- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- A2.9.-764-161/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Pažeidėjas
- S. V.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) bedarbis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 27 d., apie 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose garažų (duomenys neskelbtini) kooperatyvo garažuose susistabdė K. P., važiuojantį savo automobiliu ir pareiškėjui atidarius automobilio dureles, kibo jam į rūbus sakydamas, kad susidoros bei liepė lipti iš automobilio ir eiti muštis su juo. S. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešė, kad į teismo posėdį negali atvykti dėl užimtumo darbe, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. teisme neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad tą dieną buvo garaže, apie 22 val. reikėjo eiti namo, rakino garažą ir pamatė, kad automobiliu atvažiuoja K. P., kuris tame pačiame garažų kooperatyve turi garažą. K. P. pats prie jo privažiavo, atidarė kairės pusės dureles ir pradėjo bendrauti. Pirmi jo žodžiai buvo „ką, krutas labai, parašei ten kažką“, pradėjo priekabiauti prie jo, gąsdino susidorojimu. Jis pats nieko nedarė, stovėjo, bandė kažką atgal atsakyti. Nebuvo prisilietęs prie K. P., jie tik apsižodžiavo, į atlapus K. P. nekibo, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Prie jų nebuvo jokių žmonių, tik toliau nuo jų buvo žmogus. Garažų teritorija saugoma ir teritorija uždaroma, išleidžiama pagal leidimus.
Nukentėjusysis K. P. teisme paaiškino, kad 2016 m. gegužės 27 d. atvažiavo į savo tėvuko garažą ir jį sustabdė S. V., kuris pasakė, kad pirma susidoros su žentu, po to ir su juo, todėl S. V. jis pasakė, kad S. V. pirmas prikibo prie jo žento. Tada S. V. puolė į jo mašiną ir norėjo smogti į galvą, jis bandė S. V. atstumti, laikė už rankos. S. V. liepė jam išlipti ir eiti muštis, tačiau jis nesutiko ir išvažiavo. Jo rūbai nebuvo suplėšyti, ant rankų buvo likusios žymės.
Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir K. P. 2016 m. gegužės 28 d. pareiškime, kuriame yra pažymėjęs, kad S. V. yra jo pažįstamas, konfliktuojantis su jo žentu dėl automobilio remonto.
Liudytojas V. A. teisme paliudijo, kad 2016 m. gegužės 27 d. buvo nuvykęs pas draugą prie garažų, stovėjo ir kalbėjo, viskas vyko apie 22 val. Draugo pavardės nežino, jis yra tiesiog pažįstamas. Matė, kad K. P. važiavo su mašina, jį susistabdė S. V.. Kaip susistabdė, nežino, eismas vyko lėtai. S. V. priėjo prie vairuotojo durelių, po to per keleivio dureles lindo į K. P. automobilio vidų ir vyko grumtynės, nuo jo atstumas buvo 50-60 metrų, tai visko gerai negirdėjo, buvo triukšmas, matė, kad mojavo rankomis, po to išsiskirstė. K. P. sustojo prie jo ir klausė, ar matė įvykį, pasakė kad matė, K. P. užsirašė jo telefoną.
Liudytojo V. A. rašytiniame paaiškinime (b.l. 3) nurodyta, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 22 val., būdamas prie garažo pastebėjo, kaip S. V. susistabdė važiuojantį automobilį ir, priėjęs prie vairuotojo, atidarė mašinos dureles bei kibo į atlapus vairuotojui, rėkavo ir bandė vairuotoją ištraukti į lauką.
Liudytojas J. B. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad apie šį konfliktą žinoma tiek, kad K. P. kreipėsi į policiją ir buvo iš jo žodžių surašytas pareiškimas, nurodė, kad garažų kooperatyve kilo konfliktas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra, necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju S. V. ir K. P. konflikto priežastis buvo asmeniniai tarpusavio santykiai, susiklostę dėl kilusių nesutarimų tarp S. V. ir K. P. žento. Kad tarp K. P. žento ir S. V. yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl automobilio remonto, neneigia nei S. V., nei K. P., nurodęs, kad dėl automobilio remonto jie turėtų aiškintis tarpusavyje. Taigi, nors konfliktas ir įvyko viešoje vietoje, tačiau S. V. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Be to, byloje patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių viešosios tvarkos pažeidimą ir žmonių rimties sutrikdymą, kurį sukėlė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra. S. V. teigia, kad K. P. prie jo privažiavo ir pradėjo priekabiauti ir gąsdinti susidorojimu. Tuo tarpu K. P. nurodo, kad S. V. jį, važiuojantį automobiliu, susistabdė, kibo jam į rūbus, sakydamas, kad susidoros. Nors teisme liudytojas V. A. paliudijo, kad matė, jog K. P. važiavo su mašina ir jį susistabdė S. V., tačiau paklaustas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustabdė automobilį, liudytojas nežinojo. Šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai ir dėl jų nenuoseklumo bei nesutapimo su pačių konflikto dalyvių paaiškinimais. Liudytojas V. A. teisme paliudijo, kad S. V. priėjo prie vairuotojo durelių, po to per keleivio dureles lindo į K. P. automobilio vidų, tačiau aplinkybės, kad S. V. lindo į automobilį per keleivio dureles, neminėjo nei K. P., nei pats V. A. savo rašytiniame paaiškinime. Byloje daugiau asmenų, mačiusių konfliktą, nenustatyta. Nors liudytojas V. A. teisme nurodė, kad konflikto vietoje buvo nuvykęs pas draugą, su kuriuo kalbėjo, tačiau teisme nurodė, kad jo pavardės nežino.
Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad S. V. 2016 m. gegužės 27 d., 22 val., asmeninio konflikto su K. P. metu, padarė nedidelį chuliganizmą.
ATPK 250 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant 1-9 punkte išvardintoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena iš ATPK 250 straipsnyje išvardintų aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. V. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Teisme K. P. nurodė, kad jam ant rankų buvo likusios grumtynių žymės, todėl jei K. P. mano, kad S. V. savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, jis, gindamas savo interesus, pareiškimu gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 291 -293 straipsniais,
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl S. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.