Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundo dalyje dėl draudimo susirašinėti, draudimo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, nekokybiško teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-07-09 sprendimu pripažinto pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (toliau – Konvencija) atsakovo atstovu yra Teisingumo ministerija.

Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planas yra valstybės įsipareigojimas užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr.184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų išvardintos funkcijos patvirtina, jog Kalėjimų departamentas gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamu gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Skundo dalyje dėl įkalinimo įstaigos perpildymo, higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo maitinant, atsakovo atstovu byloje yra Kalėjimų departamentas.

Skundo dalyje dėl kalinimo nežmoniškose sąlygose, kankinimo alkiu, neaprūpinimo pajamomis atsakovo atstovu yra Lukiškių TI-K.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr.V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iki 2010 m. galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:1999 nustatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Lietuvos gyventojų fizinės ir fiziologinės savybės per pastarąjį dešimtmetį nepakito tiek ženkliai, kad gyvenamojo ploto normos sumažinimas 28 proc. galėtų būti moraliai pateisinamu. Gyvenamojo ploto normos sumažinimas priartėjo prie Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytos 3 kv. m. ribos, kurią peržengus konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pagal Kankinimų prevencijos Komiteto (CPT) rekomendacijas, vienam asmeniui tenkanti asmeninė erdvė kamerų tipo patalpose turėtų būti 7 kv. m. Pareiškėjas kalintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamąjį kameros plotą sumuoja su gyvenamajam plotui nepriskiriamo sanitarinio mazgo plotu, bei į gyvenamąjį kameros plotą nepagrįstai įskaičiuoja neteisėtai įrengtų perteklinių miegamų vietų (gultų) užimamus plotus. Visose kamerose sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo ploto, tuo pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr.V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010) 21 punktą. Iš to seka, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį kameros plotą. Sanitariniai mazgai užima apie 3 kv. m, nes pagal higienos normos reikalavimus sanitariniu mazgu yra visas plotas, kuriame įrengti sanitariniam mazgui privalomi unitazas, praustuvė su veidrodžiu ir tualetinių reikmenų lentynėlė. Visų kamerų gyvenamasis plotas yra maždaug 3 kv. m mažesnis, nei deklaruotas. Šešiolika kamerų, kurių bendrieji plotai mažesni nei 6,6 kv. m (pvz. kamera Nr. 113) nėra tinkamos apgyvendinimui. Kamerose, kurių plotai nuo 3,73 kv. m iki 8,31 kv. m, negalima laikyti daugiau nei po vieną asmenį. Kamerose Nr. 107, 113, 117, 120, 122, 123 buvo įrengta po 6 miegamąsias vietas, nors Lukiškių TI-K 2015-04-13 pažymoje Nr. 96-851 melagingai nurodė, kad įrengta tik po 4 miegamąsias vietas, nors miegamųjų vietų skaičius iki 4 sumažintas tik 2013 metų antroje pusėje vykusio remonto metu. Pareiškėjas kalintas vienvietėse kamerose Nr.142, 284, 307, 320, 327, 334, 340, 371, 376, kuriose buvo neteisėtai įrengta po 4 miegamąsias vietas bei vienvietėje kameroje Nr. 223, kurioje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos. Pertekliniai gultai atsirado su Lukiškių TI-K administracijos žinia, nors tai uždrausta pagal teisės aktus. Pertekliniai gultai ženkliai sumažina gyvenamąjį plotą ir jų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą. Perteklinė miegamoji vieta gyvenamąjį plotą sumažina maždaug 2 kv. m. Kamerose, kurių plotai viršija 8 kv. m, realus gyvenamasis plotas yra 3,02-3,31 kv. m. Likusiose kamerose, kurių plotai yra 6,73-7,99 kv. m, gyvenamasis plotas yra mažesnis už 3 kv. m.

Kamerose neįrengtų spintelių nuteistųjų daiktams, maisto produktų spintelių arba lentynų, taburečių, kamerose, kuriose įrengtos 6 miegamosios vietos, nėra stalų. Tarp baldų likę 20-40 cm pločio tarpai. Tarpas tarp tualeto sienelės ir gulto kai kuriose kamerose yra 30 cm. Kalinami asmenys priversti visą parą gulėti savo gultuose, nes atsistoti kameroje galima tik sanitariniame mazge, tarp baldų sunku prasisprausti. Tuo sukuriama psichologinė įtampa tarp kalinamų asmenų, provokuojami konfliktai. Atsakovo atstovai Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 7 straipsnio, Europos ir Jungtinių Tautų Konvencijas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažeidimus daro sąmoningos tyčios kaltės forma.

Asmeniui turi būti suteikiami 4 kv. m neužimto baldais kameros ploto ir sudaroma galimybė praleisti už kameros ribų bent 8 valandas per parą. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą būti gryname ore. Veikla už kameros ribų neorganizuojama, pasivaikščioti asmenys išvedami tik valandą. Pasivaikščioti siūloma eiti iš karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6 val. ryto žiemos metu dar iki prašvintant. Tuo siekiama priversti atsisakyti teisės pasivaikščioti. Treniruoklių salė įrengta 2013 metų pabaigoje, asmenys į ją nuvedami maždaug vieną kartą per 6 mėnesius ne ilgiau kaip 45 minutėms, jei apie šią teisę jie sužino ir parašo daug rašytinių prašymų. Į dušą asmenys išvedami ne dažniau kaip kartą per savaitę ne ilgiau kaip 15 minučių. Atsakovo demagogija dėl kalinimo sąlygų patvirtina, kad nežmoniškos kalinimo sąlygos kuriamos sąmoninga tyčia.

Kameroje Nr. 113 buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, nors Lukiškių TI-K pateikia melagingus duomenis, kad buvo 4 miegamosios vietos. Visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamojoje patalpoje, nėra veidrodžių, oro šalinimo sistemos, kamerose tvyro išvietės smarvė. Tualetas įrengtas priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis. Stebėjimo langelis bei durys gali būti bet kada atidarytos. Prižiūrėtojomis dirba ir moterys.

Kamerose mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra, o papildomos grotos įrengtos taip, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango. Šiltuoju metų laiku negalima vėdinti patalpų per langus ir būna nepakeliamai tvanku ir karšta, o šaltuoju metų laiku negalima langų užsandarinti ir būna šalta ir drėgna. Pastatų sienos yra maždaug metro storio, kamerų langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, o kamerų viduje įrengtos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų rankomis pasiekti lango.

Kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino patalpose (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125). Šiose kamerose buvo būtina nuolat dengti lėkštes ir maistą laikraščiais, bei valgyti ne prie stalo, o pasilenkus po metaliniu gultu tam, kad į maistą neprikristų tinko trupinių, kalkių ir dažų atplaišų. Kamerų sienų viršutinė dalis yra dažyta kalkėmis ir nėra lengvai valoma. Daugumos kamerų grindys yra suirusio ir išdaužyto betono. Karantino patalpų lubų tinkas dėl drėgmės krisdavo stambiais gabalais, todėl 2013 metų antroje pusėje vykusio remonto metu buvo pašalintas iki plytų, jokios lubų vidaus apdailos šiuo metu nėra. Pašalinus tinką, dėl nuolatinės drėgmės nuo lubų byra mūro trupiniai.

Sanitariniai įrengimai seni, susidėvėję, nesandarūs, todėl grindys sanitariniuose mazguose ir lubos virš sanitarinių mazgų yra nuolat šlapios, nuo lubų byra tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ant drėgnų lubų ir sienų veisiasi pelėsis. Daugumos kamerų grindys ir lubos neturi vidaus apdailos, valymo priemonės ir medžiagos neišduodamos. Kamerų oras užterštas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis. Sienos paveiktos pelėsio, o lubos virš sanitarinių mazgų juodos nuo pelėsio.

Asmenys priversti skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose kamerose, dėl to oro drėgmė didžiulė, išorinės sienos dažnai būna šlapios nuo kondensato. Oro drėgmė artima 100 proc. Rūsiuose įrengtose kamerose drėgmė yra dar didesnė, sienomis teka vanduo. Kameros Nr. 371, 376 įrengtos rūsiuose, ventiliacijos nėra, drėgmė šiose kamerose nepakeliama. Į nusiskundimus administracija atsirašinėja formaliai. Ypač pasibaisėtino stovio karantino sanitariniai mazgai, kurių niekas nevalo ir nedezinfekuoja. Visose kamerose įsiveisę tarakonai. Karantino patalpose tarakonų mažiau dėl minusinės temperatūros žiemos metu.

Kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu netikrinama. Priėmimo skyriuje nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie pareigą pasinaudoti sanitarine švarykla, nei informacijos apie galimybę gauti medicinos pagalbą. Budintys pareigūnai kalinamų asmenų nusiskundimus ignoruoja. Priėmimui pas gydytoją reikalaujama pateikti rašytinį prašymą, tačiau budintys pareigūnai prašymų nepriima. Skubiai gauti medicininę pagalbą nėra galimybės. Įmetus prašymą į tam skirtą dėžutę, asmuo iškviečiamas į sveikatos priežiūros tarnybą tik po 2-3 dienų.

Vietoje sanitarinės švaryklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis neišduodami. Prieš asmenis, pageidaujančius nusiprausti duse, naudojamas psichologinis smurtas – liepiama neštis į dušą visus turimus daiktus, įskaitant elektros prietaisus (pvz. televizorių, minkštąjį lovos inventorių). Dušai įrengti standartinėse 2x3,5 metrų dydžio kamerose, dušuose nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, kur galima pasidėti daiktus ar pakabinti rūbus. Tuo siekiama priversti atsisakyti teisės nusiprausti duše.

Kalinami asmenys privalo būti aprūpinami darbinėmis pajamomis, arba jiems turi būti mokamos pašalpos ir teikiama parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. Pašalpų nemoka, paramos neteikia, higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimo nesilaiko - tualetinis popierius, dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai neišduodami, prieš einant į dušą muilas neišduodamas, neišduodamos ir priemonės indams plauti. Indai plaunami šaltu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, kas sudaro sąlygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Neaprūpinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiškąjį orumą. Į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims liepiama pasirašyti armatūrinėje kortelėje į 10-12 tuščių grafų, neaiškinant už ką, atsisakantiems pasirašyti grasinama drausminėmis nuobaudomis. Materialinio aprūpinimo normos prieštarauja higienos normos HN 76:2010 63 punktui ir Konstitucijos 29 straipsniui, nes kas mėnesį išduoti dantų šepetėlį, dantų pastą, vienkartinius skustuvus yra numatyta suimtiesiems, bet nenumatyta nuteistiesiems.

Neišduodami čiužinio ir antklodės užvalkalai, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis. Paklodės ir pagalvių užvalkalai išduodami tik pateikus rašytinį prašymą. Neišduoti patalynės administracija gali 20 darbo dienų prisidengdama Viešojo administravimo įstatyme nustatytu administracinės procedūros terminu. Iš naujai atvykusių asmenų pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai kratos metu atimami ir grąžinami tik išvykstant iš Lukiškių TI-K, kas rodo sąmoningą nežmoniškų kalinimo sąlygų kūrimą. Karantine minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) naudojamas be užvalkalų ir be paklodžių, įsigeria kūno riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku ir nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis. Vatos pagrindu pagamintas minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių nėra. Minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju tik dezinfekuojamas ir yra pasibaisėtinos būklės – purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito.

Lukiškių TI-K teikia komercinę rūbų skalbimo paslaugą, tačiau šios paslaugos įkainiai specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebūtų galima naudotis, rūbų skalbimo kainos viršija naujų rūbų kainą parduotuvėse. Paslauga nekokybiška, administracija atsakomybės neprisiima. Higienos normos HN 76:2010 64 punktas įpareigoja turėti skalbyklą ir sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, tačiau kalinami asmenys priversti rūbus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. Dėl drėgmės išskalbti rūbai neišdžiūsta, o supūva, kamerose kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis.

Pareiškėjo fiziologinių mitybos poreikių nenustatinėjo. Vyriausybės nutarimu patvirtintos fiziologinės mitybos normos neatitinka pareiškėjo fiziologinių poreikių, viso kalinimo metu jis kentė alkio jausmą, kuris dažnai prilygdavo kankinimui. Laikė, kad valgiaraščiai yra diskriminaciniai, nes nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato asmeniui, kurio fiziologiniai poreikiai didesni, gauti padidintą maisto davinį. Trukdymas asmeniui numalšinti alkio jausmą vertinamas kaip kankinimas. Pareiškėjas sportuoja, todėl jo maisto poreikiai ženkliai didesni, tačiau papildomo maisto davinio negavo. Valgiaraščiai nustato skirtingus maisto davinio kiekius dirbantiems ir nedirbantiems asmenims bei diskriminuoja kalinius pagal lytį. Dirbantys asmenys gauna darbo užmokestį ir gali papildomai įsigyti maisto. Tai laikė diskriminacija pagal socialinį požymį. Tai, kad nustatyti skirtingi maisto racionai vyrams ir moterims, diskriminuoja kalinius pagal lytį. Moterims skirtame racione yra numatytos uogos, vaisiai, daržovės, razinos, o vyrams – tik daržovės. Moterims skirtame racione yra numatytas sviestas, o vyrams tik margarinas. Moterims skirtame racione yra batonas, džemas ir bandelės, o vyrams tik duona. Moterims skirtame racione yra numatyta kakava, o vyrams tik arbata.

Pareiškėjui nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir nebuvo teikiama tikslinė parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis. Civilizuotose valstybėse tradiciškai laikoma, kad minimali mėnesio alga, turi būti ne mažesnė kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybėje. Pareiškėjas turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Asmens, iš kurio atimta laisvė, aprūpinimas darbinėmis pajamomis yra valstybės pareiga. Valstybei nevykdant šios pareigos buvo pažeistas Konstitucijos 38 straipsnis, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10, 11 straipsniai, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnis, Konvencijos 12 straipsnis, nes įstūmus pareiškėją į sunkią ekonominę padėtį, buvo atimta galimybė aprūpinti vaiką, planuoti šeimą, pareiškėjas tapo artimųjų išlaikytiniu.

Pareiškėjui nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikiai pasimatymai su vaiku ir artimaisiais apriboti sąlyga, kad artimieji gautų rašytinį leidimą pasimatyti. Didžiąją kalinimo laiko dalį tokie leidimai išduodami nebuvo. Nebuvo galimybės pasimatyti su mažamečiu vaiku neribojant fizinio kontakto. Kontaktai telefonu buvo apriboti sąlyga gauti rašytinį leidimą paskambinti, didžiąją kalinimo laiko dalį tokie leidimai išduodami nebuvo. Pirmą kartą leidimas skambinti suteiktas tik 2011 m. pradžioje. Buvo cenzūruojamas susirašinėjimas su šeima ir artimaisiais, neleista bendrauti laiškais su kitais įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis.

Laikė, kad žala padaryta tyčine kaltės forma, o patirtos neturtinės žalos fakto pareiškėjas neprivalo įrodinėti. Buvo pažeistos fundamentalios žmogaus teisės: teisė gyventi teisinėje valstybėje, nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus, nežmoniško, žeminančio žmogaus orumą elgesio, teisė į šeimos ir kitus socialinius ryšius, teisė pasimatyti, teisė susirašinėti. Pažeista asmens teisė į sveikatą, kuri yra absoliuti. Pažeisti teisinės valstybės principai - tarptautinių konvencijų privalomumas ir jose įtvirtinti draudimai žmogų kankinti, žiauriai, nežmoniškai su juo elgtis, žeminti žmogaus orumą, žmogų diskriminuoti, ignoruota valstybės pareiga aprūpinti kalinamą asmenį pajamomis, būtinomis jo šeimos oriam egzistavimui. Valstybės mastu bendra kalinamiems asmenims priteisiama kompensacijų už netinkamas kalinimo sąlygas suma negali būti mažesnė už valstybės sutaupytą sumą nevykdant įsipareigojimų pagerinti kalinimo sąlygas.

Kalėjimų departamento atsakomybė atsiranda nuo 2000-09-01, kai buvo patvirtinti Kalėjimų departamento nuostatai. Kalėjimų departamento per 14 metų konstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimo sąskaita sutaupytos lėšos yra pareiškėjui padaryta turtinė žala. Lukiškių TI-K padaryta turtinė žala yra visų privalomų baldų, kurie neįrengti kamerose, patalynės, higienos priemonių, materialinio buitinio aprūpinimo priemonių, kurios nebuvo išduotos kalinimo laikotarpiu, vidutinio statistinio darbo užmokesčio, kuris nebuvo išmokėtas, suma. Į šios turtinės žalos dydį privalo būti atsižvelgta. Dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 8 460 Eur (423 paros x 20 Eur). Kalinimu antisanitarinėse sąlygose, sveikatai pavojingoje aplinkoje, esant neprieinamoms medicininėms paslaugoms, buitinėms sąlygoms ir materialiniam aprūpinimui esant nepatenkinamiems padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 21 210 Eur (423 paros x 30 Eur). Kankinimu alkiu ir diskriminavimu padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 7 070 Eur (po 10 Eur už parą). Socialinių ir šeimos ryšių draudimu padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 6 000 Eur. Visą neturtinę žalą prašė vertinti 31 380 Eur.

Per 63 kalinimo savaites nebuvo išduota 50 ritinėlių tualetinio popieriaus, 75 kartus nebuvo išduota 30 g tualetinio muilo einant praustis duše, neišduota 50 skutimosi priemonių, 10 kartų neišduotas dantų šepetėlis ir 50 g dantų pastos. Kalinant 36 skirtingose kamerose nebuvo išduoti 39 indelių priemonių indams plauti. Lukiškių TI-K neteisėtai sutaupė 20 veidrodžių, 7 stalus, 19 taburečių, 20 spintelių daiktams, 14 komplektų valymo inventoriaus ir valymo priemonių, 26 patalynės ir lovos inventoriaus komplektus. Viso sutaupyta 5 422,05 Eur. Neaprūpindamas darbinėmis pajamomis, neteikdamas socialinių pašalpų, kankindamas alkiu ir nesuteikdamas privalomo materialinio aprūpinimo, atsakovas padarė turtinę žalą, kurios dydis turi būti skaičiuojamas pagal 60 proc. vidutinio statistinio darbo užmokesčio valstybėje tarifą, viso 5 600 Eur (423 dienos = 14 mėnesių x 400 Eur). Iš viso pareiškėjui padaryta 11 022,05 Eur turtinė žala.

Atsakovas Teisingumo ministerija dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisakė, nes neturi procesinio suinteresuotumo. Nurodė, kad Vyriausybė 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministeriją įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo. Taigi, Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl aukščiau paminėtų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas yra Teisingumo ministerijos struktūriniai padaliniai.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Nesistengiama pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Teigtina, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą trukmę ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, ne visais atvejais priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Įstaiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo ar neveikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, dėl kurio atitinkamos teisės galėjo būti pažeistos. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarkymą yra atsakingi jie patys, o reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langą ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi nusiskundimų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo", kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Lukiškių TI-K administracija nepažeidė šio teisės aktų reikalavimų. Higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Lukiškių TI-K administracija užtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi. Higienos normos 68 punkte yra nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime - 29. Vadovaujantis teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, pagal 11.1 punktą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturi viršyti - 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau pasitaiko, kad jis viršijamas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną karta per savaite. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnyje, 86 straipsnyje, 94 straipsnyje nustatytos tvarkos. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų, ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičius ir rūšis nustatomas priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta Lukiškių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu toks pasimatymas gali būti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas gali būti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrą vaiką su neteistuoju. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau, kaip prieš 15 dienų suderinti su Lukiškių TI-K administracija pasimatymo datą, laiką ir trukmę. Tokią tvarką reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr.1-89.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Būtina įrodyti, kad pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje P. A. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Tokiu būdu kameros plotas skaičiuojamas pagal visų Lukiškių TI-K kalėjusių asmenų skundus, o pareiškėjo papildomai pateikiama argumentacija dėl lovų, kitų perteklinių baldų bei sanitarinio mazgo atėmimo iš bendro ploto nėra pagrįsta teisės aktais. Papildomų argumentų pateikimas negali leisti pareiškėjo traktuoti palankiau nei visų kitų Lukiškių TI-K kalintų asmenų. Higienos normos HN 76:2010 21 punkto nurodymas, jog sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, nėra taikomas Lukiškių TI-K sutinkamai su to paties teisės akto 2 punktu, sakančiu, kad higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Higienos normoje HN 76:2010 nėra numatytas minimalaus ploto dydis, todėl sieti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą minimalų ploto dydį su higienos normos HN 76:2010 21 punkto taisykle nėra pagrindo. Tai, kad ankstesnėje higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatytas didesnis minimalus plotas, taip pat neįtakoja pareiškėjo padėties, kadangi ši higienos norma jo kalinimo metu negaliojo. Kalinimo plotą valstybės institucijos tvirtina pagal valstybės pajėgumus, atsižvelgiant į kalinimo sąlygų įtaką asmeniui bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Sulejmanovic v. Italy Nr. 22635/03, tačiau šioje byloje teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu pripažino asmens kalinimą 2,70 kv. m ploto patalpose, tuo tarpu kalinimas 3,40 kv. m ploto patalpoje buvo pripažintas nepažeidžiančiu Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Taip pat šiame sprendime nėra pasisakoma apie tai, kad plotas skaičiuojamas atėmus baldų užimtą plotą.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-10-05 iki 2012-10-17, nuo 2012-11-14 iki 2012-11-22, nuo 2012-12-10 iki 2012-12-11, 2013-01-04, nuo 2013-03-02 iki 2013-03-07 (laikymas nuo 2013-03-08 iki 2013-03-12 trūkstant 1 kv. cm ploto laikomas mažareikšmiu ir į bendrą dienų skaičių neskaičiuojamas), 2013-03-29, nuo 2013-04-19 iki 2013-04-24, nuo 2013-05-31 iki 2013-06-11, išskyrus 2013-06-06, nuo 2013-08-18 iki 2013-08-19, viso 49 dienas. Laikant pareiškėją nuo 2013-08-26 iki 2014-06-04, ploto reikalavimai nepažeisti 43 dienas iš 282, o pažeisti 239 dienas. Taigi, viso pažeidžiant ploto reikalavimus pareiškėjas laikytas 288 dienas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis įtvirtina, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo vedamas pasivaikščioti per anksti, tačiau vedimas pasivaikščioti įvairiu paros laiku negali daryti neigiamos įtakos, kadangi laisvėje gyvenantys žmonės taip pat eina pasivaikščioti įvairiu paros metu, sportuoja iki prašvintant ir panašiai. Tokį vedimo laiką sąlygoja Lukiškių TI-K perpildymas, tačiau tai negali būti laikomas kalinimo sąlygų pažeidimu.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Lukiškių TI-K atsiliepime tinkamai atkreiptas dėmesys į tai, kad nei kaip tardymo izoliatorius, nei kaip kalėjimas negali nepriimti pagal teisimų nutartis ir nuosprendžius siunčiamų asmenų. Nors ši aplinkybė valstybės atsakomybės pašalinti negali, kadangi pareiga vykdyti teisės aktų reikalavimus bei laikytis tarptautinės teisės įsipareigojimų išlieka, tačiau į Lukiškių TI-K pareigūnų padėtį turi būti atsižvelgiama.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė), metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas, taburetė (1 vnt. vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, 1 komplektas valymo inventoriaus, elektrinis virdulys.

Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai per langą. Visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas T. Č., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose nuo Nr. 67 iki Nr. 200 ir kamerose nuo Nr. 262 iki Nr. 356 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, išskyrus kameras, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, kėdutė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (t. 1, b. l. 52-53). Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Didesnių ir daugiau baldų nebūtų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje.

Pareiškėjas teigia, kad tarp baldų lieka labai maži tarpai, nepatogu judėti kameroje. Kaip jau buvo minėta anksčiau baldų plotas į asmeniui tenkantį minimalų kameros plotą nėra įskaičiuojamas, o 3,6 kv. m plotas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, yra laikomas priimtinu taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose. Taigi, tokios kalinimo sąlygos pripažintinos normaliomis, su kuriomis turi susitaikyti įstatymus pažeidęs asmuo.

Suimtųjų materialinį buitinį aprūpinimą nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis. Čia sakoma, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal 66 punktą lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Sutinkamai su 67 punktu lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose yra įtvirtinta, kad asmeniui išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, 2 pagalvės užvalkalai, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo. Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K administracija atvykusius asmenis verčia pasirašyti tuščiose armatūrinės kortelės grafose. Šis faktas byloje nėra įrodytas, todėl teismas juo nesiremia. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo Lukiškių TI-K priklausomais daiktais aprūpindavo, pareiškėjas skundžiasi tik tuo, kad negavo antros paklodės bei rankšluosčių, o taip pat nebuvo duodamas muilas einant praustis. Kalinami asmenys neturi būti aprūpinami antklodžių užvalkalais. Įstaigos administracija gali pasirinkti ir vietoje dviejų paklodžių išduoti antklodės užvalkalą. Pasirašydamas armatūrinėje kortelėje asmuo mato, už kokių daiktų išdavimą jis pasirašo, todėl gali pareikalauti, kad tokie daiktai jam ir būtų išduoti.

Armatūrinėse kortelėse nurodyta, kad pareiškėjui buvo išduodama čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai, antklodė, rankšluostis, puodukas, dubenėlis, šaukštas. Yra pareiškėjo parašai. Faktas, kad šie parašai išgauti apgaule ar grasinimu, neįrodytas.

Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad nėra tinkamo paaiškinimo, kodėl suimtiesiems išduodama dantų pasta, dantų šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai, o nuteistiesiems neišduodama. 2013-08-23 armatūrinėje kortelėje pažymėta, kad pareiškėjui buvo išduota dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai. Kaip matyti iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (t. 1, b. l. 45-51), jis buvo nuteistas 2014-05-22 nuosprendžiu, todėl iki tol pagal byloje esančią medžiagą, jis turėjo būti suimtuoju ir gauti papildomus daiktus.

Taip pat pareiškėjas nepatenkintas dėl minkštojo lovos inventoriaus švaros. Higienos normos HN 76:2010 65 punktas nustato, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodyta, kad patalynė ir minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus, tvarkingas. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pareiškėjas skunde neneigia, kad patalynė buvo dezinfekuojama, tačiau laiko, jog vien tik dezinfekavimo metu negalima patalynės tinkamai išvalyti.

Minkštasis lovos inventorius yra apžiūrimas Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliekamų Lukiškių TI-K patikrinimų metu ir įvertinamas inventoriaus atitikimas higienos normos reikalavimams. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyti duomenys yra objektyvūs, specialistai neturi suinteresuotumo dėl netinkamo higienos normos kontrolės vykdymo, todėl teismas šiais duomenimis vadovaujasi (pvz., 2013-07-25 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 92-93), 2013-04-17 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 100-101, 2013-11-05 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 94-96).

Higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija iki 2015-09-01) 104-109 punktuose numatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Tardymo izoliatorių personalas, lankytojai ir suimtieji privalo griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių. Kiekvienam suimtajam tardymo izoliatoriuje turi būti lengvai prieinama būtinoji higienos ir visuomenės sveikatos saugos informacija. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, nurodyta, kad drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi būti įrengiama džiovykloje. Įpareigojimas, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas bei higienos normos HN 76:2010 64 punkte nurodymas, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o taip pat įpareigojimas pagal reikmę įrengti džiovinimo įrangą džiovykloje bei pareigos suimtajam vaikščioti tvarkingais rūbais nustatymas, reiškia, kad suimtajam turi būti suteikiama galimybė viršutinius drabužius nemokamai išsidžiovinti tardymo izoliatoriaus džiovykloje. Nei už vieną higienos normos HN 76:2010 įpareigojimo vykdymą suimtasis nėra ir negali būti įpareigotas mokėti, tame tarpe ir už higienos normos HN 76:2010 64 punkto vykdymą.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodyta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami jau sausi. Asmeniniai skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų viršutiniai drabužiai kartą per du mėnesius skalbiami nemokamai. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K laikosi higienos normos reikalavimų dėl patalynės, apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo. Neturintiems sąskaitoje pinigų sudaryta galimybė viršutinius drabužius išsiskalbti nemokamai.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K yra per didelės skalbimo ir cheminio valymo paslaugų kainos, tačiau šių kainų nenurodo, todėl jo argumentas laikomas nepagrįstu. Kadangi Lukiškių TI-K cheminio valymo paslaugų pati neteikia, tai ir atsakyti už paslaugų kokybę neturi. Už paslaugos kokybę turi būti atsakingas paslaugos teikėjas, o Lukiškių TI-K tik turi sudaryti galimybes pretenzijoms dėl paslaugos kokybės pareikšti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęsis cheminio valymo paslaugomis, todėl nenustatytos ir aplinkybės, ar jis gali vertinti paslaugos kokybę.

Pareiškėjas teigia, jog dėl vidinių grotų įrengimo yra neįmanoma kameras vėdinti per langą. Jau buvo minėta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra daug kartų yra tikrinęs vėdinimo galimybes Lukiškių TI-K, tačiau patikrinimo aktuose tokie duomenys nėra nurodomi ir visada pabrėžiama, jog kameros gali būti vėdinamos per langą. Šis pareiškėjo argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

Pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių, kad jis dėl savo sveikatos būklės būtų turėjęs kreiptis į gydytojus, tačiau jam būtų sutrukdyta įgyvendinti šią teisę nenurodo, todėl teismas neturi ką tikrinti. Pareiškėjo samprotavimai apie tai, kad gali būti, jog Lukiškių TI-K nebūtų užtikrinta galimybė pasinaudoti skubia medicinos pagalba, nes prašymas suteikti medicininę pagalbą būtų išnagrinėtas tik per kelias dienas, yra tik pareiškėjo samprotavimas, kuris negali būti priežastimi neturtinei žalai atlyginti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis nurodo, jog tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi būti užtikrintas šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Joks teisės aktas neįpareigoja Lukiškių TI-K aprūpinti suimtųjų ar nuteistųjų darbu. Parama šeimai pareiškėjas turi pasirūpinti pats. Pareiškėjo minimi Konstitucijos 38 straipsnis ir Konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę į šeimos kūrimą. Pareiškėjui pasirinkus vaiko auginimo metu būti laisvės atėmimo vietose, valstybė savo pareigą globoti šeimą vykdytų teikdama socialinę paramą vaikui, kurio tėvas negali juo pasirūpinti. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas nėra įgijęs jokios profesijos, neturi darbinių įgūdžių, todėl prieš suteikiant darbą, turi būti apmokomas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis nurodo, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas.

Taigi, nors ir riboti kontaktai, tačiau yra leidžiami. Įpareigojimas registruotis pasimatymui yra visiškai suprantamas, kadangi suimtas ar nuteistas asmuo turi būti atvedamas iš kameros, pasimatymas turi būti suteikiamas tokiu laiku, kai tai netrukdo dienotvarkei, įsitikinama, kad asmuo nėra išvežtas į kitą laisvės atėmimo vietą, su juo neatliekami procesiniai veiksmai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis būtų negavęs kokio nors pasimatymo, nepaaiškino, kodėl jam trukdo užsirašymo pasimatymams tvarka. Šeimos ryšių apribojimas yra laisvės atėmimo bausmės elementas.

Konstitucinis Teismas 2015-02-26 priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriame pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka; ribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Konstituciją ribojantis nuteistųjų teisę susirašinėti teisinis reguliavimas inter alia turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos pakankamai individualizuoti šios nuteistųjų teisės ribojimus, įvertinus individualią jų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nutarime konstatuota, kad teisiniu reguliavimu kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, yra draudžiama susirašinėti tarpusavyje, neatsižvelgiant nei į tai, ar dėl jų susirašinėjimo galėtų kilti grėsmė visuomenės saugumui, kardomojo kalinimo vietų, areštinių ir pataisos įstaigų vidaus tvarkai, kitų asmenų teisėms ir laisvėms, nei į jokias kitas reikšmingas aplinkybes.