimų kopijas (kaip naujus įrodymus) neriboja teismo teisės, nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą, įvertinti kitoje (kitose) byloje (bylose) priimtų procesinių sprendimų reikšmę šioje byloje sprendžiamiems klausimams.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

17. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

18. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, konstatuota, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

21. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje prašoma išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Aktualioje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu laikomasi pozicijos, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir panašiai). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė tą pačią dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo spendimą nepakeistą, t. y. sprendimo įsiteisėjimo dieną. Remiantis bylos duomenimis, vykdomasis raštas ieškovei išduotas 2021 m. spalio 26 d., jo pagrindu 2021 m. spalio 27 d. pradėta vykdomoji byla Nr. 0018/21/01539. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kai prašymo pateikimo dieną priverstinis vykdymas nebuvo pradėtas, tačiau prašymo nagrinėjimo dieną – jis jau buvo pradėtas.

22. Apeliantė, tiek prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, tiek atskiruoju skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi sunkia turtine padėtimi, kaip aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad skolos neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes, tačiau tuo pačiu metu teismui kilo abejonė, ar 2022–2023 metais atsakovės veikla taps pelninga ir ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą jos prašomu būdu bei terminais.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei palankią skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs ir neįvertinęs visų esminių teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingų sąlygų (aplinkybių). Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės galimybės įvykdyti sprendimą padarė iš esmės vadovaudamasis tik apeliantės pateiktu balansu, kuriame nurodyta, kad apeliantės turto vertė yra 4 182 366 Eur (ilgalaikio turto vertė 3 572 005 Eur, trumpalaikio turto – 610 361 Eur), o apeliantės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės ir sudaro 2 756 334 Eur, iš kurių didžioji dalis (2 010 842 Eur iš 2 756 334 Eur), tačiau nevertino kitų apeliantės pateiktų įrodymų, kuriais ji grindžia sunkią finansinę padėtį, susiklosčiusią dėl COVID-19 pandemijos įtakos.

24. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ne tik apeliantės turimo turto ir įsipareigojimų apimtį, tačiau byloje pateikta ir 2018 m. gruodžio 13 d. sutartinės hipotekos sutartis, kuri patvirtina, jog dalis apeliantės turimo turto yra įkeista UAB „Medicinos bankas“, kas itin apsunkina turto pardavimo procedūras. Be kita ko, nors Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir / ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės vykdomos veiklos pobūdis (viešbučių veikla), taip pat pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė susidūrė su pandemijos sukeltais finansiniais sunkumais, tačiau gerėjant epidemiologinei situacijai, tikėtina, jog ateityje apeliantės finansinė padėtis pagerės. Apeliantė pateikė 2020 m. gruodžio 15 d. UAB „Karolinos turas“ prezidento įsakymą, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdė apeliantės veiklą nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Pažymėtina, kad apskritai, nuo 2020 m. kovo mėn., kai pradėjo plisti COVID-19 virusas, Lietuvos Respublikoje skirtingai laikotarpiais buvo skelbiamas ir karantinas, ir valstybės lygio ekstremali situacija, kurių metu iki šiol galioja nuolat kintantys apribojimai, kurie turi įtakos asmenų judėjimui, veikloms, užsiėmimams. Nors 2021 metais iš esmės turizmas nebuvo varžomas, tačiau akivaizdu, jog dėl epidemiologinės situacijos, keliamų ir kintančių reikalavimų, apribojimų yra sumažėjęs tiek turistų srautas, tiek įvairių veiklų vykdymas (pavyzdžiu, konferencijos / mokymai / susitikimai neretai perkeliami į virtualią erdvę), kurios, kaip nurodo apeliantė taip pat yra jos pajamų šaltinis. Be kita ko, apeliantė teismui pateikė įrodymus, kad jai yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-49049 nuspręsta atidėti ir išdėstyti apeliantės 223 266,19 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2026 m. balandžio 25 d. (nors apeliantė nepateikusi duomenų, ar per sprendime nustatytą terminą buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau vadovaujantis viešai skelbiamais duomenis – sutartis buvo sudaryta); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio mėn. sprendimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka apeliantei atidėtas ir išdėstytas 79 569,70 Eur įsiskolinimo mokėjimas 2026 m. birželio 25 d. Taigi, apeliantės pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė, nors ir turi nekilnojamo turto, vykdo veiklą, tačiau šiuo metu vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, kurie buvo įtakoti objektyvių priežasčių, todėl nėra pakankamai pajėgi įvykdyti visą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimą iš karto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės padėtis yra tiek sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų apeliantei itin sunkias pasekmes (CPK 185 straipsnis).

25. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad apeliantė pagal finansines galimybes įsiteisėjusio sprendimo dalį vykdo – 2021 m. spalio 29 d. kreditorei (ieškovei) sumokėjo 50 000 Eur, 2021 m. spalio 29 d. buvo įskaitytas priešpriešinis 34 046,14 Eur apeliantės reikalavimas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė gera valia siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau siekia tai derinti su turimomis finansinėmis galimybėmis, kurios šiuo metu, kaip jau nustatyta, yra ribotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šiuo atveju ieškovė yra juridinis asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, nesukels jai neproporcingų neigiamų pasekmių, kai apeliantė visos sumos sumokėti iš karto objektyviai neturi galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, ar ieškovės finansinė padėtis yra bloga, į tai, jog apeliantė objektyviai neturi galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, jog pagal savo finansines galimybes atlieka mokėjimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė, pasinaudodama CPK 284 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, siekia nesąžiningai pasipelnyti ieškovės sąskaita.

26. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, apeliantės prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą tenkinamas. Kadangi dalį priteistos sumos apeliantė sumokėjo (50 000 Eur) ir dalis reikalavimo buvo įskaityta (34 046,14 Eur) pagal 2021 m. spalio 29 antstolės V. M. patvarkymą Nr. Nr. S-21-15-21873, liko nesumokėta 172 892,48 Eur suma (neįskaičiavus susikaupusių 6 proc. procesinių palūkanų), kuri pagal apeliantės prašymą turėtų būti išdėstyta.

27. Apeliantė prašo likusią skolą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės interesus, taip pat įvertinus tai, jog apeliantė vis tik veiklą vykdo ir nuolat gauna pajamų, taip pat turi nekilnojamo turto, yra tikslinga, išlaikant abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį mokant 13 392,48 Eur įmoką, likusius 11 mėnesių – 14 500 Eur įmokas. Įmokos pradedamos mokėti pradedant nuo 2022 m. vasario mėnesio iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos, paskutinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 25 d.

28. Atsakovei primintina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesustabdo priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo, todėl kartu sumokant nustatytą mėnesio įmoką, turi būti sumokamos ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Be to, apeliantei išaiškintina, kad turėdama finansines galimybes, apeliantė gali teismo sprendimą visa apimtimi įvykdyti ir nelaukdama termino, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.

29. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis panaikinama dėl netinkamai taikytų įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos (CPK 185 straipsnis, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-332-619/2020 vykdymą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „KAROLINOS TURAS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą ir likusią nesumokėtą 172 892,48 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir 48 centų) sumą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „New Zeland advance European trading group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėti tokia tvarka:

1) 13 392,48 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. vasario 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

2) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. kovo 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

3) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. balandžio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

4) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. gegužės 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

5) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. birželio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

6) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. liepos 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

7) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

8) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. rugsėjo 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

9) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. spalio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

10) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. lapkričio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas.

11) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas;

12) 14 500 Eur sumą sumokėti iki 2023 m. sausio 25 d., kartu sumokant iki mokėjimo dienos apskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas.