Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1406-577/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2S-1406-577/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02390-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
E. A., uždarajai akcinei bendrovei „Scandicloud“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SQUALIO Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1406-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02390-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SQUALIO Lietuva“ ieškinį atsakovams E. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Scandicloud“ dėl veiksmų, sukeliančių realią žalos padarymo ateityje grėsmę, uždraudimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „SQUALIO Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovams E. A. (toliau – ir atsakovas) ir UAB „Scandicloud“ naudoti, perduoti, skleisti, išsinešti, atgaminti, kopijuoti, bei atlikti kitokius veiksmus su ieškovės bet kokia konfidencialia ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informacija bet kokia forma ir bet kokiu būdu, įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos perdavimą, žodžiu, raštu ir kitomis komunikacijos (elektroninėmis) priemonėmis sau ir tretiesiems asmenims, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

2. Atsakovas E. A. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tik tada, jei byloje būtų duomenų apie tai, kad atsakovas daro ar ketina daryti neteisėtus veiksmus. Tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Nesant tokių duomenų, pats savaime draudimas, koks yra nustatytas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kokio reikalaujama taip pat prevenciniame ieškinyje, nepadidina rizikos ieškovei ir neturėtų daryti įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovas ieško darbo, o nutartimi pritaikyti draudimai menkina jo dalykinę reputaciją potencialių darbdavių akyse, kelia jiems nepagrįstų nuogąstavimų ir apsunkina atsakovo darbo paieškas. Teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Atsiliepimas

3. Ieškovė UAB „SQUALIO Lietuva“ atsiliepimu prašė atmesti atsakovo prašymą panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m balandžio 2 d. nutartimi detaliai nagrinėjo ir vertino visas bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimu bei motyvuotai konstatavo esant pagrįstai būtinybei taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, atsižvelgiant į galimą grėsmę dėl žalos atsiradimo ateityje, jeigu tokie veiksmai nebūtų uždrausti. Atsakovas nepateikė jokių naujų aplinkybių ar naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo priimtu motyvuotu sprendimu ir jo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo byloje. Teigė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja atsakovo galimybių vykdyti konkuruojančią veiklą, teikti analogiškas paslaugas. Dėl to, kad atsakovui yra žinoma įvairi ieškovės konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys (apie ką atsakovas ne kartą nurodė procesiniuose dokumentuose), kyla reali grėsmė dėl galimos žalos ieškovei atsiradimo ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi netenkino atsakovo E. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neriboja ir nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų ir teisių, nes jam nėra ribojama teisė užsiimti veikla ar įsidarbinti ir dirbti pagal specialybę, naudoti savo asmeninę patirtį, įgytus įgūdžius, sugebėjimus, žinias, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į ieškovei priklausančios konfidencialios ir (ar) kitos komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimą. Teigė, kad atsakovo argumentas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, yra nepagrįstas.

6. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje konstatavo, jog ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pirmosios instancijos teisme vyksta bylos nagrinėjimas, yra/buvo teikiami rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjamu teisme ginču, 2020 m. spalio 15 d. paskirtas žodinis teismo posėdis, t. y. šiam momentui nėra priimtas teismo galutinis procesinis dokumentas, kuris išspręstų tarp šalių kilusį ginčą, todėl yra svarbu išsaugoti status quo, užkirsti kelią būsimos žalos atsiradimui ir apsaugoti tiek ieškovės, tiek atsakovų teises ir teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovas E. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir panaikinti atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Su ieškiniu nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybės. Pateikti įrodymai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių, identiškų ieškinio reikalavimui, taikymui. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas išsprendė šalių ginčą.

7.2. Nėra grėsmės dėl būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovas laikėsi, laikosi ir laikysis savo konfidencialumo įsipareigojimų ieškovui. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes tokie patys draudimai yra įtvirtinti darbo sutartyje ir konfidencialumo susitarime su ieškovu.

7.3. Laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, menkina jo dalykinę reputaciją, apsunkina jo darbo paieškas ir psichologiškai yra skausmingos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepime prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumu ar būtinumu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja atsakovo galimybių vykdyti konkuruojančią veiklą, teikti analogiškas paslaugas. Nutartimi pritaikyti draudimai nevaržo atsakovo ir neturi jokio ryšio su jo darbo paieškomis ir/ar kitaip nevaržo atsakovo daugiau, nei tai būtina užtikrinti pareikštiems reikalavimams. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką bei taikomų apribojimų pobūdį (draudimą naudoti/disponuoti ieškovo konfidencialia informacija) bei aplinkybę, kad netaikant minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, prevencinio ieškinio nagrinėjimas, prarastų prasmę, nes veiksmai su konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančią informacija jau galėtų būtų atlikti, palankaus sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

Atsiliepimas

8.2. Atsakovo subjektyvi nuomonė, kad su ieškiniu ir (ar) byloje ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

8.3. Neuždraudus atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovo komercinėmis paslaptimis ir konfidencialia informacija, atsakovas asmeniškai ir (ar) per kitus asmenis turėtų galimybę disponuoti tokia informacija, kas sąlygotų papildomus teisminius ginčus.

8.4. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, jog byloje esančios aplinkybės pasikeitė ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra išnykęs, nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, konkrečių faktų dėl tariamai pažeidžiamų proporcingumo ar ekonomiškumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

12. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad su ieškiniu nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybės, t. y. ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-598-431/2020, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertino ieškovo pateikta ieškinį ir dubliką bei prie jų pridėtus įrodymus, konstatavo, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Atsakovo prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės ir atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados – t. y., kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas taip pat nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

16. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad ieškinio reikalavimai iš esmės atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovas į teismą kreipėsi su prevenciniu ieškiniu. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011). Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavimas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones išsprendė ginčą iš esmės.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Ieškovės prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių. Egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes jų nepritaikius, ieškovė gali patirti žalą. Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, nukreiptos į ieškovei priklausančios konfidencialios ir (ar) kitos komercinę paslaptį sudarančios informacijos nenaudojimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo joms panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neriboja ir nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų ir teisių. Atsakovas turi teisę užsiimti veikla ar įsidarbinti ir dirbti pagal specialybę, naudoti savo asmeninę patirtį, įgytus įgūdžius, sugebėjimus, žinias, tačiau negali naudoti sužinotos konfidencialios informacijos. Pats atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad laikosi prevencinio ieškinio reikalavimų, taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo neproporcingai atsakovo teisių. Pažymėtina, kad jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.

19. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič