- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-598-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02390-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- E. A., uždarosios akcinės bendrovės „Scandicloud“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Squalio Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų E. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Scandicloud“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Squalio Lietuva“ ieškinį atsakovams E. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Scandicloud“ dėl veiksmų, keliančių realią žalos padarymo ateityje grėsmę, uždraudimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovui E. A. naudoti, perduoti, skleisti, išsinešti, atgaminti, kopijuoti ieškovės konfidencialią ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informaciją bet kokia forma ir bet kokiu būdu, įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos perdavimą, žodžiu, raštu ir kitomis komunikacijos (elektroninėmis) priemonėmis sau ir tretiesiems asmenims, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo; 2) įpareigoti atsakovą E. A., jį patį ir per kitus asmenis, nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos naudojant (pasinaudojant) jam žinoma arba darbo UAB „Squalio Lietuva“ metu gauta, ieškovės konfidencialia ir (ar) komercinę paslaptį sudarančia informacija be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo; 3) uždrausti atsakovei UAB „Scandicloud“ ir jos vadovui, atsakovui E. A., naudoti bet kokią ieškovės konfidencialią ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir (ar) atlikti su ja bet kokius kitus veiksmus, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo.
2. Nurodė, jog ieškovė 2020 m. sausio 22 d. gavo duomenų apsaugos sistemos duomenis apie tai, kad per darbuotojui, atsakovui, suteiktą vartotojo prieigą buvo prisijungta prie vidinių ieškovės sistemų ir buvo atlikti didelės apimties neautorizuoti duomenų (kopijų) perkėlimai į jo kompiuterį (per jį), tai yra dideliu mastu atlikta konfidencialios informacijos kopijų persikėlimo operacija. Analizuojant sistemos pateiktą informaciją, paaiškėjo, kad atsakovas įvairią įmonės konfidencialią informaciją aktyviai pradėjo atgaminti (kopijuoti) bei persikelti 2019 m. liepos mėnesį, tai darė nedideliais kiekiais laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Atsakovo perkelta informacija atitinka konfidencialios (komercinių paslapčių) sąraše detalizuotos informacijos pobūdį ir apimtį. Atsakovas turi faktines galimybes gauti iš įmonės darbuotojų (kolegų) įvairią konfidencialią informaciją. Todėl tikėtina, jog atsakovas gali siekti paviešinti visą jam žinomą informaciją. Ši aplinkybė kelia grėsmę ieškovės veiklos tęstinumui, reputacijai. Be to, atsakovas įsteigė UAB „Scandicloud“, kuri teiks konkuruojančias tapačias paslaugas.
3. Atsakovas, galimai panaudodamas ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, neteisėtai pradėjo konkuruojančią veiklą ir tokiu neteisėtu būdu gali sąlygoti didžiulius nuostolius (žalą) ieškovės interesams, nes per 15 metų ieškovės sukurtos komercinės paslaptys, kita konfidenciali informacija yra galimai naudojama prieš įmonės interesus. Ieškovė kartu su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo objektyvių galimybių pateikti civilinio proceso reikalavimus atitinkantį ieškinį, kadangi įrodymams surinkti bei specifiniams galutiniams ieškinio reikalavimams suformuoti ieškovei būtina išanalizuoti visų saugos sistemų duomenis bei kitą informaciją bei pateikti teismui atitinkamas jų duomenų kopijas. Kadangi ginčas šiuo atveju susijęs su nevieša, itin saugoma konfidencialia, bei komercinę paslaptį sudarančia įmonės informacija, iki ieškinio pateikimo teismui, esant ypač didelei grėsmei dėl galimo žalos padarymo artimiausiomis dienomis (darbo sutartis su atsakovu baigiasi 2020 m. vasario 3 d.), būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, ieškinio teikimas ir (ar) sprendimo šioje byloje priėmimas gali netekti prasmės (tapti neįvykdytinu).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Squalio Lietuva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė E. A. ir UAB „Scandicloud“ naudoti, perduoti, skleisti, išsinešti, atgaminti, kopijuoti, bei atlikti kitokius veiksmu su ieškovės bet kokia konfidencialia ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informacija bet kokia forma ir bet kokiu būdu, įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos perdavimą, žodžiu, raštu ir kitomis komunikacijos (elektroninėmis) priemonėmis sau ir tretiesiems asmenims, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo. Nustatė ieškovei 10 dienų terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys.
5. Teismas nustatė, jog ginčas kilęs dėl konfidencialios ir (ar) komercinės paslapties sudarančios informacijos neteisėto panaudojimo, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol nebus nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, kurios paneigtų ar patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovė tiksliai nenurodė visų aplinkybių, kokia informacija buvo neteisėtai panaudota, kadangi tam yra būtina išanalizuoti visų saugos sistemų duomenis bei kitą informaciją bei pateikti teismui atitinkamas jų duomenų kopijas. Tačiau preliminariai įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad minėti duomenys laikytini ieškovės konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančią informacija, kadangi jie turi komercinę vertę dėl savo slaptumo, nes padėjo ieškovei pelningai vykdyti savo veiklą ir įsitvirtinti rinkoje.
6. Šią informaciją teisėtai valdanti ieškovė ėmėsi protingų veiksmų, atsižvelgdama į aplinkybes, kad ją išlaikytų slapta, tai yra su visais darbuotojais sudarė susitarimus dėl konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos neatskleidimo ir naudojimo tik darbo tikslams. Todėl minėti duomenys turi būti apsaugoti, bei tuo pačiu užtikrinta sąžininga ir teisėta konkurencija. Be to, minėtus duomenis galėjo gauti tik atsakovas, kadangi buvo atsakingas už duomenų saugą visoje įmonėje. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra laikinos ir proporcingos, bei nepažeidžiančios atsakovų teisių. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog nesiėmus prašomų priemonių, prevencinio ieškinio reiškimas prarastų prasmę, nes veiksmai su konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančią informacija jau būtų atlikti. Todėl palankaus sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Teismas pripažino, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, todėl ieškovės prašymą tenkino.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai E. A. ir UAB „Scandiloud“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalykas ir prevencinio ieškinio dalykas sutampa. Paprastai teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, tai yra ieškinio dalyku. Pagrindinis įrodymas, kuriuo remiasi ieškovė, yra ieškovės sugeneruota duomenų apsaugos sistemos duomenų ataskaita.
7.2. Ieškovė prašė uždrausti atsakovams atlikti neteisėtus veiksmus, įtvirtintus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, kuriame nustatytas draudimas ūkio subjektams atlikti jame nurodytus veiksmus galioja neatsižvelgiant į tai, ar ieškovas pareikš tokius reikalavimus, ar jų nepareikš, taip pat nepriklausomai nuo to, ar ieškovas prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti tokius draudimus. Kai ieškovas tokius reikalavimus pareiškia prevenciniame ieškinyje, užtikrinti jų realų įvykdymą analogiškais draudimais nėra teisinės prasmės, nes Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinti draudimai galioja bet kuriuo atveju, net ir nenustačius tokių laikinųjų apsaugos priemonių. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatų galiojimas nesiejamas su teismo procesiniais sprendimais.
7.3. Atsakovams nustatyti teismo draudimai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, jie tik atkartoja įstatyme įtvirtintus draudimus ir neužtikrina pareikštų neturtinio pobūdžio reikalavimų, kurie taip pat įtvirtinti Konkurencijos įstatyme ir atsakovo su ieškove sudarytose darbo ir konfidencialumo sutartyse, įvykdymo. Teismas ginčijamoje nutartyje neapibrėžė ieškovės konfidencialios ir (ar) komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinio, o to nepadarius, nėra teisinio aiškumo, apie kokią ieškovės konkrečiai konfidencialią informaciją kalbama.
7.4. Atsakovas yra pasirašęs su ieškove 2019 m. rugsėjo 3 d. konfidencialumo susitarimą, kuriame jis įsipareigojo neterminuotai laikytis konfidencialumo įsipareigojimo dėl įmonės konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Be to, ir darbo sutartyje buvo nustatytas jo konfidencialumo įsipareigojimas, galiojantis neterminuotai. Jis taip pat buvo supažindintas su įmonės komercinių paslapčių sąrašu. Atsakovas šių savo įsipareigojimų nepažeidė ir neketina jų pažeidinėti. Ieškovė teismui neteigia, kad jis būtų pažeidęs šiuos konfidencialumo ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos nenaudojimo įsipareigojimus. Atsakovas nurodė ieškovei, kad jis neginčija šių savo įsipareigojimų ir jų toliau laikysis. Todėl ginčijama nutartis, kaip ir prevencinis ieškinys, yra pertekliniai. Nutartyje nustatytas draudimas yra analogiškas atsakovo prisiimtiems įsipareigojimams pagal minėtus susitarimus su buvusiu darbdaviu.
7.5. Teismas padarė teisės taikymo klaidą, taikydamas Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas galėjo atlikti neteisėtus konfidencialios informacijos kopijavimo veiksmus, remdamasis ieškovės pateiktais abejotiną įrodomąją galią turinčiais duomenų apsaugos sistemos duomenimis. Ieškovė nepateikė teismui jokių prima facie įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų atsakovų veiksmų neteisėtumą ar ketinimą imtis neteisėtų veiksmų. Minėti duomenų apsaugos sistemos duomenys nėra patvirtinti nepriklausomų asmenų ar specialistų, jie galėjo būti gana nesunkiai pačios ieškovės sukurti, selektyviai parinkti ir pateikti teismui tendencingai, siekiant apkaltinti atsakovą bei trukdyti jam savo noru išeiti iš darbo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų kaip nors nusikopijavęs kokią nors informaciją iš savo darbinio kompiuterio į išorinę laikmeną ar kokiu nors kitu būdu ją neteisėtai pasisavinęs.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Squalio Lietuva“ atsiliepimu nesutinka su atsakovų atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant realiam pavojui dėl ateityje galinčios kilti žalos iki prevencinio ieškinio pateikimo pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą. Ieškovė savo motyvuotame ir objektyviais duomenimis pagrįstame prašyme detaliai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, taip pat, kitus duomenis sąlygojančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nesiėmus prašomų priemonių, prevencinio ieškinio reiškimas ir nagrinėjimas, prarastų prasmę, nes veiksmai su konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančią informacija jau būtų atlikti, todėl palankaus sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Teismas pagrįstai pripažino, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima ir nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Taikydamas CPK 145 straipsnyje ir Komercinių paslapčių apsaugos įstatyme nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Atsakovai turėtų galimybę disponuoti ieškovės konfidencialia informacija, kas sąlygotų papildomus teisminius ginčus. Dėl to užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
8.3. Atsakovai neteisingai aiškina teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, taip pat Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Aplinkybė, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje yra įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas, neturi jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui. CK, CPK ir Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas numato pagrindą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos turėtojo prašymu, jeigu jis tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nurodyti komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai (laikinosios apsaugos priemonės) netaikomi tada, kai komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista 5 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Tokių atvejų atsakovai nenurodo, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovams naudoti, perduoti, skleisti, išsinešti, atgaminti, kopijuoti, bei atlikti kitokius veiksmu su ieškovės bet kokia konfidencialia ir (ar) komercinę paslaptį sudarančią informacija bet kokia forma ir bet kokiu būdu, įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos perdavimą, žodžiu, raštu ir kitomis komunikacijos (elektroninėmis) priemonėmis sau ir tretiesiems asmenims, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas pritaikė pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, tai yra dar iki ieškinio pateikimo. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pateikusi ir ieškinį, ir dubliką. Ieškovė reiškia prevencinį ieškinį ir prašo uždrausti atsakovams be atskiro ieškovės rašytinio sutikimo kaupti, turėti (laikyti), naudoti, perduoti skleisti, išsinešti, atgaminti, kopijuoti, perdaryti, padaryti prieinamą bei atlikti bet kokius kitus veiksmus su bet kokia ieškovės konfidencialia ir (ar) kitą komercinę paslaptį sudarančia informacija, bet kokia forma ir bet kokiu būdu, įskaitant, bet neapsiribojant, informacijos perėmimą ir (ar) perdavimą žodžiu, raštu, ir kitomis komunikacijos (elektroninėmis) priemonėmis sau ir tretiesiems asmenims, taip pat uždrausti vykdyti bet kokią komercinę, socialinę ar kitą veiklą naudojant (pasinaudojant) tokia konfidencialia informacija ar (ir) komercinėmis paslaptimis. Būtent šių reikalavimų užtikrinimui pirmos instancijos teismas ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
13. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi prevencinio ieškinio dalykas yra specifinis – reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Todėl atsakovų atskirojo skundo motyvas, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku, yra nepagrįstas.
14. Atsakovas atskirajame skunde pats pripažįsta, jog su ieškove buvo sudaręs darbo ir konfidencialumo sutartis, taigi jam yra žinomas jų turinys, taip pat ir ieškovės konfidencialios bei komercinės paslapties, kurią atsakovas įsipareigojo saugoti, turinys. Todėl atsakovai nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra apibrėžta konkreti informacija, sudaranti ieškovės konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį.
15. Atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, dėl duomenų, kuriais ieškovė grindžia aplinkybes apie ieškovo neteisėtai pasisavintą informaciją, įrodomosios reikšmės, taip pat aplinkybės, susijusios su Konkurencijos tarybos atliktu ieškovės veiklos patikrinimu, atsakovo darbo santykių su ieškove nutraukimu ir naujos atsakovo įkurtos įmonės vykdomos veiklos pobūdžiu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.