Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Ramunei Bakutienei, dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo atstovui adv. padėjėjui A. G., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. M. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir V. M. turėjo 2 sūnus: pareiškėją šioje byloje K. M. ir sūnų S. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo sūnus O. M., gimęs (duomenys neskelbtini) 1976-02-02, a.k. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į šią bylą suinteresuotu asmeniu.

A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) testamentu, sudarytu (duomenys neskelbtini) ir patvirtintu Kauno miesto 13-ojo notarės Violetos Bagdanskienės, notarinio registro Nr. 3904 visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kada beatsirastų paliko savo sūnui K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.12), kuris iki šiol rūpinasi motinos paliktu turtu, jį prižiūri, moka mokesčius už jį. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarę su prašymu priimti palikimą pagal testamentą, tačiau Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė Violeta Tamašauskienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. M. po A. M. mirties į butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo metu paveldėjimo byloje neužtenka faktinių duomenų, įrodančių, kad visi anksčiau minėtas butas su priklausiniais asmeninės nuosavybės teise priklauso mirusiajai A. M., tai yra neužtenka faktinių duomenų notarinio veiksmo teisėtumui užtikrinti ir pasiūlė kreiptis pareiškėjui į teismą, kad būtų nustatyta priklausanti aukščiau minėto buto dalis mirusiajai A. M.

Suinteresuotas asmuo O. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam žinoma, gautas jo pranešimas, kad byloje dalyvauti negalėsiantis, nes yra išvykęs į Norvegiją. Nurodė, kad visiškai sutinkantis su dėdės K. M. prašymu, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir naudotis A. M. a.k. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Po pareiškėjo tėvo V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) liko jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas 1992-10-08 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu santuokos, sudarytos 1960-07-12 su pareiškėjo tėvu V. M. metu. Kito nekilnojamojo turto bei registruotino nekilnojamojo turto pareiškėjo motina A. M. neturėjo.

A. M. po savo sutuoktinio mirties gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už vandenį , elektrą, priėmė palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio V. M. mirties, faktiškai jį valdydama iki savo mirties.

Pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą (asmeninius daiktus, knygas, relikvijas) priėmė ir valdė iki savo mirties. A. M. gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.88sdtr.1d.1p.) po savo sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), ten buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta iki mirties, juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė palikimą , atsiradusį po savo sutuoktinio V. M. mirties, jį valdydama.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Gavus suinteresuoto asmens O. M. atsiliepimą, kuriuo jis pripažino pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl tenkintinas pareiškėjo pareiškimas nes jis pagrįstas ir įrodytas.

Darytina išvada, kad pareiškėjo motina A. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi palikimu, tvarkė likusį jo turtą: baldus, drabužius ir kt. daiktus, rūpinosi jais, mokėjo mokesčius už butą, rūpinosi turtu kaip savu, tai yra faktiškai priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti ( CPK 177str.,185str.,186str.).

Įvertinant pareiškėjo ir jo atstovo advokato padėjėjo duotus paaiškinimus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir naudotis A. M. a.k. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) ( CPK 444str.2d. 8p., 185 str.,186 str., CK 5.50 str.,1 d.,5.51 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškėjo pareiškimą, iš pareiškėjo priteistinos - 5,24Eur ( penkis eurus 24ct.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu-valstybei ( CPK 92str.,88str.1d.3p.)

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir naudotis A. M. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) -5,24Eur ( penkis eurus 24ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu-valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.