- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2FB-3582-941/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00356-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- Š. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., UAB „J. I.“, VĮ Valstybinių miškų urėdijai
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. K. ieškinį tretiesiems asmenims J. K., UAB „J. I.“, VĮ Valstybinių miškų urėdijai, antstoliui A. S., antstolei R. V., dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Š. K. 2021-03-03 pateiktu ir 2021-03-12 nutartimi priimtu ieškiniu prašo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti E. G. Nurodo, kad nemokus tapo dėl neapgalvoto elgesio, kada suniokojo valstybinio parko valstybės saugomą gamtinę teritoriją, padegė miško paklotę, dėl ko kilo gaisro židiniai ir gaisro metu išdegė miško paklotė su pušaitėmis tuo padarydamas žalos gamtai. Jis Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 271 straipsnio 1 dalį; pagal BK 187 str. 2 d. iš jo VĮ Valstybių miškų urėdija naudai priteista 51457 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas dėl nelemto įvykio, kurio metu kilo žala aplinkai, šiandien dienai vykdo dalinius mokėjimus vykdomojoje byloje. Atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kurie pagrįstų jo siekį pasitaisyti ir kiek įmanoma padengti savo neapgalvoto elgesio pasekmes. Per paskutinius 3 metus nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises. Niekada nebuvo baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207 str. (kreditinis sukčiavimas), 208 str. (skolininko nesąžiningumas), 209 str. (nusikalstamas bankrotas), 216 str. (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas), 223 str. (aplaidus apskaitos tvarkymas). Jam nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla. Nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo nesudarė jokių jam nuosavybės teise priklausančio turto (nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių ir panašiai) perleidimo (pirkimo, pardavimo, dovanojimo, rentos ir panašiai) sandorių. Patvirtina, kad nemokus tapo ne dėl savo žalingų įpročių. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „S.LT“ vadybininku. Mėnesinis darbo užmokestis yra 665 Eur iki mokesčių atskaitymo ir atskaitymų antstoliams. Taip pat iš darbdavio gauna papildomas išmokas už kilnojamąjį darbą kaip kompensaciją maistui, kelionės ir ryšio paslaugų išlaidų (vidurkis 150 Eur). Turi sąskaitas banke Swedbank, AB ir AB SEB banke. Neturi nekilnojamo turto, transporto priemonių, akcijų, vertybinių popierių, turtinių teisių. Būtinųjų poreikių tenkinimui vidutiniškai per mėnesį pareiškėjui reikalinga apie 350Eur suma: maistui – 150 Eur; komunalinės paslaugos (gyvena pas tėvus) – 50 Eur; ryšio paslaugos, transporto paslaugos - 100 Eur; higienos priemonės, vaistai, drabužiai, avalynė, nenumatytos išlaidos - 50 Eur. Papildomai reikalinga per mėnesį suma mokėjimams pagal taikos sutartį - 127 Eur. Būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikalinga 477 Eur būtinųjų išlaidų suma (tame skaičiuje vykdytinoms sutartims). Kitos piniginės lėšos (apytiksliai, pagal dabar gaunamą užmokestį ir priedus - 148 Eur) bus skiriamos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui bei bankroto proceso išlaidoms. Turi pagrindinį išsilavinimą. Visas pastangas skiria darbui, todėl neina suderinti mokymosi tęstinumo, tačiau tikisi ateityje įstoti į profesinio rengimo ugdymo įstaigą ir įgyti virėjo specialybę. Išlaikytinių neturi. Pareiškėjas yra skolingas: VĮ Valstybinių miškų urėdijai - 50189,43 Eur, UAB „J. I.“ - 270,60 Eur, J. K. - 2000,00 Eur, antstolei R. V. - 1942,57 Eur, antstoliui A. S. - 106,76 Eur, kurių mokėjimo terminai suėję, bei „P. C.“ AS - 2954,08 Eur skola, kurios mokėjimo terminai nesuėję. Pareiškėjo skolos, vykdymo išlaidų ir visų procesinių palūkanų sudaro - 54 509,36 Eur. Skolos suma nuolat didėja dėl procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų. Iš gaunamų pajamų nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
Ieškovas Š. K. į 2021-04-15 vykusį teismo posėdį neatvyko. Ieškovo atstovė ieškinį 2021-04-15 teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad J. K. yra ieškovo mama. Skola jai susidarė dėl išlaidų advokatams baudžiamojoje byloje apmokėjimo. Mama neketina teikti tvirtinti kreditorinį reikalavimą. Ieškovas VĮ Valstybinių miškų urėdijai žalai atlyginti per mėnesį vidutiniškai skirdavo apie 35,20 Eur. Iškėlus bankroto bylą, planuojama šiam kreditoriui skirti apie 100 Eur. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-31 nuosprendžiu priteistos 51457 Eur žalos aplinkai atlyginimo yra atlyginta 1267,57 Eur: 2019 m. – 154,39 Eur, 2020 m. – 939,31 Eur, 2021 m. sausio – vasario mėn. – 173,87 Eur. Iš Š. K. išieškotos lėšos pagal teisės aktų reikalavimus pervedamos valstybei į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Neatlygintos žalos aplinkai dalis sudaro 50189,43 Eur. Valstybinių miškų urėdija 2019-08-05 gavo ieškovo prašymą dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese, pagal kurį ieškovas ketino atlyginti tik 6000 Eur, likusio žalos atlyginimo prašė atsisakyti. Valstybinių miškų urėdija atsakė neigiamai vadovaudamasi visiško žalos atlyginimo principu. Be to žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimo atsisakymas pažeistų valstybės ir visuomenės interesus. Toks Valstybinių miškų urėdijos sprendimas būtų negalimas LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtintų valstybės turto valdymo principų aspektu. Valstybinių miškų urėdija 2019-10-15 buvo gavusi Š. K. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Jo atstovei atsakė, kad pagal FABĮ 5 str. 8 d. 1 p., 29 str. 7 d., finansinis reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo patenka į nenurašomų reikalavimų sąrašą. Pažymi, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešais interesas. Išieškotų iš atsakingo asmens už šią žalą asmens lėšų galutinis gavėjas yra valstybė. Pagal nuo 2018-05-29 iki 2019-12-31 galiojusią FABĮ str. redakciją, prie nenurašomų reikalavimų sąrašo įstatymų leidėjo buvo priskirta ir kreditoriniai reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Prie tokių nenurašomų reikalavimų iki 2019-12-31 pateko ir Valstybinių miškų urėdijos reikalavimas. Ši nuostata atsirado priėmus LR Konstitucinio teismo 2017-05-19 nutarimą Nr. KT5-N4/2017. Nuo 2020-01-01 galiojančioje FABĮ 29 str. 7 d. nuostatoje prie nenurašomų reikalavimų sąrašo nebėra nurodyta reikalavimų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nors tokį reglamentavimą Konstitucinis teismas dar 2017-05-19 pripažino antikonstituciniu. Konstituciniame teisme 2020-07-30 sprendimu Nr. KT139-S128/2020 priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-10/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d., 30 str. 2 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja FABĮ 29 str. 7 d. (2019 m. birželio 13 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją gali būti nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas, būdamas nesąžiningas – visiškai neatlygindamas jo nusikalstama veika padarytos žalos aplinkai, kurios galutinis gavėjas yra valstybė, neturėtų tikėtis nuolaidos iš valstybės – galimybės bankrutuoti FABĮ nustatyta tvarka. Ieškovo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, bendra suma yra 54509,36 Eur, iš kurių 50189,43 Eur yra vien tik Valstybinių miškų urėdijos kreditorinis (finansinis) reikalavimas, o kitų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma būtų 4319,93 Eur. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie negali būti nurašyti. Prašo sustabdyti civilinę bylą, kol LR Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą. Netenkinus prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo asmens VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atstovė 2021-04-15 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais bei motyvais. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „J. I.“ atsiliepimu su ieškiniu sutinka, atstovas 2021-04-15 teismo posėdyje nedalyvavo.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė, 2021-04-15 teismo posėdyje nedalyvavo.
2021-04-21 nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki LR Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja LR FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją gali būti nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo.
2021-05-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą Nr. KT74-N7/2021, dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies (2019 m. birželio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2021-05-21 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, pereita iš žodinio į rašytinį procesą, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2021-06-04 9.00 val.
Papildomų paaiškinimų iki teismo posėdžio ir / ar prašymų nagrinėti toliau bylą žodinio proceso tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas, atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Fizinio asmens bankroto procedūrų paskirtis ir tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 1 str. 1 d.). Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra LR FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (LR FABĮ 6 str. 1 d.).
Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš sąlygų, numatytų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d.
Fizinio asmens valiai dėl galimybės inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą susiformuoti turi reikšmės nurašomų ir nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas, nes būtent jis, be kita ko, lemia, kiek bankroto bylos pabaigoje fizinis asmuo bus atleistas nuo likusių skolų sumokėjimo. Šis sąrašas turi reikšmės ne tik fizinio asmens bankroto bylos pabaigos rezultatui – kreditorių reikalavimų nurašymo apimčiai, bet visų pirma ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijai – vienos iš fizinio asmens bankroto sąlygų – fizinio asmens nemokumo – nustatymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021).
Nustatant fizinio asmens nemokumo būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie negali būti nurašyti (LR FABĮ 5 str. 8 d.).
Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas (LR FABĮ 29 str. 7 d.). Pagal galiojančią įstatymo redakciją, reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašomas kartu su kitais nepatenkintais kreditorių reikalavimais.
Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017-05-19 nutarimu Nr. KT5-N4/2017 ir pakartotinai 2021-05-19 nutarimu Nr. KT74-N7/2021 pripažino ir išaiškino, kad LR FABĮ 29 str. 7 d. tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 1 d., 2 d., 7 str. 1 d., 30 str. 2 d., 107 str. 2 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš esmės skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, kylančių iš sutartinių civilinių teisinių santykių, tuo, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo, santykiuose su skolininku dalyvauja ne savo pasirinkimu. Fizinio asmens bankroto procesu būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, be kita ko, jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Jei, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, tai būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos. Ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 2 d. įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta. Nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo (LR Konstitucinio Teismo 2017-05-19 nutarimas Nr. KT5-N4/2017 dėl LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties LR Konstitucijai, LR Konstitucinio teismo 2021-05-19 nutarimas Nr. KT74-N7/2021 dėl LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 str. 7 d. (2019-06-13 redakcija) atitikties LR Konstitucijai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-611/2019). Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas negali būti taikomas.
Ieškovo Š. K., byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neskaičiuojant procesinių palūkanų, skolinius įsipareigojimus sudaro apie 57600 Eur:
K. K. - 2000 Eur, mokėjimo terminai suėję;
UAB „J. I.“ – 270,60 Eur, išieškojimas pradėtas 2020-10-05;
VĮ Valstybinių miškų urėdija – 50189,43 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-31 nuosprendį, įsiteisėjusį 2018-04-12, baudžiamojoje byloje Nr. N1-159-201/2018, kuriuo ieškovas Š. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 271 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir priteista 51457 Eur turtinės žalos atlyginimo VĮ Valstybinių miškų urėdijai;
„P. C.“ AS – ieškinyje nurodyta 4207,97 Eur skola, kurios mokėjimo terminai nesuėję, įvykdymo terminas 2023-07-15, įmokos pagal sudarytas taikos sutartis sudaro apie 127 Eur; teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisme 2021-06-01 pagal šio kreditoriaus reikalavimus iškeltos dvi civilinės bylos Nr. e2-6631-941/2021 dėl 1035,54 Eur priteisimo ir Nr. e2-6630-941/2021 dėl 2080,39 Eur priteisimo, bendra suma 3115,93 Eur;
Antstoliui A. S. – 106,76 Eur;
A. R. V. – 1942,57 Eur.
Daugiau nei 87 procentus ieškovo skolinių įsipareigojimų sudaro Valstybinių miškų urėdijos reikalavimas dėl 50189,43 Eur nusikalstama veika padarytos žalos valstybei atlyginimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomas. Taigi šis skolinis įsipareigojimas negali būti įskaitomas vertinant fizinio asmens nemokumą. Likę ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro apie 7400 Eur. Bankroto byla gali būti keliama, kai pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurie pasibaigus bankroto procesui gali būti nurašyti, sudaro ne mažiau kaip 25 MMA, t.y. 16050 Eur. Taigi šiuo atveju asmens turtinė būklė neatitinka įstatymo nustatyto nemokumo kriterijaus.
Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui bei Konstitucinio teismo nutarimams ir teismų praktikai, ieškovui atsisakytina iškelti bankroto bylą (LR FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.).
Teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, 2021-03-12 nutartimi sustabdytas ieškovo turto realizavimas ar išieškojimas iš jo yra atnaujintinas (FABĮ 5 str. 9 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR FABĮ 5 str. 8 d. 1 p., LR CPK 290 str., 291 str.,
nutaria:
ieškinio netenkinti.
Atsisakyti iškelti bankroto bylą Š. K..
Atnaujinti 2021-03-12 nutartimi sustabdytą Š. K. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti antstoliams A. S. ir R. V. bei bankams AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.