- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1131-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08620-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė
- Trečiasis asmuo
- R. S., Z. K., O. L.
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant apeliantui E. S., jo atstovui advokatui S. D., atsakovės atstovei I. K., tretiesiems asmenims R. S., jos atstovui advokatui S. D., Z. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. atstovo advokato S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei I. L., tretiesiems asmenims Z. K., O. L., R. S. dėl turtinės žalos atliginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 140 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 82-87), dublike (t. 2, b. l. 10-13) nurodė, kad 2012 m. birželio 3 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme esančiame ūkiniame pastate – sandėliukuose (unikalus (duomenys neskelbtini)), kilo gaisras. Gaisro metu visiškai sudegė sandėliukai ir apdegė ieškovui priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Po gaisro name gyventi negalima. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. birželio 8 d. pažymoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise gaisro metu priklausė atsakovei I. L. ir trečiajam asmeniui O. L.. Gaisras kilo būtent I. L. naudojamoje ūkinio pastato dalyje. Tokiu būdu atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui, kurią privalo atlyginti. Tinkamai tvarkant sandėliukus gyvenamasis namas nebūtų užsidegęs. Sandėliukai buvo per aukšti, per arti ir pasvirę. Ieškovas pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 18 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu Z. K. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo - pirkti atsakovei priklausančias žemės sklypo ir nekilnojamojo turto dalis už ne didesnę kaip 60 000 Lt sumą. Ir nors sutarties 2 punktu šalys sulygo, kad ši sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pagal sutarties 4 punktą trečiasis asmuo šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei, kaip pardavėjai, 50 242,11 Lt avansinį mokėjimą. Kilus gaisrui atsakovės naudojamuose sandėliukuose, jiems visiškai sudegus bei stipriai apdegus atsakovei ir trečiajam asmeniui O. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui, šalys vis dėlto užbaigė aukščiau minėtą sutartį ir 2012 m. birželio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau sutarties kaina nemažinta, o atsakovė piniginių lėšų, gautų pagal šią sutartį, nebeturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė argumentai
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (t. 2, b. l. 144-149) ieškovo E. S. ieškinį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui Z. K. iš ieškovo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 3778,11 Lt išlaidas valstybei.
Teismas iš ieškovo pateiktos UAB „Asistavita“ 2012 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, vertinimo teisėtumu neabejodamas, nustatė, kad ieškovui padaryta 117 000 Lt dydžio nuostolių. Pažymėjo, kad atsakovė šios vertinimo ataskaitos neginčijo, neprašė skirti ekspertizės. Ieškovas taip pat nurodė daiktus ir jų vertes, kurie visiškai sudegė. Šių daiktų buvimą ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, nepateikdamas jokių šių daiktų įsigijimą ar naudojimą iki gaisro patvirtinančių dokumentų. Tačiau teismui nekėlė abejonių daiktų, nurodytų, kaip visiškai sudegusių sąrašas. Teismas, įvertinęs daiktų vertes, laikė, kad šių daiktų kainos nėra nepagrįstai padidintos. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, taip pat privalėjo teikti įrodymus, patvirtinančius mažesnį žalos dydį arba įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje ar daiktų sąraše nurodytas sumas, daiktų kiekius (jų nebuvimo), tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trūkumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, bei priežastinio ryšio tarp žalos ir pastato (statinio) trūkumų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieškinį tenkinti CK 6.266 straipsnio pagrindu. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad gaisras galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga, veiksmų. Šalys neginčijo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos konstatuotų kilusio gaisro aplinkybių, byloje jokių duomenų, kad gaisrą galimai sukėlė atsakovė nėra. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovei I. L. ir trečiajam asmeniui O. L. priklausantis sandėliukas buvo per aukštas, per arti gyvenamojo namo, pasviręs. Atsakovei I. L. priklausančio sandėliuko (dalies ūkinio pastato) statyba baigta 1929 metais, o tuo metu negaliojo dabartiniai atstumo tarp pastatų reikalavimai (Statybos techninio reglamento reikalavimai). Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės baustumą administracine tvarka už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, ar, kad ji būtų įpareigota pašalinti kokius nors priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus (trūkumus), ar apie šiame pastate anksčiau kilusį gaisrą. Sandėliukas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jokių duomenų, kad tai savavališkos statybos statinys bei, kad jis kelia grėsmę šalia esantiems pastatams, byloje nėra. Teismas nenustatė, kad sandėliuko pasvirimo kampas buvo keliantis grėsmę šalia buvusiems pastatams, ar, kad ieškovui priklausantis namas užsidegė būtent dėl to, kad sandėliukas buvo šiek tiek pasviręs į ieškovui priklausančio namo (buto) pusę. Teismas pažymėjo, kad nei specialisto išvadoje, nei bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta gaisro židinio vieta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovo argumentą, kad ginčo šalių nuosavybės teise valdomų pastatų atstumas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenimis atsakovė buvo pakankamai rūpestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš sandėliuko (jo dalies) savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Vien tai, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens Z. K. 2012 m. birželio 26 d. tomis pačiomis sąlygomis kaip 2012 m. gegužės 18 d. preliminarioje sutartyje buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė ar trečiasis asmuo veikė neteisėtai, ar kad netinkamai prižiūrėjo pastatą bei nesirūpino jo tinkama apsauga, ar siekė turto sugadinimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. prašo teismo (t. 3, b. l. 2-10) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš atsakovės I. L. padarytą turtinę žalą 140 000 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas tiesiog nevertino apelianto nurodytos aktualios kasacinio teismo praktikos. Apeliantas savo reikalavimus ir teisinę poziciją nuosekliai ir aiškiai grindė ne CK 6.266 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, bet bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir sąlygomis. Tuo tarpu teismas atmetė ieškinį būtent dėl to, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieškinį tenkinti CK 6.266 straipsnio pagrindu, neįrodžius, kad žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trūkumų. Tuo tarpu apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad žalą jis patyrė dėl gaisro, kilusio atsakovei priklausančiame turte, tačiau ne dėl pastato (statinio) trūkumų, o dėl sandėliukų nepriežiūros, kaip atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantas įrodinėjo priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovei priklausančiame turte kilusio gaisro, o ne tarp žalos ir pastato (statinio) trūkumų. Teismas šių apelianto įrodinėtų civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų tiesiog nenustatinėjo ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.
2. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nukrypo nuo apelianto nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Skundžiamame sprendime iš esmės konstatuojama, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės veiksmų neteisėtumą ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Įrodyti tokias aplinkybes kaip, kas sukėlė gaisrą, gaisro kilimo priežastis ir tai, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga, kad gaisras nekiltų, tenka atsakovei, ko atsakovė neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gaisrą sukėlė ne atsakovė, o kitas asmuo.
3. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sąlygos ugniai persimesti iš atsakovės sandėliuko į ieškovo namą buvo dėl atsakovės statinio neatitikimo gaisrinės saugos reikalavimams, avarinės būklės ir pan. Tokia teismo pozicija nepagrįsta. Jeigu atsakovei priklausantis sandėliukas būtų tinkamai prižiūrėtas ir atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, apeliantas nebūtų patyręs žalos. Sandėliukų bendraturtės, trečiojo asmens O. L., atskirai naudojama sandėliukų dalis buvo tvarkinga ir prižiūrėta. Atitinkamai iš šios sandėliukų dalies nebuvo patirta jokio gadinančio, griaunančio neigiamo poveikio.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. Teismas šią išvadą padarė netinkamai kvalifikavęs susiklosčiusius teisinius santykius. Byloje net nekilo ginčo dėl to, kad apeliantui priklausantis gyvenamasis namas užsidegė nuo atsakovei nuosavybės teise priklausiusiame sandėliuke kilusio gaisro. Todėl, nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusio gaisro.
5. Skundžiamame sprendime teismas iš esmės nurodė, kad byloje nėra duomenų apie gaisro židinio kilimo vietą. Tokia teismo pozicija neatitinka byloje surinktų įrodymų. Gaisro kilimo židinys buvo atsakovei priklausęs sandėliukas. Tai patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamais atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastingumo tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) buvimo įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. L. (t. 3, b. l. 29-34) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą; priteisti atsakovei iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
1. Ieškovas ieškinį grindė dviem CK straipsniais, reglamentuojančiais civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.263 ir 6.266 straipsniai), todėl teismas pagrįstai pasisakė tiek dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų tiek CK 6.263 straipsnio, tiek 6.266 straipsnio pagrindu. Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trūkumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, bei priežastinio ryšio tarp žalos ir pastato (statinio) trūkumų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieškinį tenkinti CK 6.266 straipsnio pagrindu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad sandėliuko pasvirimas kėlė grėsmę šalia esantiems pastatams, kad ieškovo namas užsidegė būtent dėl to, kad sandėliukas buvo šiek tiek pasviręs į ieškovui priklausančio namo pusę, ir jie šio pasvirimo nebūtų buvę – būtų išvengta šalia buvusio namo gaisro.
2. Teismas tinkamai vertino ir byloje pateiktą ikiteisminio tyrimo metu gautą 2012 m. birželio 23 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialisto D. A. išvadą Nr. 39-483, kurioje aiškiai nurodyta, kad techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta. Todėl, darytina išvada, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog nebuvo nustatyti tokie statinio trūkumai, dėl kurių galėjo atsirasti žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad 2012 m. birželio 3 d. gyvenamojo namo Aušros g. 26, Kaunas, kieme esančiame ūkiniame pastate – sandėliukuose (unikalus Nr. 1992-9000-7028), kilo gaisras, kadangi duomenų, įrodančių, kad gaisras kilo būtent sandėliukų viduje, nebuvo ir nėra. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sandėliukas buvo neprižiūrimas, kad į sandėliuko vidų galėjo patekti pašaliniai asmenys.
4. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kad ieškovas nenurodė ir neįrodė veiksmų, kuriais atsakovė būtų pažeidusi bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sandėliukas buvo pastatytas 1929 metais, o atsakovė tapo namo dalies ir sandėliuko savininkė tik 1994 metais. 1929 metais negaliojo dabartiniai reikalavimai dėl atstumų tarp pastatų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų bausta administracine tvarka už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą arba kad buvo įpareigota pašalinti kokius nors priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Nėra jokių duomenų, kad sandėliuke anksčiau būtų buvęs gaisras, kad jis yra savavališkai pastatytas, pažeidžiant kokius nors normatyvinius reikalavimus.
5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi skolininko kaltė preziumuojama. Tik nustačius, jog atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, galima teigti, kad jos kaltė preziumuojama. Šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, nes jai priklausantis turtas buvo prižiūrimas, aptvertas ir užtikrinta, kad niekas iš gatvės nepatektų. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys atsakingi už gaisro kilimą savaime neįrodo, kad kalta yra atsakovė. Apeliantas vis nurodo, kad gaisras kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau neįvardina, ką jis laiko tais neteisėtais veiksmais. Apeliantas nenurodo jokio teisinio akto ar teisės normos, kurios būtų atsakovės pažeistos ar netinkamai vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
6. Apelianto pateikti teismų praktikos pavyzdžiai visiškai neatitinka esamos nagrinėjamos situacijos, kadangi ten yra visai kitokios aplinkybės.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 22) trečiasis asmuo R. S. prašo teismo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o apeliacinis skundas yra pagrįstas visais jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Z. K. prašo teismo (t. 3, b. l. 23-26) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą; iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas - 700 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagal pateiktus išlaidas įrodančius dokumentus.
1. Apelianto reikalavimas iš atsakovės atlyginti jo patirtą turtinę žalą, įvertintą 140 000 Lt, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nėra nustatyta akivaizdi gaisro židinio vieta, nėra nustatyti dėl šio gaisro kalti subjektai, juo labiau atsakovės kaltė negali būti grindžiama ir tarp trečiojo asmens bei atsakovės sudaryta preliminariąja sutartimi. Apelianto teiginiai, kad trečiojo asmens Z. K. ir atsakovės I. L. sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl 166/333 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47/100 dalių gyvenamojo namo 1A1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies ūkinio pastato 2Jlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), yra kaip įrodymas dėl neteisėtų I. L. ir Z. K. veiksmų – niekuo nepagrįsti ir turi būti vertinami teismo kritiškai.
2. Atsakovė pateikė visus būtinus įrodymus, patvirtinančius, kad jos kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio nėra, o apeliantas savo ruoštu atsakovės kaltų veiksmų arba neveikimo, neatsakingumo prižiūrint savo asmeninę nuosavybę, taip pat neįrodė.
3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sandėliukas buvo neprižiūrimas, kadangi jis buvo tvarkingas, atjungta elektra, tuščias. Visa gyvenamojo namo teritorija buvo aptverta, rakinami pagrindiniai vartai, pašaliniai asmenys patekti į šią teritoriją negalėjo, taigi buvo imtasi visų priemonių užtikrinti saugumui. Aplinkybė, kad gaisro dieną gyvenama valda buvo tuščia, negali būti vertinama kaip įrodymas, jog tokiu būdu buvo neužtikrinta sandėliukų priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl atsakomybės sąlygų
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos, o, apelianto teigimu, – deliktinę sakomybę reglamentuojančios CK normos (CK 6.246–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pritaikydamas jiems CK 6.266 straipsnį, kuriuo ieškovas ieškinio negrindė. Kolegijos nuomone, atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Kaip nustatyta byloje, gaisras kilo ne dėl pastato senumo ar techninės būklės, tačiau dėl atsakovės netinkamai prižiūrimo jai priklausančio sandėliuko (sandėliuko pasvirimas, avarinė būklė, priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitikimas), esančio jos namų valdoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro židinio zona – sandėliuko buvimo vieta, kur matosi labiausiai išdegusi vieta, gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis (t. 1, b. l. 161; t. 2, b. l. 40, 89). Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad žala apeliantui padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu kuriuo nors būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – gaisru, kilusiu sandėliuko viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėjusi, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nukrypo nuo apelianto nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Remiantis aptartomis CK normomis, kasacinio teismo praktika būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrą, gaisro kilimo priežastis ir tai, kad atsakovė buvo pakankamai rūpestinga, jog gaisras nekiltų.
Byloje nustatyta, kad sandėliukas, kuriame buvo gaisro židinys, priklausė atsakovei. Atmestinas atsakovės argumentas, kad gaisras kilo nuo pašalinių asmenų uždegto krūmo, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos, joms pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kolegijos nuomone, apeliantė neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.), tokios aplinkybės nenustatytos ir atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris Kauno apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 30 d. nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį (t. 2, b. l. 68), todėl konstatuotina, jog atsakovė pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, užtikrinti, kad į atsakovei priklausančią namų valdą nepatektų kiti asmenys, tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti sandėliuką, kad jame nekiltų gaisras. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, į atsakovei priklausantį sandėliuką buvo galima patekti, durys buvo netvarkingos, ten būdavo rūkoma (t. 2, b. l. 72, 90-91, 94-95, 135-136), pati atsakovė, dar būdama sandėliuko savininke, jau buvo perdavusi raktus trečiajam asmeniui. Nuo atsakovei priklausančiame sandėliuke kilusio gaisro, užsidegė ir apelianto namas. Taigi žala apeliantui (ieškovui) padaryta dėl kilusio gaisro atsakovės sandėliuke, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Dėl žalos dydžio
Apeliantas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatytas apelianto patirtų nuostolių dydis. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas, neabejodamas UAB „Asistavita“ atlikto vertinimo teisėtumu, remdamasis 2012 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, konstatavo, kad ieškovui padaryta 117 000 Lt dydžio nuostolių dėl sudegusio namo, nekėlė abejonių ir daiktų, nurodytų, kaip visiškai sudegusių, sąrašas bei daiktų vertė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, privalėjo teikti įrodymus, patvirtinančius mažesnį žalos dydį, arba įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje ar daiktų sąraše nurodytas sumas, daiktų kiekius (jų nebuvimo) (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė šių teismo motyvų neginčijo, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. motyvais ir priimtu sprendimu. Taigi, atsakovė visiškai sutinka su tuo, kad žalos dydis yra įrodytas. Žodinio skundo nagrinėjimo metu papildomai buvo paaiškintos aplinkybės apie name buvusius daiktus, jų priklausomybę bei vertes.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas, t. y. žalą patyrusį asmenį siekiama grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CK 6.2 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju prievoliniai santykiai atsirado iš delikto (CK 6.263 straipsnis). Todėl atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 100 Lt (t. 1, b. l. 6, 59) dydžio žyminis mokestis, 2600 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 50, 52) bei 1200 Lt – už turto vertinimą (t. 2, b. l. 51) ir valstybei priteistinos pašto išlaidos bei žyminis mokestis 3700 Lt, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas (t. 1, b. l. 105-106) (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Kolegija pažymi, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi trečiasis asmuo atsakovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis 100 Lt (t. 3, b. l. 11) bei 2000 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 39-40). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi apeliantas apylinkės teismo buvo atleistas nuo 3700 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 3, b. l. 15-16), apeliacinį skundą patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 140 000 (vienas šimtas keturiasdešimt tūkstančių) Lt turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3900 (trys tūkstančiai devyni šimtai) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 78,11 (septyniasdešimt aštuoni litai 11 centų) Lt pašto išlaidų bei 3700 (trys tūkstančiai septyni šimtai) Lt žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).
Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidas, patirtas apeliaciniame procese – 100 (vienas šimtas) Lt žyminio mokesčio ir 2000 (du tūkstančiai) Lt – advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2100 (du tūkstančiai vienas šimtas) Lt.
Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3700 (trys tūkstančiai septyni šimtai) Lt žyminį mokestį ir 33,26 (trisdešimt trys litai 26 centai) Lt pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).