Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1765-556/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-11-08
Bylos Nr.: A-1765-556/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03614-2015-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas: T. Č.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1765-556/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03614-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (I t., b. l. 1–13) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 11 022,05 Eur turtinės žalos ir 31 380 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2010 m. sąlygose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiančiose žmogaus teises. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu byloje Nr. I-1328-365/2013 pripažino teisių pažeidimus laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2012 m. spalio 4 d. ir priteisė piniginę kompensaciją. Pareiškėjas ir toliau buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žmogaus teises. Nuo 2012 m. spalio 5 d. netinkamai kalintas dar 435 dienas. Skundo dalyje dėl draudimo susirašinėti, draudimo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, nekokybiško teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. vasario 26 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendimu pripažinto pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (toliau – ir Konvencija), atsakovo atstovu yra Teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planas yra valstybės įsipareigojimas užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Teisingumo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų išvardytos funkcijos patvirtina, jog Kalėjimų departamentas gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamu gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Skundo dalyje dėl įkalinimo įstaigos perpildymo, higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo maitinant, atsakovo atstovu byloje yra Kalėjimų departamentas. Skundo dalyje dėl kalinimo nežmoniškose sąlygose, kankinimo alkiu, neaprūpinimo pajamomis atsakovo atstovu yra Lukiškių TI-K. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iki 2010 m. galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:1999 nustatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Lietuvos gyventojų fizinės ir fiziologinės savybės per pastarąjį dešimtmetį nepakito tiek ženkliai, kad gyvenamojo ploto normos sumažinimas 28 proc. galėtų būti moraliai pateisinamu. Gyvenamojo ploto normos sumažinimas priartėjo prie EŽTT praktikoje nustatytos 3 kv. m ribos, kurią peržengus konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pagal Europos Komiteto prieš kankinimą (CPT) rekomendacijas, vienam asmeniui tenkanti asmeninė erdvė kamerų tipo patalpose turėtų būti 7 kv. m. Pareiškėjas kalintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamąjį kameros plotą sumuoja su gyvenamajam plotui nepriskiriamo sanitarinio mazgo plotu, bei į gyvenamąjį kameros plotą nepagrįstai įskaičiuoja neteisėtai įrengtų perteklinių miegamų vietų (gultų) užimamus plotus. Visose kamerose sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo ploto, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą. Iš to darytina išvada, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį kameros plotą. Sanitariniai mazgai užima apie 3 kv. m, nes pagal higienos normos reikalavimus sanitariniu mazgu yra visas plotas, kuriame įrengti sanitariniam mazgui privalomi unitazas, praustuvė su veidrodžiu ir tualetinių reikmenų lentynėlė. Visų kamerų gyvenamasis plotas yra maždaug 3 kv. m mažesnis, nei deklaruotas. Šešiolika kamerų, kurių bendrieji plotai mažesni nei 6,6 kv. m (pvz., kamera Nr. 113), nėra tinkamos apgyvendinimui. Kamerose, kurių plotai nuo 3,73 kv. m iki 8,31 kv. m, negalima laikyti daugiau nei po vieną asmenį. Kamerose Nr. 107, 113, 117, 120, 122, 123 buvo įrengta po 6 miegamąsias vietas, nors Lukiškių TI-K 2015 m. balandžio 13 d. pažymoje Nr. 96-851 melagingai nurodė, kad įrengta tik po 4 miegamąsias vietas, nors miegamųjų vietų skaičius iki 4 sumažintas tik 2013 metų antroje pusėje vykusio remonto metu. Pareiškėjas kalintas vienvietėse kamerose Nr. 142, 284, 307, 320, 327, 334, 340, 371, 376, kuriose buvo neteisėtai įrengta po 4 miegamąsias vietas, bei vienvietėje kameroje Nr. 223, kurioje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos. Pertekliniai gultai atsirado su Lukiškių TI-K administracijos žinia, nors tai uždrausta pagal teisės aktus. Pertekliniai gultai ženkliai sumažina gyvenamąjį plotą ir jų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą. Perteklinė miegamoji vieta gyvenamąjį plotą sumažina maždaug 2 kv. m. Kamerose, kurių plotai viršija 8 kv. m, realus gyvenamasis plotas yra 3,02 – 3,31 kv. m. Likusiose kamerose, kurių plotai yra 6,73 – 7,99 kv. m, gyvenamasis plotas yra mažesnis už 3 kv. m. Kamerose neįrengtos spintelės nuteistųjų daiktams, nėra maisto produktų spintelių arba lentynų, taburečių; kamerose, kuriose įrengtos 6 miegamosios vietos, nėra stalų. Tarp baldų likę 20 – 40 cm pločio tarpai. Tarpas tarp tualeto sienelės ir gulto kai kuriose kamerose yra 30 cm. Kalinami asmenys priversti visą parą gulėti savo gultuose, nes atsistoti kameroje galima tik sanitariniame mazge, tarp baldų sunku prasisprausti. Tuo sukuriama psichologinė įtampa tarp kalinamų asmenų, provokuojami konfliktai. Atsakovo atstovai Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 7 straipsnio, Europos ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažeidimus daro sąmoningos tyčios kaltės forma. Asmeniui turi būti suteikiami 4 kv. m neužimto baldais kameros ploto ir sudaroma galimybė praleisti už kameros ribų bent 8 valandas per parą. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą būti gryname ore. Veikla už kameros ribų neorganizuojama, pasivaikščioti asmenys išvedami tik valandą. Pasivaikščioti siūloma eiti iš karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6 val. ryto žiemos metu dar iki prašvintant. Tuo siekiama priversti atsisakyti teisės pasivaikščioti. Treniruoklių salė įrengta 2013 metų pabaigoje, asmenys į ją nuvedami maždaug vieną kartą per 6 mėnesius ne ilgiau kaip 45 minutėms, jei apie šią teisę jie sužino ir parašo daug rašytinių prašymų. Į dušą asmenys išvedami ne dažniau kaip kartą per savaitę ne ilgiau kaip 15 minučių. Visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamojoje patalpoje, nėra veidrodžių, oro šalinimo sistemos, kamerose tvyro išvietės smarvė. Tualetas įrengtas priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis. Stebėjimo langelis bei durys gali būti bet kada atidarytos. Prižiūrėtojomis dirba ir moterys. Kamerose mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra, o papildomos grotos įrengtos taip, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango. Šiltuoju metų laiku negalima vėdinti patalpų per langus ir būna nepakeliamai tvanku ir karšta, o šaltuoju metų laiku negalima langų užsandarinti ir būna šalta bei drėgna. Pastatų sienos yra maždaug metro storio, kamerų langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, o kamerų viduje įrengtos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų rankomis pasiekti lango. Kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino patalpose (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125). Šiose kamerose buvo būtina nuolat dengti lėkštes ir maistą laikraščiais bei valgyti ne prie stalo, o pasilenkus po metaliniu gultu tam, kad į maistą neprikristų tinko trupinių, kalkių ir dažų atplaišų. Kamerų sienų viršutinė dalis yra dažyta kalkėmis ir nėra lengvai valoma. Daugumos kamerų grindys yra suirusio ir išdaužyto betono. Karantino patalpų lubų tinkas dėl drėgmės krisdavo stambiais gabalais, todėl 2013 metų antroje pusėje vykusio remonto metu buvo pašalintas iki plytų, jokios lubų vidaus apdailos šiuo metu nėra. Pašalinus tinką dėl nuolatinės drėgmės nuo lubų byra mūro trupiniai. Sanitariniai įrengimai seni, susidėvėję, nesandarūs, todėl grindys sanitariniuose mazguose ir lubos virš sanitarinių mazgų yra nuolat šlapios, nuo lubų byra tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ant drėgnų lubų ir sienų veisiasi pelėsis. Daugumos kamerų grindys ir lubos neturi vidaus apdailos, valymo priemonės ir medžiagos neišduodamos. Kamerų oras užterštas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis. Asmenys priversti skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose kamerose, dėl to oro drėgmė didžiulė, išorinės sienos dažnai būna šlapios nuo kondensato. Rūsiuose įrengtose kamerose drėgmė yra dar didesnė, sienomis teka vanduo. Kameros Nr. 371, 376 įrengtos rūsiuose, ventiliacijos nėra, drėgmė šiose kamerose nepakeliama. Į nusiskundimus administracija atsirašinėja formaliai. Ypač pasibaisėtino stovio karantino sanitariniai mazgai, kurių niekas nevalo ir nedezinfekuoja. Visose kamerose įsiveisę tarakonai. Karantino patalpose tarakonų mažiau dėl minusinės temperatūros žiemos metu. Kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu netikrinama. Priėmimo skyriuje nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie pareigą pasinaudoti sanitarine švarykla, nei informacijos apie galimybę gauti medicinos pagalbą. Budintys pareigūnai kalinamų asmenų nusiskundimus ignoruoja. Priėmimui pas gydytoją reikalaujama pateikti rašytinį prašymą, tačiau budintys pareigūnai prašymų nepriima. Skubiai gauti medicininę pagalbą nėra galimybės. Įmetus prašymą į tam skirtą dėžutę, asmuo iškviečiamas į sveikatos priežiūros tarnybą tik po 2–3 dienų. Vietoje sanitarinės švaryklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis neišduodami. Prieš asmenis, pageidaujančius nusiprausti duše, naudojamas psichologinis smurtas – liepiama neštis į dušą visus turimus daiktus, įskaitant elektros prietaisus (pvz., televizorių, minkštąjį lovos inventorių). Dušai įrengti standartinėse 2 x 3,5 metrų dydžio kamerose, dušuose nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, kur galima pasidėti daiktus ar pakabinti rūbus. Tuo siekiama priversti atsisakyti teisės nusiprausti duše. Kalinami asmenys privalo būti aprūpinami darbinėmis pajamomis, arba jiems turi būti mokamos pašalpos ir teikiama parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. Pašalpų nemoka, paramos neteikia, higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimų nesilaiko – tualetinis popierius, dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai neišduodami, neišduodamos ir priemonės indams plauti. Indai plaunami šaltu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, kas sudaro sąlygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Neaprūpinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiškąjį orumą. Į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims liepiama pasirašyti armatūrinėje kortelėje į 10–12 tuščių grafų, neaiškinant už ką, atsisakantiems pasirašyti grasinama drausminėmis nuobaudomis. Materialinio aprūpinimo normos prieštarauja HN 76:2010 63 punktui ir Konstitucijos 29 straipsniui, nes kas mėnesį išduoti dantų šepetėlį, dantų pastą, vienkartinius skustuvus yra numatyta suimtiesiems, bet nenumatyta nuteistiesiems. Neišduodami čiužinio ir antklodės užvalkalai, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis. Paklodės ir pagalvių užvalkalai išduodami tik pateikus rašytinį prašymą. Iš naujai atvykusių asmenų pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai kratos metu atimami ir grąžinami tik išvykstant iš Lukiškių TI-K, kas rodo sąmoningą nežmoniškų kalinimo sąlygų kūrimą. Karantine minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) naudojamas be užvalkalų ir be paklodžių, įsigeria kūno riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku ir nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis. Vatos pagrindu pagamintas minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių nėra. Minkštasis lovos inventorius geriausiu atveju tik dezinfekuojamas ir yra pasibaisėtinos būklės. Lukiškių TI-K teikia komercinę rūbų skalbimo paslaugą, tačiau šios paslaugos įkainiai specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebūtų galima naudotis, rūbų skalbimo kainos viršija naujų rūbų kainą parduotuvėse. Paslauga nekokybiška, administracija atsakomybės neprisiima. HN 76:2010 64 punktas įpareigoja turėti skalbyklą ir sudaryti sąlygas skalbti bei džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, tačiau kalinami asmenys priversti rūbus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. Dėl drėgmės išskalbti rūbai neišdžiūsta, o supūva, kamerose kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis. Pareiškėjo fiziologinių mitybos poreikių nenustatinėjo. Vyriausybės nutarimu patvirtintos fiziologinės mitybos normos neatitinka pareiškėjo fiziologinių poreikių, viso kalinimo metu jis kentė alkio jausmą, kuris dažnai prilygdavo kankinimui. Valgiaraščiai yra diskriminaciniai, nes nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato asmeniui, kurio fiziologiniai poreikiai didesni, gauti padidintą maisto davinį. Trukdymas asmeniui numalšinti alkio jausmą vertinamas kaip kankinimas. Pareiškėjas sportuoja, todėl jo maisto poreikiai ženkliai didesni, tačiau papildomo maisto davinio negavo. Valgiaraščiai nustato skirtingus maisto davinio kiekius dirbantiems ir nedirbantiems asmenims bei diskriminuoja kalinius pagal lytį. Dirbantys asmenys gauna darbo užmokestį ir gali papildomai įsigyti maisto. Tai laikė diskriminacija pagal socialinį požymį. Tai, kad nustatyti skirtingi maisto racionai vyrams ir moterims, diskriminuoja kalinius pagal lytį. Moterims skirtame racione yra numatytos uogos, vaisiai, daržovės, razinos, o vyrams – tik daržovės. Moterims skirtame racione yra numatytas sviestas, o vyrams tik margarinas. Moterims skirtame racione yra batonas, džemas ir bandelės, o vyrams tik duona. Moterims skirtame racione yra numatyta kakava, o vyrams tik arbata. Pareiškėjui nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir nebuvo teikiama tikslinė parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis. Civilizuotose valstybėse tradiciškai laikoma, kad minimali mėnesio alga turi būti ne mažesnė kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybėje. Pareiškėjas turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Asmens, iš kurio atimta laisvė, aprūpinimas darbinėmis pajamomis yra valstybės pareiga. Valstybei nevykdant šios pareigos buvo pažeistas Konstitucijos 38 straipsnis, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10, 11 straipsniai, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnis, Konvencijos 12 straipsnis, nes įstūmus pareiškėją į sunkią ekonominę padėtį buvo atimta galimybė aprūpinti vaiką, planuoti šeimą, pareiškėjas tapo artimųjų išlaikytiniu. Pareiškėjui nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikiai pasimatymai su vaiku ir artimaisiais apriboti sąlyga, kad artimieji gautų rašytinį leidimą pasimatyti. Didžiąją kalinimo laiko dalį tokie leidimai išduodami nebuvo. Nebuvo galimybės pasimatyti su mažamečiu vaiku neribojant fizinio kontakto. Kontaktai telefonu buvo apriboti sąlyga gauti rašytinį leidimą paskambinti, didžiąją kalinimo laiko dalį tokie leidimai išduodami nebuvo. Pirmą kartą leidimas skambinti suteiktas tik 2011 m. pradžioje. Buvo cenzūruojamas susirašinėjimas su šeima ir artimaisiais, neleista bendrauti laiškais su kitais įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Žala padaryta tyčine kaltės forma, o patirtos neturtinės žalos fakto pareiškėjas neprivalo įrodinėti. Buvo pažeistos fundamentalios žmogaus teisės: teisė gyventi teisinėje valstybėje, nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus, nežmoniško, žeminančio žmogaus orumą elgesio, teisė į šeimos ir kitus socialinius ryšius, teisė pasimatyti, teisė susirašinėti. Pažeista asmens teisė į sveikatą, kuri yra absoliuti. Pažeisti teisinės valstybės principai – tarptautinių konvencijų privalomumas ir jose įtvirtinti draudimai žmogų kankinti, žiauriai, nežmoniškai su juo elgtis, žeminti žmogaus orumą, žmogų diskriminuoti, ignoruota valstybės pareiga aprūpinti kalinamą asmenį pajamomis, būtinomis jo šeimos oriam egzistavimui. Valstybės mastu bendra kalinamiems asmenims priteisiama kompensacijų už netinkamas kalinimo sąlygas suma negali būti mažesnė už valstybės sutaupytą sumą nevykdant įsipareigojimų pagerinti kalinimo sąlygas. Kalėjimų departamento atsakomybė atsiranda nuo 2000 m. rugsėjo 1 d., kai buvo patvirtinti Kalėjimų departamento nuostatai. Kalėjimų departamento per 14 metų konstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimo sąskaita sutaupytos lėšos yra pareiškėjui padaryta turtinė žala. Lukiškių TI-K padaryta turtinė žala yra visų privalomų baldų, kurie neįrengti kamerose, patalynės, higienos priemonių, materialinio buitinio aprūpinimo priemonių, kurios nebuvo išduotos kalinimo laikotarpiu, vidutinio statistinio darbo užmokesčio, kuris nebuvo išmokėtas, suma. Į šios turtinės žalos dydį privalo būti atsižvelgta. Dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 8 460 Eur (423 paros x 20 Eur). Kalinimu antisanitarinėse sąlygose, sveikatai pavojingoje aplinkoje, esant neprieinamoms medicininėms paslaugoms, buitinėms sąlygoms ir materialiniam aprūpinimui, padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 21 210 Eur (423 paros x 30 Eur). Kankinimu alkiu ir diskriminavimu padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 7 070 Eur (po 10 Eur už parą). Socialinių ir šeimos ryšių draudimu padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 6 000 Eur. Visą neturtinę žalą prašė vertinti 31 380 Eur. Per 63 kalinimo savaites nebuvo išduota 50 ritinėlių tualetinio popieriaus, 75 kartus nebuvo išduota 30 g tualetinio muilo einant praustis duše, neišduota 50 skutimosi priemonių, 10 kartų neišduotas dantų šepetėlis ir 50 g dantų pastos. Kalint 36 skirtingose kamerose nebuvo išduoti 39 indelių priemonių indams plauti. Lukiškių TI-K neteisėtai sutaupė 20 veidrodžių, 7 stalus, 19 taburečių, 20 spintelių daiktams, 14 komplektų valymo inventoriaus ir valymo priemonių, 26 patalynės ir lovos inventoriaus komplektus. Viso sutaupyta 5 422,05 Eur. Neaprūpindamas darbinėmis pajamomis, neteikdamas socialinių pašalpų, kankindamas alkiu ir nesuteikdamas privalomo materialinio aprūpinimo, atsakovas padarė turtinę žalą, kurios dydis turi būti skaičiuojamas pagal 60 proc. vidutinio statistinio darbo užmokesčio valstybėje tarifą, viso 5 600 Eur (423 dienos = 14 mėnesių x 400 Eur). Iš viso pareiškėjui padaryta 11 022,05 Eur turtinė žala. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iki suėmimo profesijos nebuvo įgijęs. Lukiškių TI-K būtų dirbęs, jeigu jam būtų buvęs priimtinas darbo pasiūlymas.

Atsakovas Teisingumo ministerija dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisakė, nes neturi procesinio suinteresuotumo (II t., b. l. 3–4). Nurodė, kad Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministeriją įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo. Taigi, Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl anksčiau paminėtų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas yra Teisingumo ministerijos struktūriniai padaliniai.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 169–172) prašė skundą atmesti.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, išimčių, jog būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nėra. Teiginiai apie neva padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, neparemti faktiniais įrodymais. Neturtinė žala yra susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, jo sveikatos būkle ir pan. Žala vertinama kaip turtinė, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjo bendro pobūdžio pareiškimai dėl neva netinkamo materialinio aprūpinimo turėtų būti atmesti. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais dėl neva netinkamo aprūpinimo darbinėmis pajamomis, nenurodydamas jokių konkrečių aplinkybių. Nesistengiama pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Teigtina, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą trukmę ir kt. EŽTT neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, ne visais atvejais priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Įstaiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo ar neveikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, dėl kurio atitinkamos teisės galėjo būti pažeistos. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarkymą yra atsakingi jie patys, o reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langą ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi nusiskundimų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Lukiškių TI-K administracija nepažeidė šio teisės akto reikalavimų. HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Lukiškių TI-K administracija užtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi. HN 76:2010 68 punkte yra nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 32–41) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pristatytas 2012 m. spalio 5 d. ir su pertraukomis buvo laikomas iki 2015 m. vasario 26 d., kai buvo išvežtas į Kybartų pataisos namus. HN 76:2010 minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose laikomiems asmenims nenustato. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose 2012 m. spalio 6 d. ryte, 2012 m. spalio 10 d. ryte, 2012 m. lapkričio 14 d. vakare, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2012 m. lapkričio 21 d. – 2012 m. gruodžio 10 d. ryte, 2013 m. sausio 4 d. ryte, 2013 m. sausio 24 d. ryte, 2013 m. kovo 1 d. vakare – 2013 m. kovo 1 d., 2013 m. kovo 6 d. ryte, 2013 m. kovo 7 d. ryte, 2013 m. kovo 8 d. – 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. kovo 29 d. ryte, 2013 m. balandžio 20 d. ryte, 2013 m. balandžio 24 d. vakare – 2013 m. balandžio 25 d., 2013 m. gegužės 3 d. – 2013 m. gegužės 4 d. ryte, 2013 m. gegužės 8 d., 2013 m. gegužės 9 d. ryte, 2013 m. gegužės 10 d. ryte, 2013 m. birželio 1 d. ryte, 2013 m. birželio 5 d. vakare – 2013 m. birželio 7 d. ryte, 2013 m. rugpjūčio 16 d. – 2013 m. rugpjūčio 17 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugpjūčio 23 d. – 2013 m. rugpjūčio 25 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 7 d. – 2013 m. lapkričio 8 d., 2013 m. lapkričio 26 d. – 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2014 m. sausio 8 d., 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 4 d. – 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. vasario 11 d. – 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 6 d. – 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 19 d., 2014 m. kovo 26 d. – 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. balandžio 10 d. – 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. gegužės 12 d. – 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 29 d. – 2014 m. birželio 4 d., 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 25 d. laikotarpiais atitiko reikalavimus. Laikotarpiais 2012 m. spalio 17 d. – 2012 m. lapkričio 14 d., 2012 m. gruodžio 12 d. – 2013 m. sausio 4 d., 2013 m. sausio 11 d. – 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. vasario 13 d. – 2013 m. kovo 1 d., 2013 m. kovo 13 d. – 2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 10 d. – 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. balandžio 26 d. – 2013 m. gegužės 3 d., 2013 m. gegužės 15 d. – 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. birželio 12 d. – 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d. – 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2014 m. birželio 5 d. – 2015 m. vasario 12 d. pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo laikinai išvykęs, o 2015 m. vasario 26 d. perkeltas į Kybartų pataisos namus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. HN 76:2010 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. HN 76:2010 68 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85, 86, 94 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų, ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičius ir rūšis nustatomas priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta Lukiškių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu toks pasimatymas gali būti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas gali būti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrą vaiką su neteistuoju. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau, kaip prieš 15 dienų, turi suderinti su Lukiškių TI-K administracija pasimatymo datą, laiką ir trukmę. Tokią tvarką reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Būtina įrodyti, kad pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai padarė įtakos besiskundžiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (II t., b. l. 44–63) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, pasisakydamas dėl kamerų ploto reikalavimų, nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, jog vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Tokiu būdu kameros plotas skaičiuojamas pagal visų Lukiškių TI-K kalėjusių asmenų skundus, o pareiškėjo papildomai pateikiama argumentacija dėl lovų, kitų perteklinių baldų bei sanitarinio mazgo atėmimo iš bendro ploto nėra pagrįsta teisės aktais. HN 76:2010 21 punkto nurodymas, jog sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, nėra taikomas Lukiškių TI-K sutinkamai su to paties teisės akto 2 punktu, sakančiu, kad higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 nėra numatytas minimalaus ploto dydis, todėl sieti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą minimalų ploto dydį su HN 76:2010 21 punkto taisykle nėra pagrindo. Pareiškėjas remiasi EŽTT byla Sulejmanovic v. Italy Nr. 22635/03, tačiau šioje byloje teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu pripažino asmens kalinimą 2,70 kv. m ploto patalpose, tuo metu kalinimas 3,40 kv. m ploto patalpoje buvo pripažintas nepažeidžiančiu Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Taip pat šiame sprendime nėra pasisakoma apie tai, kad plotas skaičiuojamas atėmus baldų užimtą plotą. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2012 m. spalio 17 d., nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d., 2013 m. sausio 4 d., nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2013 m. kovo 7 d. (laikymas nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 12 d. trūkstant 1 kv. cm ploto laikomas mažareikšmiu ir į bendrą dienų skaičių neskaičiuojamas), 2013 m. kovo 29 d., nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 24 d., nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. birželio 11 d., išskyrus 2013 m. birželio 6 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., viso 49 dienas buvo pažeisti ploto reikalavimai. Laikant pareiškėją nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. birželio 4 d., ploto reikalavimai nepažeisti 43 dienas iš 282, o pažeisti 239 dienas. Taigi, viso pažeidžiant ploto reikalavimus pareiškėjas laikytas 288 dienas.

Teismas, pasisakydamas dėl pasivaikščiojimų, vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, kuris įtvirtina, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pagal BVK nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo vedamas pasivaikščioti per anksti, tačiau vedimas pasivaikščioti įvairiu paros laiku negali daryti neigiamos įtakos, kadangi laisvėje gyvenantys žmonės taip pat eina pasivaikščioti įvairiu paros metu, sportuoja iki prašvintant ir panašiai. Tokį vedimo laiką sąlygoja Lukiškių TI-K perpildymas, tačiau tai negali būti laikomas kalinimo sąlygų pažeidimu.

Teismas dėl Lukiškių TI-K perpildymo pažymėjo, kad Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, jog Lukiškių TI-K didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose. Lukiškių TI-K atsiliepime tinkamai atkreiptas dėmesys į tai, kad nei kaip tardymo izoliatorius, nei kaip kalėjimas negali nepriimti pagal teismų nutartis ir nuosprendžius siunčiamų asmenų. Nors ši aplinkybė valstybės atsakomybės pašalinti negali, kadangi pareiga vykdyti teisės aktų reikalavimus bei laikytis tarptautinės teisės įsipareigojimų išlieka, tačiau į Lukiškių TI-K pareigūnų padėtį turi būti atsižvelgiama.

Teismas, pasisakydamas dėl baldų kamerose, nurodė, kad Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė), metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas, taburetė (1 vnt. vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, 1 komplektas valymo inventoriaus, elektrinis virdulys. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai per langą. Visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose nuo Nr. 67 iki Nr. 200 ir kamerose nuo Nr. 262 iki Nr. 356 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, išskyrus kameras, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, kėdutė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m. Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Didesnių ir daugiau baldų nebūtų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje. Baldų plotas į asmeniui tenkantį minimalų kameros plotą nėra įskaičiuojamas, o 3,6 kv. m plotas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, yra laikomas priimtinu taip pat ir EŽTT sprendimuose. Taigi tokios kalinimo sąlygos pripažintinos normaliomis, su kuriomis turi susitaikyti įstatymus pažeidęs asmuo.

Teismas, pasisakydamas dėl materialinio aprūpinimo bei skalbimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsniu, kuriame numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal 66 punktą, lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Sutinkamai su 67 punktu, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose yra įtvirtinta, kad asmeniui išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, 2 pagalvės užvalkalai, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo. Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K administracija atvykusius asmenis verčia pasirašyti tuščiose armatūrinės kortelės grafose. Šis faktas byloje nėra įrodytas, todėl teismas juo nesirėmė. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, Lukiškių TI-K priklausomais daiktais aprūpindavo, pareiškėjas skundžiasi tik tuo, kad negavo antros paklodės bei rankšluosčių, o taip pat nebuvo duodamas muilas einant praustis. Kalinami asmenys neturi būti aprūpinami antklodžių užvalkalais. Įstaigos administracija gali pasirinkti ir vietoje dviejų paklodžių išduoti antklodės užvalkalą. Pasirašydamas armatūrinėje kortelėje asmuo mato, už kokių daiktų išdavimą jis pasirašo, todėl gali pareikalauti, kad tokie daiktai jam ir būtų išduoti. Armatūrinėse kortelėse nurodyta, kad pareiškėjui buvo išduodama čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai, antklodė, rankšluostis, puodukas, dubenėlis, šaukštas. Yra pareiškėjo parašai. Faktas, kad šie parašai išgauti apgaule ar grasinimu, neįrodytas. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad nėra tinkamo paaiškinimo, kodėl suimtiesiems išduodama dantų pasta, dantų šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai, o nuteistiesiems neišduodama. 2013 m. rugpjūčio 23 d. armatūrinėje kortelėje pažymėta, kad pareiškėjui buvo išduota dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai. Kaip matyti iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės, jis buvo nuteistas 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, todėl iki tol pagal byloje esančią medžiagą jis turėjo būti suimtuoju ir gauti papildomus daiktus. Taip pat pareiškėjas nepatenkintas dėl minkštojo lovos inventoriaus švaros. HN 76:2010 65 punktas nustato, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 24-4610 nurodyta, kad patalynė ir minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus, tvarkingas. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pareiškėjas skunde neneigia, kad patalynė buvo dezinfekuojama, tačiau laiko, jog vien tik dezinfekavimo metu negalima patalynės tinkamai išvalyti. Minkštasis lovos inventorius yra apžiūrimas Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliekamų Lukiškių TI-K patikrinimų metu ir įvertinamas inventoriaus atitikimas higienos normos reikalavimams. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyti duomenys yra objektyvūs, specialistai neturi suinteresuotumo dėl netinkamo higienos normos kontrolės vykdymo, todėl teismas šiais duomenimis vadovavosi (pvz., 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo aktas, 2013 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktas, 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas. HN 76:2010 64 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija iki 2015 m. rugsėjo 1 d.), 104–109 punktuose numatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Tardymo izoliatorių personalas, lankytojai ir suimtieji privalo griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių. Kiekvienam suimtajam tardymo izoliatoriuje turi būti lengvai prieinama būtinoji higienos ir visuomenės sveikatos saugos informacija. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodyta, kad drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi būti įrengiama džiovykloje. Įpareigojimas, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas bei HN 76:2010 64 punkte nurodymas, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o taip pat įpareigojimas pagal reikmę įrengti džiovinimo įrangą džiovykloje bei pareigos suimtajam vaikščioti tvarkingais rūbais nustatymas reiškia, kad suimtajam turi būti suteikiama galimybė viršutinius drabužius nemokamai išsidžiovinti tardymo izoliatoriaus džiovykloje. Nei už vieną HN 76:2010 įpareigojimo vykdymą suimtasis nėra ir negali būti įpareigotas mokėti, tarp jų ir už HN 76:2010 64 punkto vykdymą. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 24-4610 nurodyta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami jau sausi. Asmeniniai skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų viršutiniai drabužiai kartą per du mėnesius skalbiami nemokamai. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K laikosi higienos normos reikalavimų dėl patalynės, apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo. Neturintiems sąskaitoje pinigų sudaryta galimybė viršutinius drabužius išsiskalbti nemokamai. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K yra per didelės skalbimo ir cheminio valymo paslaugų kainos, tačiau šių kainų nenurodo, todėl jo argumentas laikomas nepagrįstu. Kadangi Lukiškių TI-K cheminio valymo paslaugų pati neteikia, tai ir atsakyti už paslaugų kokybę neturi. Už paslaugos kokybę turi būti atsakingas paslaugos teikėjas, o Lukiškių TI-K tik turi sudaryti galimybes pretenzijoms dėl paslaugos kokybės pareikšti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęsis cheminio valymo paslaugomis, todėl nenustatytos ir aplinkybės, ar jis gali vertinti paslaugos kokybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pasisakydamas dėl tualeto ir sanitarinio mazgo, nurodė, kad HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara. Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja. HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

Teismas, pasisakydamas dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų, vadovavosi HN 76:2010 22 ir 23 punktais, 24, 26, 28, 54 punktais. Teismas nurodė, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012–2015 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose, kuriose buvo kalintas pareiškėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktu rasta netinkama dirbtinė naktinė apšvieta kameroje Nr. 122 (3 lx); 2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktu rasta netinkama dirbtinė naktinė apšvieta kameroje Nr. 125 (4 lx); 2012 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 113 rasta netinkama dirbtinė naktinė apšvieta (4 lx), oro temperatūra 17,1 C, santykinė drėgmė 76 proc., kameroje Nr. 123 dirbtinė dieninė apšvieta buvo 172 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 5 lx, santykinė oro drėgmė – 61 proc.; 2012 m. gegužės 22 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 113 oro temperatūra buvo 16,5 C; 2013 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 123 nustatyta dirbtinė dieninė apšvieta 170 lx; 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo aktu nurodyta esant finansinėms galimybėms kameroje Nr. 117 pašalinti lubų defektus; 2013 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 374 nurodyta imtis priemonių, kad paviršiai būtų lygūs, pritaikyti dezinfekcijai; 2013 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 265 nustatyta nubyrėjusių dažų plotų ir pelėsio požymių; 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 262 įpareigota atlikti dezinsekciją, kenkėjų nerasta; 2013 m. spalio 31 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 262 nerastas veidrodis ir lentynėlė; 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 320 temperatūra buvo 17,8 C; 2015 m. balandžio 2 d. patikrinimo aktu kameroje Nr. 373 užfiksuotas pelėsis. Kamerose, kuriose buvo kalintas pareiškėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktu, 2012 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktu, 2012 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktu, 2012 m. birželio 25 d. patikrinimo aktu, 2013 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu, 2013 m. liepos 31 d. patikrinimo aktu, 2013 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktu, 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimu aktu, 2013 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu, 2013 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktu, 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo aktu, 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktu, 2013 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktu, 2013 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu, 2013 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktu, 2013 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktu, 2013 m. sausio 21 d. patikrinimo aktu, 2013 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktu, 2013 m. liepos 2 d. patikrinimo aktu, 2013 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktu, 2013 m. spalio 24 d. patikrinimo aktu, 2013 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu, 2013 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu, 2013 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo aktu, 2013 m. spalio 4 d. patikrinimo aktu, 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo aktu, 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo aktu, 2015 m. kovo 2 d. patikrinimo aktu pažeidimų nenustatyta. Visi patikrinimo aktais užfiksuoti higienos normos neatitikimai yra nežymūs, todėl jokios pastebimos įtakos kalinamam asmeniui negali turėti. Pareiškėjo skunde aprašyti kamerų įrengimo trūkumai bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pateikiami ne tokie patikrinimo aktai, tačiau šie duomenys niekuo nepagrįsti. Akivaizdu, kad Lukiškių TI-K dėl higienos normų laikymosi tikrinamas labai dažnai. Iš šioje byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad dažnai nustatomi pažeidimai, kurie vėliau šalinami, dėl to vėl darant patikrinimą bei surašant patikrinimo aktus. Šiame sprendime aprašyti tik tie trūkumai, kurie buvo nustatyti kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas. Patikrinimo aktų apimtis yra iš esmės didesnė, nustatyta daugiau ir įvairesnių pažeidimų kitose kamerose. Tai, kad Lukiškių TI-K teikia patikrinimo aktus, kuriuose nustatyti įstaigos trūkumai, rodo, jog aktai nėra pateikiami atrinktinai. Pareiškėjas teigia, jog dėl vidinių grotų įrengimo yra neįmanoma kameras vėdinti per langą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras daug kartų yra tikrinęs vėdinimo galimybes Lukiškių TI-K, tačiau patikrinimo aktuose tokie duomenys nėra nurodomi ir visada pabrėžiama, jog kameros gali būti vėdinamos per langą. Šis pareiškėjo argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

Teismas, pasisakydamas dėl dezinsekcijos, nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012 m. gegužės 18 d. pavadinimas pakeistas į UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba”). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą. 2015 m. sausio 2 d. tokia sutartis vėl buvo sudaryta su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama.

Teismas, pasisakydamas dėl sveikatos priežiūros, vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsniu, HN 76:2010 13 punktu. Pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių, kad jis dėl savo sveikatos būklės būtų turėjęs kreiptis į gydytojus, tačiau jam būtų sutrukdyta įgyvendinti šią teisę, nenurodo, todėl teismas neturi ką tikrinti. Pareiškėjo samprotavimai apie tai, kad gali būti, jog Lukiškių TI-K nebūtų užtikrinta galimybė pasinaudoti skubia medicinos pagalba, nes prašymas suteikti medicininę pagalbą būtų išnagrinėtas tik per kelias dienas, yra tik pareiškėjo samprotavimas, kuris negali būti priežastimi neturtinei žalai atlyginti. Teismas, pasisakydamas dėl švaryklos, vadovavosi HN 76:2010 40, 41, 43 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo pristatomas tik iš kitų laisvės atėmimo vietų, todėl jam taikyti švaryklos procedūros nebuvo būtina. Nuo niežų ir nuo utėlių jis jau buvo patikrintas ankstesnio kalinimo metu. HN 76:2010 50 punktas taip pat įtvirtina, kad tardymo izoliatorių ir areštinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas skundėsi, kad į Lukiškių TI-K jis buvo pristatytas apie 12 kartų, tačiau nei karto nebuvo patikrinta jo sveikata. Kadangi pareiškėjas buvo vežiojamas po laisvės atėmimo vietas, tai kartu buvo vežama ir jo medicininė kortelė. Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-195/1R-76, 11 punkte nurodoma, kad į laisvės atėmimo vietą atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatą. Pagal to paties teisės akto 13 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikata profilaktiškai patikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Taigi teisės aktai nenumato reikalo kiekvieno pervežimo atveju tikrinti kalinamojo sveikatą. Dėl prausimosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1-40 buvo patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašas. Šiame apraše detaliai nustatyta, kada, kurie nuteistieji vedami į dušą. Prausimosi duše taisyklių pažeidimų nenustatyta. Dėl maitinimo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos. Nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas skundėsi, kad jo fiziologinės normos nebuvo tikrinamos, tačiau kaip matyti iš teisinio reguliavimo fiziologinės mitybos normos nustatomos bendrai visiems asmenims pagal vidutinius duomenis. Niekas nėra įpareigotas atlikti mokslinių tyrimų, kad nustatytų, kiek turi būti tiekiama maisto konkrečiam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos pagal lytį ir socialinę padėtį neturi jokio pagrindo. Vyrai ir moterys turi daug fiziologinių skirtumų, todėl natūralu, kad jų mityboje galima nustatyti skirtumus. Taip pat akivaizdu, kad dirbantys naudingą darbą asmenys išnaudoja daugiau energijos ir turi daugiau maitintis. Dėl aprūpinimo pajamomis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis nurodo, jog tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi būti užtikrintas šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas. BVK 125 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Joks teisės aktas neįpareigoja Lukiškių TI-K aprūpinti suimtųjų ar nuteistųjų darbu. Parama šeimai pareiškėjas turi pasirūpinti pats. Pareiškėjo minimi Konstitucijos 38 straipsnis ir Konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę į šeimos kūrimą. Pareiškėjui pasirinkus vaiko auginimo metu būti laisvės atėmimo vietose, valstybė savo pareigą globoti šeimą vykdytų teikdama socialinę paramą vaikui, kurio tėvas negali juo pasirūpinti. Pareiškėjas nėra įgijęs jokios profesijos, neturi darbinių įgūdžių, todėl prieš suteikiant darbą turi būti apmokomas.

Teismas, pasisakydamas dėl šeimos ir socialinių ryšių, nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis nurodo, jog suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. BVK 85 straipsnis nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. BVK 86 straipsnis nustato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Detali pasimatymų vykdymo tvarka nustatyta BVK 94 straipsnyje. Taip pat Lukiškių TI-K direktorius 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 yra patvirtinęs Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašą. Taigi, nors ir riboti kontaktai, tačiau yra leidžiami. Įpareigojimas registruotis pasimatymui yra visiškai suprantamas, kadangi suimtas ar nuteistas asmuo turi būti atvedamas iš kameros, pasimatymas turi būti suteikiamas tokiu laiku, kai tai netrukdo dienotvarkei, įsitikinama, kad asmuo nėra išvežtas į kitą laisvės atėmimo vietą, su juo neatliekami procesiniai veiksmai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis būtų negavęs kokio nors pasimatymo, nepaaiškino, kodėl jam trukdo užsirašymo pasimatymams tvarka. Šeimos ryšių apribojimas yra laisvės atėmimo bausmės elementas. Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriame pripažino, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka; ribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Konstituciją ribojantis nuteistųjų teisę susirašinėti teisinis reguliavimas inter alia turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos pakankamai individualizuoti šios nuteistųjų teisės ribojimus, įvertinus individualią jų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nutarime konstatuota, kad teisiniu reguliavimu kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, yra draudžiama susirašinėti tarpusavyje, neatsižvelgiant nei į tai, ar dėl jų susirašinėjimo galėtų kilti grėsmė visuomenės saugumui, kardomojo kalinimo vietų, areštinių ir pataisos įstaigų vidaus tvarkai, kitų asmenų teisėms ir laisvėms, nei į jokias kitas reikšmingas aplinkybes. Vis tik pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kad jam būtų buvęs grąžintas kitam laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui rašytas laiškas ir tuo sukliudyta pasinaudoti susirašinėjimo galimybe. Pareiškėjas net nenurodė adresato, kam jis būtų norėjęs rašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, o, atlyginant žalą pagal CK 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus. Skundo dalyje dėl draudimo susirašinėti, draudimo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, nekokybiško teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, bei EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimu pripažinto pažeidžiančiu Konvenciją, pareiškėjas atsakovo atstovu nurodė Teisingumo ministeriją. Teisingumo ministerija nėra įstatymus priimantis subjektas, o pareiškėjo teisės, už kurių pažeidimus, jis laikė atsakinga Teisingumo ministeriją, yra sureguliuotos įstatymu. Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo teisių pažeidimo nebuvo nustatyti. Kalėjimų departamentas sutinkamai su skundo argumentais yra atsakingas dėl įkalinimo įstaigos perpildymo, higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo maitinant. Šioje dalyje buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būna perpildytas ir tai gali neigiamai veikti jame kalinamų asmenų teises. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa yra patvirtinta 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740. Pagal šį nutarimą Finansų ministerijai kartu su Teisingumo ministerija, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes, pavesta siekti, kad rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus būtų numatyti programai įgyvendinti reikalingi asignavimai. Programos įgyvendinimas yra sudėtinga valstybės biudžeto lėšomis finansuojama procedūra. Kalėjimų departamento kaltė galėtų būti svarstoma tik tuo atveju, jeigu jis būtų nevykdęs savo pareigų po to, kai visos institucijos jas būtų įvykdžiusios, t. y. programai Seimas būtų patvirtinęs finansavimą, pinigai būtų skirti, tačiau programos įgyvendinimo darbai nepradėti. Programa turi būti įgyvendinama 2014 – 2022 metais, jos įgyvendinimo terminas nepasibaigė, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos galėjo pagerėti jau jo kalinimo Lukiškių TI-K metu. Pareiškėjo skundas yra įrodytas dalyje dėl kalinimo pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Už šiuos pažeidimus atsakovo atstovu yra Lukiškių TI-K. Kadangi neturtinę žalą pareiškėjui sukėlė Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmai, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, šios žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 8 460 Eur (423 paros x 20 Eur). Kalinimu antisanitarinėse sąlygose, sveikatai pavojingoje aplinkoje, esant neprieinamoms medicininėms paslaugoms, buitinėms sąlygoms ir materialiniam aprūpinimui esant nepatenkinamiems padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 21 210 Eur (423 paros x 30 Eur). Kankinimu alkiu ir diskriminavimu padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 7 070 Eur (po 10 Eur už parą). Socialinių ir šeimos ryšių draudimu padarytą neturtinę žalą prašė vertinti 6 000 Eur. Visą neturtinę žalą prašė vertinti 31 380 Eur. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 300 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, per 63 kalinimo savaites nebuvo išduoti 50 ritinėlių tualetinio popieriaus, 75 kartus nebuvo išduota 30 g tualetinio muilo einant praustis duše, neišduota 50 skutimosi priemonių, 10 kartų neišduotas dantų šepetėlis ir 50 g dantų pastos. Kalinant 36 skirtingose kamerose nebuvo išduoti 39 indelių priemonių indams plauti. Lukiškių TI-K neteisėtai sutaupė 20 veidrodžių, 7 stalų, 19 taburečių, 20 spintelių daiktams, 14 komplektų valymo inventoriaus ir valymo priemonių, 26 patalynės ir lovos inventoriaus komplektus. Viso sutaupyta 5 422,05 Eur. Neaprūpindamas darbinėmis pajamomis, neteikdamas socialinių pašalpų, kankindamas alkiu ir nesuteikdamas privalomo materialinio aprūpinimo, atsakovas padarė turtinę žalą, kurios dydis turi būti skaičiuojamas pagal 60 proc. vidutinio statistinio darbo užmokesčio valstybėje tarifą, viso 5 600 Eur (423 dienos = 14 mėnesių x 400 Eur). Iš viso 11 022,05 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis šias prekes yra įsigijęs, todėl jokių nuostolių jis neturėjo. Daiktų trūkumas pareiškėjui galėjo sukelti tik bendro pobūdžio nepatogumus, išgyvenimus, kurie yra atlyginami neturtinės žalos instituto priemonėmis. Turtinė žala, sutinkamai su CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, yra suprantama kaip žala padaryta asmens turtui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kadangi pareiškėjas jokių turtinių nuostolių neturėjo, teismui įrodymų dėl to nepateikė, tai turtinė žala jam negali būti atlyginama.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 72–81) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo sprendimas neatitinka baigiamam teismo aktui keliamų aiškumo reikalavimų. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrindė daug pareiškėjo skundo argumentų.

2. Teismas vertindamas pripažinto pareiškėjo teisių pažeidimo mastą, klaidingai interpretavo HN 76:2010 2 punkto išlygą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo aspektu bylai aktualiu teisės aktu yra ne tik HN 76:2010 21 punktas, bet ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punktas nustato, jog esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tokios galimybės Lukiškių TI-K yra ir tam nereikalingi rekonstrukcijos darbai. Teismas pripažino HN 76:2010 21 punkto reikalavimo pažeidimą dėl tualeto tinkamo neatskyrimo, tačiau nepadarė tinkamos išvados dėl Konvencijos 3 straipsnio ir Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimo, rezoliucinėje sprendimo dalyje dėl šio teisių pažeidimo apskritai nepasisakė.

3. Teismas, vertindamas baldų kamerose įrengimą ir pareiškėjo teisių pažeidimo mastą, klaidingai interpretavo teisės aktus bei byloje nustatytus faktus. Baldų įrengimą kamerose reglamentuoja ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės bei HN 76:2010. Daugelyje kamerų privalomų baldų nėra.

4. Teismas, vertindamas baldų kamerose įrengimą, kamerų plotą ir jo teisių pažeidimo mastą, klaidingai vadovavosi EŽTT precedentais. Byloje Ananyev and Others v. Russia EŽTT suformulavo tris reikalavimus, iš kurių bent vieną pažeidus yra vienareikšmiškai konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas: a) kiekvienas kalinamasis privalo turėti tik jam vienam skirtą miegamąją vietą; b) kiekvienam kaltinamajam turi tekti ne mažiau kaip trys kvadratiniai metrai patalpos grindų ploto; c) bendras kameros plotas turi būti toks, kad kaliniai galėtų laisvai judėti tarp baldų. Šių reikalavimų buvo laikomasi ir ankstesnėje EŽTT praktikoje. Šios praktikos kontekste darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad baldų plotas į asmeniui tenkantį minimalų kameros plotą, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nėra įskaičiuojamas. Pareiškėjui padaryta neturtinė žala nepagrįstai įvertinta itin maža suma.

5. HN 76:2010 66 punktas imperatyviai nustato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais. Todėl teismo išvada, kad kalinami asmenys neturi būti aprūpinami antklodžių užvalkalais, yra akivaizdžiai klaidinga. Teismas visiškai nepasisakė dėl čiužinių eksploatavimo be užvalkalų. Iš teismo nustatytų aplinkybių, kad buvo išduoti tik vienas čiužinys (be užvalkalo), tik viena paklodė (vietoje 2 priklausančių), tik vienas rankšluostis (vietoje 2), nėra padaryta tinkama išvada, jog Lukiškių TI-K netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Įrodinėjimo pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų tokio pobūdžio byloje perkeliama atsakovo atstovams.

6. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nėra tinkamo paaiškinimo, kodėl suimtiesiems išduodama dantų pasta, dantų šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai, o nuteistiesiems neišduodama, tačiau iš šio fakto nepadaryta tinkama išvada dėl nuteistųjų diskriminacijos.

7. HN 76:2010 65 punktas imperatyviai nustato, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Teismas nustatė išlygą, kad patalynės išvalymas gali būti pakeistas.

8. Teismas rėmėsi atsakovo atstovo nepatikimais įrodymais ir teiginiais, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą teismą.

9. Teismas padarė pareiškėjo teiginiams priešingą išvadą, kad Lukiškių TI-K patalpos vėdinamos per langus. Ši išvada grindžiama atsakovo atstovo pateiktais melagingais įrodymais bei tikrovės neatitinkančiais patikrinimų aktais. Šiuos įrodymus paneigia Seimo kontrolieriaus pažymos. Pareiškėjo argumentų dėl neteisėto perteklinių grotų įrengimo teismas net nenagrinėjo. Visuomenės sveikatos centras nėra įgaliotas tikrinti Lukiškių TI-K kamerų įrengimo atitikimą Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintoms Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, todėl teismas padarė nekompetentingas išvadas.

10. Teismas padarė HN 76:2010 40 ir 50 punktuose nenumatytą išlygą, kad higienos normos reikalavimai netaikomi asmenims atvykstantiems iš kitų įkalinimo įstaigų.

11. Teismas nenustatė prausimosi duše taisyklių pažeidimų. Teismas visiškai nepasisakė dėl muilo neišdavimo einant į dušą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių 19.4 punktas nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti.

12. Teismo išvados dėl diskriminavimo maitinant pažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir Konstitucijos 29 straipsnį.

13. Teismo išvados dėl neaprūpinimo pajamomis pažeidžia 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26, 27 straipsnius, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Europos socialinės chartijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, Konstitucijos 138 straipsnio nuostatas.

14. Teismo išvados dėl šeimos ir socialinių ryšių yra nekompetentingos, pažeidžia Konvencijos 8 straipsnio ir Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas remiasi EŽTT byla Varnas prieš Lietuvą.

15. Visą kalinimo laikotarpį pareiškėjas buvo priverstas susirašinėti su kitais kalinčiais asmenimis per tarpininkus ir jam už tai buvo grasinama drausminėmis nuobaudomis.

16. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl Teisingumo ministerijos atsakomybės už pareiškėjo teisių pažeidimus.

17. Teismo argumentai, kuriais atmetamas pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, prieštarauja bendrajam teisės principui, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtos veiklos.

18. Teismo argumentai, kuriais vertinama jam padaryta neturtinė žala, yra diskriminaciniai ir prieštarauja EŽTT byloje Ganea prieš Moldova suformuluotiems principams.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 86–88) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, jas ištyrė visapusiškai, detaliai išnagrinėjo byloje pateiktą dokumentinę medžiagą ir priėmė objektyvų ir teisingą sprendimą. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo ar neveikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, dėl kurio atitinkamos teisės galėjo būti pažeistos. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langą ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi nusiskundimų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Lukiškių TI-K administracija nepažeidė šio teisės akto reikalavimų. HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Lukiškių TI-K administracija užtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi. HN 76:2010 68 punkte yra nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas pasisakė, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, jog jam būtų buvęs grąžintas kitam laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui rašytas laiškas ir tuo sukliudyta pasinaudoti susirašinėjimo galimybe, pareiškėjas net nenurodė adresato, kuriam jis būtų norėjęs rašyti. Pabrėžia, kad apeliaciniame skunde nėra juridinio pagrindo teismo sprendimui naikinti, tai yra apeliantas nenurodo jokių bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 300 Eur (prašyta 31 380 Eur) neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą atmetė.

Apeliaciniame skunde, nesutinkant su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, nurodoma, jog pastarasis neatitinka baigiamajam teisės aktui keliamų reikalavimų, teigiama apie buvusį pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tvirtinama klaidingai aiškinus ginčui spręsti taikytinus teisės aktus, laikomasi pozicijos, jog turtinė žala turėjo būti priteista, nes niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtos veikos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įvardyto atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus (nes buvo kalintas, ir, pareiškėjo nuomone, netinkamomis sąlygomis, būtent Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. vasario 26 d., kai buvo išvežtas į Kybartų pataisos namus), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad tikrinamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildino iš to, jog jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose padaryta neturtinė žala įvertinta 8 460 Eur (423 paros x 20 Eur). Kalinimas antisanitarinėse sąlygose, sveikatai pavojingoje aplinkoje, esant neprieinamoms medicininėms paslaugoms, buitinėms sąlygoms ir materialiniam aprūpinimui esant nepatenkinamiems padarytą neturtinę žalą vertino 21 210 Eur (423 paros x 30 Eur). Kankinimą alkiu ir diskriminavimu padarytą neturtinę žalą vertino 7 070 Eur (po 10 Eur už parą) suma. Socialinių ir šeimos ryšių draudimu padarytą neturtinę žalą įvertino 6 000 Eur.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas, ar iš tikro buvo padaryta teisei priešinga veika, atliko išsamų surinktų faktinių duomenų įvertinimą ir padarė pagrįstą išvadą dėl nepakankamo ploto tekusio pareiškėjui (apeliantui) aptariamu kalinimo laikotarpiu, detaliai pasisakė dėl kitų pareiškėjo įvardytų kalinimo trūkumų ir iš principo (nors tik iš dalies) priėmė palankų besikreipusiam teisminės gynybos asmeniui sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacijos dėl skundo pagrindų pripažįsta ja tinkama ir tvirtina (Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), sutikdamas ir su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015 ir kt.)

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą įvertino konkrečių aplinkybių visumą, kas ir nulėmė visiškai pagrįstą neturtinės žalos dydį, kuris paliktinas be korektūros.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) buvo pasisakyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismo sprendimas turi susidėti iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 1 d.). Visi išvardyti reikalavimai, Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, priėmus apskųstą teismo sprendimą buvo akivaizdžiai išpildyti ir tai net nereikalauja detalesnio aptarimo, todėl apeliaciniame skunde esantis tvirtinimas dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. teisės akto neatitikimo jam keliamiems reikalavimams laikytinas visiškai nepagrįstu ir yra atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. EŽTT išaiškinimai lemia, kad kiekvienu individualiu atveju yra vertinama konkretaus asmens situacija ir sprendžiama dėl jo atžvilgiu galimai įvykdytų neteisėtų veiksmų buvimo, jų apimties ir sprendžiama dėl jų kumuliatyvaus poveikio ir galimo Konvencijos 3 straipsnyje numatytų teisių neužtikrinimo.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija laikosi tos nuomonės, jog administracinėje byloje pareiškėjo (apelianto) situacija ir nustatytos aplinkybės, jų kumuliatyvus veikimas nesuteikė (ia) pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Konstatuoti neteisėti veiksmai negali būti siejami su tuo, kad atsakovas tokiu būdu būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ir sukelti ilgalaikiai padariniai.

Taip, iš EŽTT praktikos matyti, kad kai kuriais atvejais pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis dušu pakankamai dažnai (žr. 2012 m. liepos 10 d. sprendimą EŽTT Vartic prieš Rumuniją, 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Onaca prieš Rumuniją). Tačiau 2001 m. EŽTT Valašino byloje yra nustatęs, kad pareiškėjas dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, tokią situaciją apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas dušu negalėjo naudotis neribotai, nepablogino jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Esant nurodytoms aplinkybėms Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Kaip jau buvo minėta ankščiau, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas. Pažymėtina, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą taip pat yra konstitucinis principas ir jis neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, t. y. kad įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015).

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas.

Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, tačiau pareiškėjas to nepadarė - patirtos realios žalos neįrodė. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, pasisakoma abstrakčiai – turtinės žalos nepriteisimas prieštarauja bendrajam teisės principui, bet tai niekaip neleidžia suabejoti teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą aptariamoje dalyje, teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė realiai patirtos turtinės žalos sąlygos, dėl ko reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas - turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu, pagrįstu bei teisingu. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius