Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-14 · Civilinė byla Nr. 2A-705-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
2A-705-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00002-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-705-653/2014Proceso Nr.2-02-3-00002-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl 2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Daivos 37.320,00 Lt draudimo išmokos ir 5 % dydžio palūkanų pagal sutartį dėl nuolat gyvenamų pastatų draudimo. Nurodė, kad sutartimi buvo pasirinktas maksimalus namų turto, taip pat pavėsinės, draudimo variantas. 2011 m. sausio 7-11 dienomis ji nebuvo namuose, sugrįžusi rado, kad yra įlaužtas pavėsinės stogas, pažeistos kitos jos konstrukcijos. Apie įvykį nedelsdama pranešė atsakovui, pateikė pranešimą apie įvykį, tačiau 2011-03-04 atsakovas pranešė, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kad per 24 valandas būtų iškritęs kritulių kiekis būtų 20 mm ir didesnis. Ieškovė nurodo, kad toks atsakovo atsisakymas nepagrįstas ir neteisėtas, nes 2010 – 2011 žiemą buvo daug kritulių, jai nėra tiksliai žinoma, kada įvyko pavėsinės pažeidimas. Sudarydama draudimo sutartį ieškovė tikėjosi, kad bus apimtas įvykis susijęs su gamtine jėga – sniegu. Atsakovo atsisakymo mokėti argumentais niekada nebūtų atlyginama žala ir pats draudimas prarastų prasmę (LR CK 6.193 str.). Net jei toks įvykio sąvokos aiškinimas ir būtų žinomas sudarant sutartį, būtų pagrindas tokią sąlygą (išlygą) laikyti siurprizine.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens - AB SEB banko naudai, todėl teisę gauti draudimo išmoką turi tik jis (Draudimo įstatymo 2 str. 49 d., LR CK 6.191 str.). Ieškovė reikalavimo teise gali pasinaudoti tik jos atsisakius trečiajam asmeniui, kurio naudai išlygtas sutarties vykdymas. Atsakovas taip pat nurodė, kad viena iš rizikų, nuo kurių buvo apdrausti ieškovės pastatai, yra gamtinės jėgos – audra, liūtis, kruša, sniego slėgis, potvynis, grunto suslūgimas bei nuošliaužos, kurių sąvokos ir kriterijai apibrėžti Taisyklių II dalies 4.1.5 p.: sniego slėgiu yra laikomas nebūdingas tai vietovei smarkus snigimas, kai per 24 valandas ar trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina pastatus. Ieškovė nenurodė kokią konkrečiai sutarties sąlygą ji laiko siurprizine ir kokioje sutarties dalyje tarp šalių yra kilęs ginčas, tačiau pažymėjo, kad atsakovas užtikrino tokią draudimo apsaugą, kokios įprastai galima tikėtis sudarant tokios rūšies sutartį, visi draudimo rinkoje siūlomi produktai yra analogiški. Svarbu, kad ieškovė nenurodo jog jai nežinoma, kada konkrečiai įvyko pavėsinės pažeidimas. Draudimo sutartis sudaroma dėl turtinių interesų, kurie pažeidžiami staiga ir netikėtai įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudikas prisiėmė riziką, kuri gali sugadinti turtą dėl staiga per trumpą laiką iškritusio itin didelio kiekio sniego. Tačiau jei statinio stogas sulaužo visą žiemą ant stogo besikaupiantis sniegas, kurio pastatų savininkas nepasirūpina nuvalyti – to negalima laikyti staiga ir netikėtai įvykusiu įvykiu. Patirto nuostolio dydis yra 15.338,63 Lt, todėl su reikalaujama suma atsakovas taip pat nesutiko.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nurodė, kad įvykio aplinkybės jam nėra žinomos. Jei ieškinys būtų tenkinamas, bankas sutiktų, kad išmokama draudimo išmoka būtų naudojama ieškovės pavėsinės atstatymui ir kad jai būtų išmokėta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad ieškovė (draudėja) ir atsakovas (draudikas) sudarė Būsto draudimo sutartį trečiojo asmens AB SEB bankas (naudos gavėjas) naudai, kuria buvo apdraustas gyvenamasis būstas, tame tarpe pavėsinė, pasirinktas maksimalus pastatų draudimo variantas, draudiminiais įvykiais nurodytos ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimas, savaiminis medžio užvirtimas, elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai. Iš draudimo liudijimo matyti, kad sutartis sudaryta pagal Būsto draudimo taisykles Nr.064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02).

2011-01-07 – 2011-01-11 nuo sniego sulūžo pavėsinės stogas. Kurią dieną tai atsitiko ieškovė pasakyti negalėjo, kreipdamasi dėl draudimo išmokos išmokėjimo 2011-01-19 d. turto sunaikinimo akte ieškovė draudikui nurodė, kad sniegą valydavo kiek pasiekdavo nuo kopėčių, nes ant skaidrios plastiko dangos užlipti negalima. Ieškovė teisme nurodė, kad kastuvu nubraukė sniegą kiek pasiekė. Kada ieškovė valė stogo pakraščius ji nenurodė. Teismui nepateikta duomenų, kad toks nors ir dalinis valymas būtų atliktas iki įvykio (2011 m. sausio 7-11 dienomis).

Atsiliepimas

Atsakovas 2011-03-04 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Nemokėjimo pagrindą nurodė Taisyklių II dalies 4.2.5. p., pagal kurį sniego slėgis – tai nebūdingas tai vietovei smarkus snigimas, kai per 24 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį turtą. Nuostoliai dėl sniego slėgio neatlyginami, jei jie atsirado dėl ilgą laiką (t. y. ilgiau nei per 24 val. laikotarpį) susikaupusio sniego. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2011 m. sausio 7-10 dienomis pagal duomenis iš 42 stočių, nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kad per 24 val. iškritęs kritulių kiekis būtų 20 mm ir didesnis, 2011-01-11 d. Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis kritulių nebuvo (b.l. 4, 1 t.).

Šalies argumentai

Ieškovės paaiškinimais teisme ir liudytojos V. Š. parodymais nustatyta, kad pirminė draudimo sutartis buvo sudaryta buvusio ieškovės sutuoktinio K. J., tęsiama ieškovės D. J. žodiniu prašymu tomis pačiomis sąlygomis. Rašytinis ieškovės ar jos buvusio sutuoktinio prašymas sudaryti ar pratęsti draudimo sutartį į bylą nėra pateiktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos būsto draudimo sutarties neatsiejama sudedamąja dalimi esančių standartinių Būsto draudimo taisyklių (trumpinama – Taisyklės) I dalies 1.15. p. numatyta, kad draudiminis įvykis tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Taisyklių II dalies 4.1. p. numatyta, kad draudimo apsauga apdraustajam turtui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje (4-ame) išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų. Viena iš sutartyje numatytų rizikų – gamtinės jėgos – audra, kruša, sniego slėgis, potvynis, grunto suslūgimas, nuošliaužos (4.1.5. p.). Taisyklių 4.1.5. d) papunktyje nurodyta, kad draudimo apsauga apdraustajam turtui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo rizikos - sniego slėgio, t. y. nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 24 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį turtą. Šiame papunktyje taip pat nurodyta, kad nuostoliai dėl sniego neatlyginami jei jie atsirado dėl ilgą laiką (daugiau nei per 24 val. laikotarpį) susikaupusio sniego.

Vertindamas ieškovės argumentus, kad Taisyklių 4.1.5. punkto d papunktyje įtvirtinta sąlyga (jog draudiminiu įvykiu laikomas tik toks staiga ir netikėtai sukeliamas arba įvykęs įvykis dėl sniego slėgio, t. y. nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 24 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį turtą) yra siurprizinė ir dėl to šiuo atveju neturi būti taikoma, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6.186 str. nustatyta, jog negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė sutarties sąlygų ar rūšies draudimo taisyklių neskaitė ir apsiribojo agentės atsakymu į klausimą, jog draudžiamasi „nuo visko“, nesudaro pagrindu sutarties sąlygą laikyti netikėta (siurprizine).

Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys buvo sudariusios ginčo patalpų draudimo sutartį, galiojusią nuo 2010 m. iki 2048 m. liepos 26 d., taigi šalis siejo ilgalaikiai draudimo teisiniai santykiai dėl tų pačių patalpų. Byloje taip pat pateikti duomenys, jog ieškovė perėmė pastatų draudimą iš buvusio sutuoktinio (kuris draudimo sutartį buvo sudaręs kaip manytina įkeičiant turtą trečiajam asmeniui 2007 m. ir taip užtikrinant kredito grąžinimą, b.l. 156-158, 1 t.) ir pareiškė prašymą draudikui pratęsti draudimo sutartį tokiomis pat sąlygomis. Byloje nepateikta duomenų, kad šalims sudarant draudimo sutartį, draudėja būtų nurodžiusi draudikui naujų aplinkybių, susijusių su draudžiamomis patalpomis ar pasikeitusia rizika, taigi draudikas rėmėsi draudėjo nurodyta informacija ir pratęsė sutartį. Draudėja yra dėstytoja, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba administravimo ir paslaugų sferoje, todėl būdama atidi ir rūpestinga ji žinojo (turėjo žinoti) įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias draudėjo ir draudiko pareigas, o taip pat tai, kad taisyklės detalizuoja draudimo sutarties sąlygas. Teismo vertinimu draudimo rūšies taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta gamtinės jėgos – sniego slėgio rizika draudžiamiems pastatams ir kokiu atveju įvykis nelaikomas draudžiamuoju. Iš Draudimo taisyklių 1.16. p. ir 4.1.5. p. nuostatų aišku, kad draudikas draudžia pastatus nuo netikėtos gamtinės jėgos – per trupą laiką iškritusio didelio sniego kiekio neigiamo poveikio pastatams, išskyrus atvejus, kai sniegas nuo pastatų nėra valomas ilgą laiką. Teismo vertinimu, analizuojama sutarties sąlyga yra išdėstyta suprantamai, jos turinys ir formuluotė atitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, yra logiška, jos kontekstas suvokiama normalių gebėjimų asmeniui. Tokia draudiko pozicija nedrausti nevalomų statinių aiškiai išdėstyta draudimo rūšies taisyklėse kaip nedraudžiamasis įvykis. Atsakovas pateikė įrodymus, jog draudimo rinkoje analogiškos draudimo sąlygos nustatomos ir kitų draudikų.

Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, jog nedraudiminiu įvykiu laikomas pastato pažeidimas ilgai nevalant sniego yra sąlyga, kurios rūpestingas ir atidus asmuo negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje ar kad ji nesąžininga (CK 1.5 str.). Tuo labiau, kad teisės aktuose numatoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už statinių sugriuvimą pagal CK 6.266 str. už tinkamai neprižiūrimą turtą. Be kita ko, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimu Nr. 1-31-2 patvirtintos „Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės“, kuriose nurodyta, jog pastato savininkas (valdytojas) yra atsakingas, kad nuo pastato stogo būtų laiku nuvalomas sniegas, susidaręs ledas. Teismas atkreipia dėmesį, jog draudimo sutarties sudarymu metu šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudiminis įvykis būtinai įvyks, draudimo sutartimi gali būti apdraudžiami tie turtiniai interesai, kurių vertės sumažėjimo rizika yra tik hipotetiškai numanoma, tačiau nėra akivaizdi. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė neigė gavusi Draudimo taisyklių kopiją, ieškovės pateiktame draudimo liudijime nurodyta, kad draudėjas pasirašydamas ir / ar sumokėdamas draudimo įmoką (ar jos dalį) patvirtina, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija. Sutartį su ieškove sudariusi draudiko atstovė V. Š. byloje paliudijo, kad ji su ieškove dažnai susitikdavo, kadangi ieškovė dažnai vėluodavo atlikti įmokas, o taip pat - kai reikėdavo atnaujinti sutartį. Liudytoja patvirtino, kad su ieškove jos buvo susitikusios ir dėl kitų apdrausto turto įvykių, iš viso buvo apie dešimt susitikimų, Taisykles ieškovė tikrai gavo, Taisyklės buvo įdėtos tarp polisų. Dar 2010 m. buvo apipelijusios ieškovės namo sienos, tada kartu ieškovės namuose jos analizavo taisykles, gamtines jėgas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais, kadangi jie atitinka draudimo polise esantį įrašą, jog ieškovė draudimo taisykles gavo, be to ieškovė liudytojos parodymų teisme neneigė. Į bylą taip pat pateikti draudiko ieškovei siųsti du pranešimai apie 2009 m. buvusių nuostolių atlyginimą ir mokėjimo sąskaitos bei pranešimai apie vėluojamas sumokėti (nesumokėtas) draudimo įmokas, kiekviename iš šių dokumentų nurodomos tos pačios Būsto draudimo taisyklės Nr.064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02). Atsakovas taip pat pateikė savo internetinės svetainės atspaudą, iš kurio matyti, kad draudikas publikuoja draudimo rūšies taisykles viešai ir sudaro sąlygas draudėjui ne tik su jomis susipažinti, bet ir nuolat pasižiūrėti, matyti ankstesnes archyvuojamas taisykles. Teismas konstatavo, kad šios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad draudikas (sutarties standartines sąlygas parengusi šalis) tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, todėl nėra pagrindo laikyti sutarties sąlygos netikėta (siurprizine).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliantė nurodė, kad sutartį su atsakovu sudarė ne ji, o jos buvęs sutuoktinis, kad ji tinkamai nesuprato sutarties sąlygų, nes tokią sutartį ne ji pasirašė, o pratęsdama buvo įsitikinusi, jog sutartis sudaroma vis nauja.

Apeliantė neturėjo specialių teisinių žinių, kad suprasti sutarties sąlygų, o atsakovo atstovė žodžiu patvirtino, kad „draudžiama nuo visko“ ir taip suklaidino ieškovę.

Teismas buvo šališkas ir neišsamiai vertino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, nes pažymoje nurodyta, jog sausio 7-10 dienomis buvo atodrėkis, todėl sniego dangos storis pradėjo mažėti, tačiau dėl dulksnos ir lietaus padidėjo sniego svoris. Apeliantės manymu toks įvykis – labai staigus sniego dangos ant pavėsinės stogo pasikeitimas dėl gamtinių jėgų poveikio – yra draudiminis.

Apeliantė pažymėjo, kad pavėsinė buvo pastatyta ankščiau ir tai nebuvo pirma žiema ir sniego buvo ankstesniais metais ir jokio poveikio pavėsinei padaryta dėl to nebuvo. Atsakovo atstovė įtikino, kad sutartis apima atvejį, susijusį su sniego krituliais padaryta žala. Aiškinant maksimalaus draudimo sutartį kitaip, ji prarastų prasmę. Jei pagal tokią sąlygą įvykį būtų galima laikyti nedraudžiamuoju, ši sąlyga būtų siurprizinė ir negaliotų. Teismas nukrypo nuo silpnosios, prisijungiančios prie sutarties šalies gynybos principų ir pažeidė CK 1.5 str. numatytus principus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantės argumentai apie naujos sutarties sudarymą yra nelogiški, taip pat nepaaiškina kokiomis tuomet taisyklėmis ieškovė turėjo vadovautis.

Liudytojos parodymai ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ji buvo supažindinta su taisyklėmis. Be to, atsakovas administravo prieš tai įvykusius įvykius ir išmokėjo draudimo išmoką ieškovei vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kuomet ieškovė jokio nepasitenkinimo taisyklių nuostatomis nereiškė ir neneigė su jomis susipažinusi. Ieškovė neneigia liudytojos V. Š. parodymų, jog taisyklės buvo įdėtos tarp polisų, o ieškovė kartu su liudytoja kartu analizavo taisykles ir gamtines jėgas, buvo susitikusios apie dešimt kartų.

Atsakovas pažymėjo, kad šnekamojoje kalboje pasakyta frazė „draudžiama nuo visko“ jokiu būdu negali apimti visų taisyklėse nurodytų nuostatų, sąvokų ir tvarkų.

Taisyklės yra pritaikytos vartotojams, nereikalaujant specialių teisinių žinių. Ieškovė nepaaiškino kuri taisyklių dalis ar nuostata ją suklaidino ar reikalauja specialių žinių.

Draudikas visuomet prisiima santykinę draudiminę riziką, tačiau negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos, kaip atsitiktų, jei draudėjas nesirūpintų savo turtu, nevalytų pastatų stogų nuo sniego. Draudėja nurodė, kad nevalė sniego, t.y. prisiėmė riziką, nes draudikas atlygina tik dėl staigių ir netikėtų įvykių atsiradusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktines aplinkybes ar įvykis turi būti pripažintas draudiminiu, taip pat dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir pripažinimo siurprizinėmis, dėl žalos dydžio.

Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės grindžia nesutikimą su teismo išvadomis tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, tačiau konkrečiai nenurodė kokias įrodymų vertinimo taisykles teismas pažeidė, kokius įrodymus teismas neteisingai įvertino ir dėl ko teismo padarytos išvados yra neteisingos.

Apeliantės argumentas, jog pratęsdama sutartį, kurią buvo sudaręs jos sutuoktinis, ji manė, kad sudaroma nauja sutartis ir dėl to ji neva nesuprato jos sąlygų, yra nelogiškas, nes manydama, jog sudaro naują sutartį, ieškovė, būdama sutarties šalimi, tuo labiau turėjo įsigilinti į sutarties esmę, turėjo susipažinti su sutarties sąlygomis.

Apeliantė nepasisakė dėl teismo išvadų, jog sutarties sąlygos, kurių neva nesuprato ieškovė, yra pakankamai aiškios, kad jų turinys ir formuluotė atitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, yra logiškos, kontekstas suvokiamas normalių gebėjimų asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šias išvadas nepagrįstomis. Taigi, sprendžiant ar ieškovė turėjo suprasti nuo kokių įvykių yra apdraustas turtas ir kokie įvykiai nėra draudiminiai, faktas dėl specialaus teisinio išsilavinimo turėjimo nėra teisiškai reikšmingas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, svarbu, kad šios sąlygos būtų aiškios vidutinių gebėjimų asmeniui, kuris, savo valia dalyvaudamas sutartiniuose civiliniuose santykiuose, turi būti sąžiningas, rūpestingas ir nėra atleidžiamas nuo pareigos atidžiai perskaityti sutarties sąlygas. Pritartina teismo išvadai, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė sutarties sąlygų ar rūšies draudimo taisyklių neskaitė ir apsiribojo agentės atsakymu į klausimą, jog draudžiamasi „nuo visko“, nesudaro pagrindu sutarties sąlygą laikyti netikėta (siurprizine). Kita vertus, apeliantė nenurodė nesutikimo argumentų dėl teismo sprendime užfiksuotų liudytojos parodymų ir kitų rašytinių įrodymų vertinimo, kurio pagrindu teismas padarė pagrįstą motyvuotą išvadą, jog draudikas tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, ką patvirtina aplinkybės apie ieškovės ir liudytojos ilgalaikį bendravimą, apie draudimo išmokų išmokėjimą dėl kitų draudimo įvykių vadovaujantis tomis pačios taisyklėmis.

Apeliantė nenurodė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą, o vien nesutikimas su teismo sprendimu nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Apeliantas teisingai nurodė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje (1 t. b.l. 44) nurodyta, jog sausio 7-10 dienomis buvo atodrėkis, todėl sniego dangos storis pradėjo mažėti, tačiau dėl dulksnos ir lietaus padidėjo sniego svoris. Tačiau apelianto argumentas, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog įvykis buvo draudiminis, nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad viena iš sutartyje numatytų rizikų – gamtinės jėgos – audra, kruša, sniego slėgis, potvynis, grunto suslūgimas, nuošliaužos (4.1.5. p.). Taisyklių 4.1.5. d) papunktyje nurodyta, kad draudimo apsauga apdraustajam turtui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo rizikos - sniego slėgio, t. y. nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 24 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį turtą. Šiame papunktyje taip pat nurodyta, kad nuostoliai dėl sniego neatlyginami jei jie atsirado dėl ilgą laiką (daugiau nei per 24 val. laikotarpį) susikaupusio sniego. Taigi, iš tikrųjų sutartis apima atvejį, susijusį su sniego krituliais padaryta žala, tačiau toks draudiminis įvykis turėjo įvykti tik dėl staigaus, netikėto nebūdingo gamtinės išorinės jėgos poveikio, nesusijusio su valiniais draudėjos veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamu atveju draudėja nurodė, kad nevalė sniego ant stogo, todėl sniego atsiradimas ant stogo sąlygojo pačios ieškovės nerūpestingi veiksmai. Be to, nėra jokių duomenų, kad atodrėkis buvo nebūdingas tai vietovei, buvo staigus ir netikėtas, tuo labiau, kad sniegas ant stogo buvo prisikaupęs per ilgą laiką.

Nenustačius, kad įvykis buvo draudiminis ir dėl to nesant atsakovo prievolės sumokėti draudimo išmoką, argumentai dėl žalos dydžio tampa teisiškai nereikšmingi.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

2013-03-13 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1020 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje (2 t. b.l. 124). Atmetus apeliacinį skundą, šis žyminis mokestis priteisimas iš apeliantės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės 1020 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta BurdulienėRūta Petkuvienė