Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-509-570/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
e2-509-570/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Altmeda“
Advokatai
Marius Zamulskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-509-570/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02771-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.14.; (S) 2.6.10.5.2.1.; 2.6.27.; 2.6.26.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 16 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,

dalyvaujant ieškovo M. B. atstovui advokatui S. M.

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altmeda“ direktoriui T. K., atstovui advokatui Mariui Zamulskiui,

tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų J. J. ir E. Z. nedalyvaujant

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altmeda“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų J. J. ir E. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 31 000 eurų žalos atlyginimo už prarastą automobilį, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodė, kad ieškovas 2015 m. lapkričio - gruodžio mėn. naudojosi savo advokato Italijoje F. M. nuosavu automobiliu Mercedes Benz ML, Italijos valstybinis registracijos Nr. DW442TV. Kadangi ieškovas jau kurį laiką gyvena ir dirba Baltarusijoje, todėl per savo pažįstamą N. L. susisiekė su atsakovės UAB „Altmeda“ direktoriumi T. K., su kuriuo susitarė dėl minėto automobilio pervežimo iš Milano į Vilnių. Už pervežimą ieškovas atsakovei sumokėjo 400 Eur. 2016 m. sausio mėnesį automobilį reikėjo sugrąžinti atgal į Italiją, todėl ieškovas vėl kreipėsi į UAB „Altmeda“ direktorių T. K. su prašymu nugabenti automobilį atgal į Italiją (Milaną ar Turiną) arba Lenkiją (Plonską). Atsakovė sutiko organizuoti pervežimą, todėl sutartu laiku 2016-01-21 M. B. atvyko į UAB „Altmeda“ naudojamą automobilių stovėjimo aikštelę Gariūnų g. 43, Vilniuje, kur paliko automobilį Mercedes ML, v/n DW442TV, padavė R. K. automobilio užvedimo raktelį, o pats į Italiją išvyko lėktuvu. T. K. pažadėjo, kad jei UAB „Altmeda“ vilkiko neturės, suorganizuos kitą transporto priemonę automobilio pervežimui. Ieškovės direktorius T. K. surado neva UAB „Autiga“ vilkiką, dalyvavo automobilį pakraunant ant autovežio, telefonu, spec. programų pagalba, per UAB ‚Altmeda“ elektroninį paštą susirašinėjo su ieškovu, siųsdamas informaciją apie automobilio pakrovimą, prašė suteikti tikslų adresą kur automobilis turi būti iškrautas, susitarė dėl atlygio už pervežimą, prašė persiųsti automobilio registracijos dokumento kopiją, t.y. prisiėmė automobilio vežėjo funkcijas. 2016-01-27 T. K. ieškovą informavo, kad automobilis yra pakrautas ant autovežio, atsiuntė tai patvirtinančią nuotrauką bei prašė pateikti papildomus duomenis. 2016-01-29 apie vidurdienį T. K. susisiekė su ieškovu ir informavo, kad jau kurį laiką negali susisiekti su vežėju ir prašė ieškovą pabandyti susisiekti su vežėju pačiam, tačiau jo duotas numeris buvo išjungtas. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis sukčiavimo būdu buvo užvaldytas trečiojo asmens J. J. ir pavogtas. Susisiekęs su T. K., ieškovas nurodė jam nedelsiant kreiptis į policiją, o vėliau kreipėsi ir pats. Automobilio savininkas F. M. pareikalavo atlyginti jam 31 000 Eur už prarastą automobilį (26 000 Eur automobilio kaina, bei kitos išlaidos) kuriuos ieškovas pervedė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo vadybos 3-iajame skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05595-16, kurio metu paaiškėjo, kad atsakovas, ieškodamas kas galėtų nuvežti automobilį į Italiją, kadangi įmonės automobiliai buvo užimti, padavė skelbimą į www.auto-loads.com portalą, kuriame talpinami įvairūs vežėjų ir privačių žmonių skelbimai, susiję su autotransportu. 2016-01-26 iš mobiliojo telefono paskambino vyras, kuris prisistatė Audriumi ir pasakė, kad gali paimti automobilį ir jį nuvežti į Italiją, tik jam nepatogu jį paimti iš Vilniaus, būtų gerai, jog atvarytų automobilį į Kauną ar Marijampolę. Atsakė, kad to padaryti negali, kadangi neturi to automobilio dokumentų. Tada Audrius perskambino ir pasakė, kad 2016-01-27 į aikštelę Gariūnų g. 43, Vilnius, atvyks nedidelis autovežis ir pakraus automobilį tam, kad jį nugabentų į Kauną. 2016-01-27, apie 13.00 val. Mercedes Benz ML buvo pakrautas ant autovežio Fiat Ducato ir išvyko iš Vilniaus į Kauną, kur turėjo būti perkeltas ant kito autovežio, važiuosiančio į Italiją. 2016-01-27, apie 17.30 val. T. K. parašė Andriui elektroniniu paštu automobilio iškrovimo vietą Italijoje ir nusiuntė automobilio dokumentų kopijas, paprašė vairuotojo, kuris veš automobilį Mercedes Benz ML, kontakto, tačiau niekas neatrašė. Tada bandė skambinti telefonu, tačiau ragelio niekas nekėlė. Tą pačią dieną apie 16.00 val. paskambino į tą patį numerį iš savo draugo telefono. Ragelį pakėlė Audrius ir patikino, kad viskas gerai, automobilis vyksta į Italiją. Pažadėjo patikslinti informaciją ir perskambinti, tačiau to nepadarė, o vėliau telefoną išjungė visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Z. davė parodymus, kad 2016-01-27, apie 11.00 val. jam paskambino nepažįstamas žmogus iš telefono ir paklausė ar galėtų nuvežti transporto priemonę į Kauną. Jis turi autovežį Fiat Ducato su kuriuo kartais vyksta pirkti automobilių į Kauną ir kitus miestus. Tą dieną atvyko į Gariūnų autoturgų, kur prie 135 A automobilių pardavimo aikštelės pasitiko nepažįstamas žmogus, t.y. T. K., kuris išvarė baltos spalvos Mercedes Benz ML automobilį su itališkais valstybiniais numeriais ir užvarė ant autovežio. Paklausė, kur yra automobilio dokumentai, žmogus atsakė, kad originalūs dokumentai yra Italijoje ir jie dar neatsiųsti, o dokumentų kopijos yra pas skambinusį žmogų, kuris lauks Kaune. Iš Vilniaus išvažiavo 13.20 val. Važiuodamas į Kauną, paskambino telefonu ir su atsiliepusiu vyriškiu susitarė, kad automobilį atveš į Kauno automobilių turgų ir paliks aikštelėje prie kavinės. Atvyko į tą aikštelę apie 14.20 val. ir dar kurį laiką laukė skambinusio vyro. Pastarajam atvykus, nuvarė automobilį nuo savo autovežio, padavė vyriškiui automobilio raktelius, gavo užmokestį už automobilio atvežimą ir išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas trečiasis asmuo J. J. davė parodymus, kad internete rado skelbimą dėl automobilio Mersedes Benz ML pervežimo iš Vilniaus į Prancūziją. Iš karto www.skelbiu.lt surado nepažįstamo asmens skelbimą, kur buvo nurodyta, kad perveža lengvuosius automobilius Lietuvoje. Paskambino skelbime nurodytu numeriu ir nurodė kažkokią pervežimo įmonę, jos nepamena, po to susitarė dėl to automobilio pervežimo iš Vilniaus iki Kauno. Kaina buvo 300 eurų. Vežėjui nurodė adresą Vilniuje, Gariūnų g. 43, kur stovėjo automobilis Mersedes Benz ML. Vežėjas atvyko nurodytu adresu, pasikrovė tą automobilį ir jį atvežė iki Kauno miesto, automobilių stovėjimo aikštelės, šalia automobilių turgaus. Vežėją pasitiko toje aikštelėje, jis perdavė automobilį ir automobilio raktus. Vežėjui sumokėjo 300 eurų. Susisiekė su žmogumi vardu Slavikas, nusiuntė jam visus to automobilio duomenis ir paklausė ar toks automobilis jam reikalingas. Jis atsakė, kad reikalingas. Vėliau pradėjo skambinti asmuo, atsakingas už to automobilio pervežimą ir domėtis, kur yra automobilis. Sunerimo, todėl nusprendė kuo greičiau susitvarkyti reikalus. Atėjo į automobilių turgų, kur ir buvo palikęs automobilį, ten susirado vežėją, kuriam pasakė, kad tą automobilį reikia pervežti iš Kauno į Raseinių pusę. Vežėjui sumokėjo 200 eurų, jis pasikrovė tą automobilį ir vežė nurodytu maršrutu. Važiavo vežėjui iš paskos. Atvykus į sutartą vietą, vežėjas nuo tralo nukrovė automobilį, davė automobilio raktelius ir išvažiavo. Padėjo raktelius ant automobilio priekinio rato iš vairuotojo pusės, parašė Slavikui žinutę, kad automobilis vietoje ir išvažiavo. Už tą automobilį iš Slaviko gavo 5000 eurų. Pinigus išleido kazino ir savo reikmėms. Kur Slavikas realizavo tą automobilį nežino. 2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu J. J. už automobilio Mercedes Benz ML, Italijos valstybinis registracijos Nr. DW442TV, pagrobimą buvo nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu. Iš jo ieškovui buvo priteista 31 000 eurų turtinei žalai atlyginti. Automobilis buvo draustas KASKO draudimu, tačiau išnaudojus visas galimybes, draudimo kompanija žalą atlyginti atsisakė. Mano, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė teisiniai automobilio pervežimo tarptautiniu maršrutu santykiai, buvo sudaryta žodinė krovinio vežimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.808 straipsnio 1 dalis), kurios dalykas automobilio Mercedes Benz ML, v.n. DW442TV, nuvežimas iš Lietuvos į Italiją. Žodinė vežimo sandorio forma atitiko šalių valią ir tokiam sandoriui buvo naudojama jau antrą kartą. Tarp šalių sudarytą vežimo sutartį atsakovas pavedė įvykdyti kitam asmeniui - J. J., kuris nėra UAB „Altmeda“ darbuotojas. J. J. pagrobus automobilį, ieškovui buvo padaryta žala, kurią, vadovaujantis CK 6.265 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalo solidariai atlyginti tiek J. J., tiek jam pavedimą davusi UAB „Altmeda“. Civilinės atsakomybės sąlygų buvimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo konstatuoti tiek J. J. neteisėti veiksmai, tiek kaltė, tiek žalos ir priežastinio ryšio buvimo faktai. Kadangi baudžiamojoje byloje 31 000 Eur yra priteista iš J. J., o žalą kaltieji asmenys privalo atlyginti solidariai, jos dydis yra preziumuojamas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, tokio dydžio žala turi būti ir priteista.

Mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d. tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju - senaties terminas yra treji metai. Atsakovas iš ieškovo automobilį priėmė 2016 m. sausio 21 d. Įvertinus tyčinį J. J., tai yra asmens, kurio paslaugomis atsakovas naudojosi vežimo metu, veiksmų pobūdį, atsakovui pareikšto ieškinio padavimo senaties terminas sueina 2019 m. kovo 20 d. Taigi akivaizdu, kad ieškovas paduodamas teismui ieškinį 2017 m. birželio 6 d. šio termino nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „ALTMEDA" su ieškiniu nesutinka visiškai. Mano, kad tarp šalių - M. B. ir UAB „ALTMEDA“ nesusiklostė jokie teisiniai santykiai ir ieškinys pareikštam netinkamam atsakovui. 2016 m. sausio mėn. į T. K. asmeniškai kreipėsi jo pažįstamas M. B., prašydamas pagalbos pervežant automobilį Mercedes ML į Plonską (Lenkija) arba į Milaną. Ieškovas su T. K. bendravo telefonu, per programą WhatsApp, taip pat SMS žinutėmis, telefonu. Telefoninių pokalbių įrašų T. K. nedarė, o SMS žinučių neišsaugojo - per šį gana ilgą laikotarpį T. K. pakeitė mobilų telefoną, o SMS žinutės neišliko. Mobiliosios programos „WhatsApp“ išklotinė patvirtina, jog nei T. K., nei juolab UAB „ALTMEDA“ neprisiėmė įsipareigojimo dėl ieškovo M. B. automobilio nuvežimo į Italiją. UAB „ALTMEDA“ neturėjo laisvų autovežių arba ieškovui netiko pristatymo laikas. Pvz. 2016-01-10 T. K. per mobiliąją programą „WhatsApp“ rašo: „Tačiau turiu pasitikrinti, ar bus galima rasti laisvą vietą“, „Gerai, turėsiu tai omenyje. Informuosiu tave“; 2016-01-14 T. K. rašo: „Sveikas. Dabar pasakyti negaliu, tačiau informuosiu tave“; 2016-01-15 T. K. pasiūlė pervežti automobilį į Italiją ir pristatyti sausio 18 d., tačiau ieškovui ši data netiko; 2016-01-15 ieškovas nurodė, kad būtų idealu, jeigu sunkvežimis išvyktų 25 d., 2016-01-19 T. K. atsakydamas į klausimą dėl 25 d. vykimo į Italiją nurodė, kad „šiuo metu nežinau“; 2016-01-25 T. K. nurodė, kad jo sunkvežimis vyksta tik į Lenkiją bei taip pat apgailestavo, kad išvyksta su pilnai pakrautu kroviniu; 2016-01-26 ieškovas nurodė, kad „Plonskas netinka“ ir kt.). 2016-01-30 T. K. paaiškinimuose baudžiamojoje byloje taip pat nurodyta, jog jis neįsipareigojo pervežti automobilio: „jam pasakiau, kad neprižadu, jog pavyks, bet galim pabandyti“. Patvirtino, jog ieškovas atvarė automobilį Mersedes Benz ML į atsakovo UAB „Altmeda“ automobilių stovėjimo aikštelę Gariūnų g. 43, Vilniuje ir perdavė užvedimo raktelius T. K., kad jis organizuotų automobilio nugabenimą į Italiją. Mobiliosios programos „WhatsApp“ pokalbio tarp ieškovo ir T. K. išklotinė patvirtina, kad Ieškovas paprašė T. K.: „Ar tiktų, jei 21 d. palikčiau tau automobilį? Stovėjimui?“. T. K. leido ieškovui palikti automobilį stovėjimui, tačiau jokio susitarimo dėl automobilio pervežimo į Italiją/Lenkiją ar kt., nebuvo pasiekta bei nebuvo sudaryta. Automobilis nebuvo perduotas T. K. ar UAB „ALTMEDA“ pagal jokią sutartį, juolab pervežimui, o paliktas stovėjimui. Ieškovas, žinodamas, jog T. K. ir atsakovas negali pervežti automobilio, paprašė surasti T. K., kas galėtų tai padaryti. T. K. susiklosčius tokiai situacijai geranoriškai sutiko padėti ieškovui kaip pažįstamam bei vežėjų skelbimo portale rado įmonę UAB „Autiga“, kuri galėjo pervežti ieškovo valdomą automobilį. Telefonu T. K. informavo apie tokią galimybę ieškovą, jam tai buvo priimtina ir jis su tuo sutiko. Taigi, ieškovui buvo žinoma, jog automobilį įsipareigoja pervežti vežėjas UAB „Autiga“ ir jis su tuo sutiko. Tai, kad Ieškovui buvo žinoma, jog vežėjas yra UAB „Autiga“, T. K. nurodė ir per mobiliąją programą „WhatsApp“. Tokiu atveju pats ieškovas turėjo sudaryti susitarimą dėl vežimo su UAB „Autiga“. Be to, už pervežimą ieškovas ketino atsiskaityti su vežėju. Kaip matyti vėliau, automobilis buvo pavogtas. Pabrėžtina, jog T. K. neperdavė automobilio J. J.. Su Ieškovo sutikimu, T. K. tik pakrovė automobilį vežėjo atsiųstam asmeniui. Prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovas atlygino 31 000 Eur žalą galimai susitaręs su automobilio savininku, nes ikiteisminiame tyrime automobilio vertė nurodyta skirtinga ( 25 000 Eur, 26 000 Eur ar pan.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl pervežimo paslaugos užsakovo (siuntėjo) nustatymo ir krovinio vežėjo atsakomybės už prarastą krovinį sąlygų.

Šalių (jų atstovų) paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „Altmeda“ 2015 m. gruodžio 7 d. pagal CMR krovinio važtaraštį pargabeno iš Italijos į Lietuvą automobilį Mercedes Benz ML, Italijos valstybinis registracijos Nr. DW442TV, kuris priklausė Italijos piliečiui F. M. (CMR važtaraštis). Šio automobilio gavėju nurodytas N. L., tačiau byloje nekilo ginčo, kad automobilis pargabentas jo naudotojui ieškovui M. B.. Už šį pervežimą atsakovei sumokėta 400 Eur. Atsakovė UAB „Altmeda“ yra pelno siekianti bendrovė, vykdanti gamybą, prekybą, teikianti paslaugas, užsiimant krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, jos direktoriumi yra T. K. (b.l. 14-17).

Po šio pervežimo ieškovas teigia susipažinęs su atsakovės direktoriumi T. K.. 2016 m. sausio mėnesį automobilį reikėjo grąžinti į Italiją, todėl kaip matyti iš byloje esančio ieškovo ir T. K. susirašinėjimo per WhatsApp programą, jis susisiekė su T. K. ir paprašė pervežti minėtą automobilį atgal į Italiją (Milaną ar Turiną) arba Lenkiją (Plonską). 2016-01-10 T. K. per mobiliąją programą „WhatsApp“ ieškovui rašė - „Tačiau turiu pasitikrinti, ar bus galima rasti laisvą vietą“, „Gerai, turėsiu tai omenyje. Informuosiu tave“; 2016-01-14 T. K. rašo: „Sveikas. Dabar pasakyti negaliu, tačiau informuosiu tave“; 2016-01-15 T. K. pasiūlė pervežti automobilį į Italiją ir pristatyti sausio 18 d., tačiau ieškovui ši data netiko; 2016-01-15 ieškovas nurodė, kad būtų idealu, jeigu sunkvežimis išvyktų 25 d., 2016-01-19 T. K. atsakydamas į klausimą dėl 25 d. vykimo į Italiją nurodė, kad „šiuo metu nežinau“; 2016-01-25 T. K. nurodė, kad jo sunkvežimis vyksta tik į Lenkiją bei taip pat apgailestavo, kad išvyksta su pilnai pakrautu kroviniu; 2016-01-26 Ieškovas nurodė, kad „Plonskas netinka“ ir kt.). Kaip matyti iš susirašinėjimo, T. K. įsipareigojo ieškovui organizuoti minėto automobilio pervežimą iš Lietuvos į užsienį, todėl, kaip patvirtino pats T. K., kad ieškovas sutartu laiku, t.y. 2016-01-21 pristatė automobilį į UAB „Altmeda“ naudojamą automobilių aikštelę, adresu Gariūnų g. 43, Vilniuje, iš kur jis turėjo būti nugabentas į Italiją. Ieškovas automobilio užvedimo raktus padavė asmeniškai T. K., o pats išskrido lėktuvu. T. K. automobilį ir jo užvedimo raktus bei automobilyje paliktus dokumentus priėmė savo žinion ir atsižvelgiant į tai, kad UAB „Altmeda“ neturėjo laisvos transporto priemonės automobilio pervežimui, pradėjo ieškoti kas galėtų nuvežti automobilį į Italiją.

Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.01-1-68558-15 T. K. apklausos protokolo (3 tomas, b.l.117 antra pusė), T. K. padavė skelbimą į www.auto-loads.com portalą, kuriame talpinami įvairus vežėjų ir privačių žmonių skelbimai, susiję su autotransportu, kad reikalinga transporto priemonė pervežimui. Su juo susisiekė asmuo, prisistatęs Audriumi ir pasakė, kad gali paimti automobilį ir jį nuvežti į Italiją, tik jam nepatogu jį yra paimti iš Vilniaus, būtų gerai, jog atvarytų automobilį į Kauną ar Marijampolę. Atsakė, kad to padaryti negali, kadangi neturi to automobilio dokumentų. Tada jis paskambino ir pasakė, kad 2016-01-27 į aikštelę Gariūnų g. 43 atvyks nedidelis autovežis ir pakraus „MB ML“ tam, kad jį nugabentų į Kauną. 2016- 01-27, apie 13.00 val. tas automobilis buvo pakrautas ant autovežio „Fiat Ducato“, v/n. (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš Vilniaus į Kauną, kur turėjo būti perkeltas ant kito autovežio, važiuosiančio į Italiją. T. K. nufotografavo autovežį, automobilio užkrovimą ir nusiuntė informaciją ieškovui. Be to, detaliai informavo ieškovą, kada vilkikas atvyks į Malpensą (Italija) ir pan. 2016-01-27 T. K. ieškovą informavo, kad automobilis yra pakrautas ant autovežio, atsiuntė tai patvirtinančią nuotrauką bei prašė pateikti papildomus duomenis. 2016-01-29 apie vidurdienį T. K. susisiekė su ieškovu ir informavo, kad jau kurį laiką negali susisiekti su vežėju ir prašė ieškovą pabandyti susisiekti su vežėju, tačiau jo duotas numeris buvo išjungtas. Atkreiptinas dėmesys, jog T. K. nusiuntė ieškovui vilkiko, kuriuo jau gabenamas Mersedes bei vairuotojo tel. ir UAB „Autiga“ rekvizitus 2016 m. sausio 29 d., t.y. tik tada, kai automobilis jau buvo išvežtas (b.l.61,62). Bet kaip matyti iš tolesnio susirašinėjimo, ieškovui nurodytais telefonais susisiekti nepavyko, todėl tapo aišku, kad automobilis pavogtas. Susisiekęs su T. K., ieškovas nurodė jam nedelsiant kreiptis į policiją, o vėliau kreipėsi ir pats. Automobilio savininkas F. M. pareikalavo atlyginti jam 31 000 Eur už prarastą automobilį (26 000 Eur automobilio kaina, bei kitos išlaidos) kuriuos ieškovas pervedė 2016-03-21.

Dėl automobilio vagystės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo vadybos 3-iajame skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05595-16, kurio metu liudytoju apklaustas trečiasis asmuo E. Z. davė parodymus, kad 2016-01-27, apie 11.00 val. jam paskambino nepažįstamas žmogus iš telefono ir paklausė ar galėtų nuvežti transporto priemonę į Kauną. Jis turi autovežį Fiat Ducato su kuriuo kartais vyksta pirkti automobilių į Kauną ir kitus miestus. Tą dieną atvyko į Gariūnų autoturgų, kur prie 135 A automobilių pardavimo aikštelės pasitiko nepažįstamas žmogus, tačiau ne tas, kuris skambino. Iš aikštelės žmogus išvarė baltos spalvos Mercedes Benz ML automobilį su itališkais valstybiniais numeriais ir užvarė ant autovežio. Paklausė, kur yra automobilio dokumentai, žmogus atsakė, kad originalūs dokumentai yra Italijoje ir jie dar neatsiųsti, o dokumentų kopijos yra pas skambinusį žmogų, kuris lauks Kaune. Iš Vilniaus išvažiavo 13.20 val. Važiuodamas į Kauną, paskambino telefonu ir su atsiliepusiu vyriškiu susitarė, kad automobilį atveš į Kauno automobilių turgų ir paliks aikštelėje prie kavinės. Atvyko į tą aikštelę apie 14.20 val. ir dar kurį laiką laukė skambinusio vyro. Pastarajam atvykus, nuvarė automobilį nuo savo autovežio, padavė vyriškiui automobilio raktelius, gavo užmokestį už automobilio atvežimą ir išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas trečiasis asmuo J. J. davė parodymus, kad internete rado skelbimą dėl automobilio Mersedes Benz ML pervežimo iš Vilniaus į Prancūziją. Iš karto www.skelbiu.lt surado nepažįstamo asmens skelbimą, kur buvo nurodyta, kad perveža lengvuosius automobilius Lietuvoje. Paskambino skelbime nurodytu numeriu, prisistatė Dariumi ir nurodė kažkokią pervežimo įmonę, jos nepamena, po to susitarė dėl to automobilio pervežimo iš Vilniaus iki Kauno. Kaina buvo 300 eurų. Vežėjui nurodė adresą Vilniuje, Gariūnų g. 43, kur stovėjo automobilis Mersedes Benz ML. Vežėjas atvyko nurodytu adresu, pasikrovė tą automobilį ir jį atvežė iki Kauno miesto, automobilių stovėjimo aikštelės, šalia automobilių turgaus. Vežėją pasitiko toje aikštelėje, jis perdavė automobilį ir automobilio raktus. Vežėjui sumokėjo 300 eurų. Susisiekė su žmogumi vardu Slavikas, nusiuntė jam visus to automobilio duomenis ir paklausė ar toks automobilis jam reikalingas. Jis atsakė, kad reikalingas. Vėliau pradėjo skambinti asmuo, atsakingas už to automobilio pervežimą ir domėtis, kur yra automobilis. Sunerimo, todėl nusprendė kuo greičiau susitvarkyti reikalus. Atėjo į automobilių turgų, kur ir buvo palikęs automobilį, ten susirado vežėją, kuriam pasakė, kad tą automobilį reikia pervežti iš Kauno į Raseinių pusę. Vežėjui sumokėjo 200 eurų, jis pasikrovė tą automobilį ir vežė nurodytu maršrutu. Važiavo vežėjui iš paskos. Atvykus į sutartą vietą, vežėjas nuo tralo nukrovė automobilį, davė automobilio raktelius ir išvažiavo. Už tą automobilį iš Slaviko gavo 5000 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu J. J. už automobilio Mercedes Benz ML, Italijos valstybinis registracijos Nr. DW442TV, pagrobimą buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu. Iš jo ieškovui buvo priteista 31 000 eurų turtinei žalai atlyginti. Žala neišieškota, vykdomasis raštas dėl skolos priverstinio išieškojimo, neišduotas.

Kaip matyti iš pateiktų prarasto automobilio draudimo poliso ir draudimo sutarties (b.l.108-115), ginčo automobilis jo praradimo metu buvo apdraustas Italijos draudimo kompanijoje KASKO draudimu, tačiau žalą atsisakyta atlyginti dėl tos priežasties, kad ji padaryta sukčiavimo būdu, neteisėtai automobilį pasisavinant, o ne vagystės būdu (b.l.155 - 157). Ieškovas su atsakovu ne kartą kreipėsi į draudimo kompaniją, buvo prašoma atnaujinti draudimo bylą, tačiau neginčijamai nustatyta, jog draudiminė išmoka nei savininkui, nei kitiems asmenims išmokėta nebuvo.

Dėl atsakovo tinkamumo ir šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo

Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis.

Ieškovas teigia, kad tarp jo bei atsakovės susiklostė tarptautinio pervežimo santykiai pagal žodinę vežimo sutartį, gi atsakovas teigia, jog jokie santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė, mano, kad pasirinktas netinkamas atsakovas – UAB „Altmeda“, nes visais susirašinėjimas ir susitarimas vyko tarp ieškovo ir T. K. kaip fizinių asmenų. Atsakovas nesutiko kad jis vykdė ginčo automobilio pervežimą į Italiją, jis teigia tik ieškovo prašymu suradęs kitą vežėją ir jam davęs nurodymus (instrukcijas). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Altmeda“ direktorių T. K. ne dėl to, kad jie buvo draugai ar verslo partneriai, bet dėl to, kad 2015 m. ginčo automobilį būtent UAB „Altmeda“, o ne T. K. parvežė į Lietuvą iš Italijos ir už paslaugas UAB „Altmeda“ gavo 400 Eur.

Kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovas, T. K. rašydamas žinutes ieškovui naudoja terminologiją - “mano vilkikai”, “mano transportas”, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis pats asmeniškai turi autovežius ir verčiasi automobilių gabenimu. Ieškovo automobilio priėmimo (pakrovimo) vieta T. K. pasirinko atsakovo UAB “Altmeda” nuomojamą aikštelę ir nurodė jos adresą - Gariūnų g. 43, Vilnius. Elektroniniam susirašinėjimui T. K. naudojo atsakovės elektroninio pašto adresą. Susirašinėjimo metu T. K. domėjosi ar ieškovui reikalinga sąskaita, kurią gali išrašyti juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia veikla. Be to, susirašinėjimas patvirtina, kad būtent atsakovės direktorius, veikdamas atsakovės vardu, derina su ieškovui maršruto ir kainos klausimą:

Žr. žinutės 2016 m. sausio 11d. 20.56 žinute “Į Plonską kainuotų 150 Eur, o į Milaną - 400 Eurų”,

Vėliau tikslios iškrovimo vietos, apmokėjimo tvarkos ir dokumentų įforminimo klausimą:

sausio 27 d. 10.25 žinutė: “Man reikalingas iškrovimo adresas Milane”,

sausio 27 d. 10.31 žinutė: “Kaip mokėsite už paslaugas? Grynais ar banko pavedimu?”,

sausio 27 d. 15.12 žinutė: “Išsiunčiau Jums savo banko sąskaitos duomenis”,

sausio 27 d. 15.15 žinutė: “Ar Jums reikia sąskaitų faktūrų, ar galima jų nerašyti?”.

Ieškovo atstovas teigia, jog M. B. suvokė atsakovę kaip krovinio vežėją pagal susitarimą, buvo įsitikinęs, jog su T. K. bendrauja kaip transporto pervežimo įmonės vadovu, kuriam gali patikėti vertingą automobilį. Todėl teismo nuomone, ieškovas dėl pervežimo tarėsi su T. K. ne kaip su fiziniu asmeniu, bet kaip su atsakovės UAB „Altmeda“ direktoriumi, kuris veikė įmonės vardu ir interesais.

Sprendžiant klausimą dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, svarbu konstatuoti, jog krovinys (automobilis Mersedes Benz ML) iš Lietuvos turėjo būti gabenamas į užsienį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius: vežama kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006).

CMR konvencija nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos.

Atsakovės direktorius T. K. teigia, kad su ieškovu vyko pokalbiai dėl galimybės pervežti automobilį Mersedes Benz ML, tačiau jis ieškovui nurodė, kad UAB „ALTMEDA“ galimybės pervežti ginčo automobilį ieškovo nurodytomis dienomis neturi ir automobilio neveš. Tačiau iš vėlesnio susirašinėjimo akivaizdu, jog susidarė įspūdis, jog jis suras kitą vežėją, ar pasitelks kitas transporto priemones, bet kokiu atveju automobilis bus pristatytas į ieškovo nurodytą vietą. Tuo tikslu jis dėjo skelbimus į internetinius portalus ir ieškojo laisvos transporto priemonės pervežimui.

Atsakovė teigia, jog 2016-01-26 ieškovo automobilį savo naudojamoje aikštelėje priėmė ne pervežimui, bet saugojimui. Teigia, jog „WhatsApp“ pokalbių išklotinė patvirtinta, kad ieškovas 2018-01-16 d. paprašė T. K.: „Ar tiktų, jei 21 d. palikčiau tau automobilį? Stovėjimui?“. Tačiau neaišku kokiu tikslu T. K. aktyviai ieškovo pervežimui skirtos transporto priemonės, dėjo skelbimą į internetinius portalus, toliau aktyviai susirašinėjo su M. B., jei ieškovas automobilį paliko saugojimui. Tuomet darytina išvada, jog jis automobilio nesaugojo, bet jį ketino išvežti iš Lietuvos, nes būtent atsakovės direktorius surado kitą asmenį, kuris turėjo automobilį nugabenti į Italiją, pats dalyvavo automobilį pakraunant, padarė vilkiko nuotrauką ir ją nusiuntė ieškovui.

Atsakovo vadovas teigia, jog jis parašė ieškovui, kad automobilį perveš jo surasta įmonė UAB „Autiga“ ir būtent M. B. galėjo susisiekti su minėta įmone bei sudaryti rašytinę sutartį, tačiau kaip matyti iš susirašinėjimo per WhatssApp programą, jis ieškovui UAB „Autiga“ rekvizitus bei vairuotojo tel. ir vilkiko numerius nusiuntė jau įvykus faktui, t.y. 2016-01-29 po beveik pusantros paros kai 2016 m. sausio 27 d. 15.20 automobilį buvo perdavęs tariamam vežėjui, o iš tikro trečiojo asmens, nuteisto už sukčiavimą ir šio automobilio vagystę J. J. pasamdytam E. Z.. Todėl ieškovas, jau būdamas Italijoje, jokių galimybių sudaryti sutartį su UAB „Autiga“, kuri iš tiesų apie jokį pervežimą nežinojo ir kurios vardu nusikaltėliai tik buvo prisidengę, negalėjo (2016 m. sausio 28 d. 15.33 ieškovo žinutė: “Atleiskite, kad vėl trukdau. Ar galite atsiųsti vilkiko numerį, ir vairuotojo vardą ir pavardę” Turiu nusiųsti šią informaciją automobilį priimsiančiam viešbučiui. Ačiū”)

Už pervežimą T. K. ir ieškovas sutarė kainą 400 Eur, kuriuos ieškovas turėjo paduoti atvykusiam vairuotojui grynais

Taigi konkrečiu atveju darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas pervežti krovinį ir šis susitarimas buvo vykdomas. Šalys konkliudentiniais veiksmais - ieškovas perduodamas atsakovui krovinį, o atsakovas priimdamas šį krovinį ir vykdydamas susitarimą, susitarė dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygų, kurios joms buvo žinomos, kas patvirtina, kad šalys žodžiu susitarė dėl pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties (CK 6.162 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 6.808 straipsnis). Vežimo sutartis dažnai yra konsensualinė, jos forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė.

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo pasirašiusios važtaraščio, tačiau pagal CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatas, kai važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 išaiškinta, kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Be to, ir pati ieškovė tiek pervežimo metu, tiek ir po jo atsakovę laikė pervežimo vykdytoja, kuri krovinį perdavė kitam vežėjui be ieškovės nurodymo.

Dėl iš tarptautinio vežimo sutarties kylančios vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą taikymo

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių sudarytą ginčo automobilio vežimo sutartį atsakovas pavedė įvykdyti kitam asmeniui - J. J., kuris nėra UAB „Altmeda“ darbuotojas, o buvo prisidengęs UAB „Autiga“ vardu. Ir nors civilinės atsakomybės sąlygų buvimo klausimas yra išspręstas 2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-923/2017, kuriuo konstatuoti tiek J. J. neteisėti veiksmai, tiek kaltė, tiek žalos ir priežastinio ryšio buvimo faktai, teismas papildomai pasisako dėl svarbiausių civilinės atsakomybės klausimų.

Kaip nustatyta įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, atsakovės direktorius T. K., organizuodamas krovinio gabenimą pagal ieškovo užsakymą, į www.auto-loads.com portalą, patalpino skelbimą, kad reikalingas autovežis. Į skelbimą atsiliepė trečiasis asmuo J. J., kuris prisistatė neva UAB ‚Autiga“ atstovu Audriumi ir susitarė jog nuveš ginčo automobilį už atlygį. T. K. bendravo su juo kaip su UAB „Autiga“ atstovu. Šių aplinkybių šalys neginčijo, jos yra konstatuotos įsiteisėjusiu nuosprendžiu, J. J. veiksmai kvalifikuoti kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaulės būdu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tačiau tokiai žalai atsirasti turėjo įtakos ir atsakovės veiksmai.

Atsakovei kaip profesionaliai vežėjai, turinčiai ne vieną vilkiką, nuolat vykdančiai tarptautinius transporto priemonių vežimus, negalėjo būti nežinomos tokio vežimo organizavimo, įforminimo, atlikimo aplinkybės, t.y. turėjo būti surašomas krovinio pervežimo važtaraštis, automobilis E. Z. perduotas pagal perdavimo priėmimo aktą, pateikus UAB „Autiga“ įgaliojimą ar kitus dokumentus. Gi šiuo atveju T. K. didelės vertės svetimą automobilį perdavė trečiajam asmeniui E. Z., nepatikrinęs jo tapatybės, net neįsitikinęs asmens, kuriam perduodamas automobilis pareigomis (ar jis yra UAB „Autiga“ darbuotojas, ar turi įgaliojimą priimti ir pervežti automobilį, nepareikalaudamas ir pats nesurašydamas priėmimo-perdavimo akto numatyto CMR konvencijos 35 str., kuriame turi būti nurodyti vežėjų duomenys (pavardės, pavadinimai, parašai, nurodyta perdavimo data, nurodytus reikalui esant pastabos). Taigi akivaizdu, kad atsakovas buvo tiek nerūpestingas ir neapdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kas sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą.

Vežėjo atsakomybė nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Vežėjas CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu galėtų būti atleistas nuo atsakomybės, jei įrodytų, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Įrodinėjimo našta, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, tenka vežėjui (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktas). Nepakanka įrodyti tik aplinkybių neišvengiamumo, vežėjas turi įrodyti ir priežastinį ryšį tarp tų aplinkybių bei žalos. Pažymėtina, kad neišvengiamos turi būti tiek aplinkybės, tiek ir jų padariniai. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vežėjui yra patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles, vertinant vežėjo didelį neatsargumą, kuris gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, spręstina, kad atsakovė, vykdydama pervežimą buvo itin neatidi, neatsargi ir nerūpestinga, todėl ieškovo reikalavimui atlyginti žalą, padarytą krovinio praradimu, taikytina CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis. Be to CMR konvencijoje įtvirtintos tam tikros garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis), tačiau vežėjas negali vadovautis nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.

Žalos atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovės vadovo veiksmais, krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės – itin didelio neatsargumo, kas tarptautinėje praktikoje prilyginama tyčiniams veiksmams, ir nėra teisinio pagrindo sumažinti priteistą iš atsakovo nuostolių sumą.

Negalima nepastebėti, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2015-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-399/2015, iš atsakovės UAB „Altmeda“ taip pat yra priteista 31000 Eur žala kitam ieškovui už pervežant dingusį automobilį, pervežime taip pat minimas neva vežėjas UAB „Autiga“, vadinasi įmonė ne pirmą kartą veikia nerūpestingai ir neapdairiai, pervežant didelės vertės krovinius.

Atsakovė teigia, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ir pats ieškovas, pats nesirūpindamas rašytinės pervežimo sutarties sudarymu su UAB „Autiga“, krovinio važtaraščio surašymu, tačiau nagrinėjamu atveju nuostoliai atsirado dėl to, kad atsakovė automobilį perdavė neturinčiam teisės jį gabenti asmeniui, kuris net neketino automobilio vežti, o darė nusikalstamą veiką, be to UAB „Autiga“ kaip neva vežėjo duomenis pateikė ieškovui tik tada, kai jis praktiškai neturėjo jokių galimybių sudaryti sutarties, nes automobilis jau buvo išvežtas be sutarties ar krovinio važtaraščio ir būtent tai yra nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir krovinio praradimo byloje nėra nustatytas.

Kaip jau buvo minėta draudimo išmoka automobilio savininkui ar jo naudotojui už prarastą automobilį išmokėta nebuvo, draudimo byla yra užbaigta.

Byloje kilo klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio.

Kai remiantis Konvencijos nuostatomis prarandamas krovinys esant vežėjo kaltei, vežėjas turi atlyginti žalą, kuri apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. (CMR konvencijos 23 str. 1d.). Yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kad tokiu atveju apsiribojama tiesioginiais nuostoliais, kurie apskaičiuojami pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku kai krovinys buvo priimtas vežti.

Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Automobilio savininkui F. M. išmokėta žalos suma už prarastą ginčo automobilį yra 31 000 Eur, todėl vežėjas, dėl savo kaltės praradęs šio krovinio dalį, turėtų atlyginti siuntėjui prarasto krovinio vertę. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra patenkintas ieškovo M. B. civilinis ieškinys ir iš atsakovo J. J. ieškovui priteista 31 000 Eur žala. Sutinkamai su CPK 182 str. 1 d. 2, 3 punktais, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių ir nustatytu įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje aplinkybių, nuosprendis turi prejudicinę galią. Pagal CK 6.6 str. 3 d. žalą padarę asmenys ją privalo atlyginti solidariai. Todėl nustačius, kad atsakovas neįvykdė vežimo sutartimi, kurios sudarymas jau yra patvirtintas, prisiimtos prievolės dėl savo kaltės pasireiškiančios dideliu neatsargumu, 31 000 Eur žala yra priteista iš kito kaltojo asmens baudžiamojoje byloje, priteistina ieškovui iš atsakovo 31 000 eurų nuostolių atlyginimą (LR CK 6.808 str., 6.245 str.- 6.249 str., 6.251 str., 6.256 str. 3 d., ).

Dėl senaties termino.

Atsakovas prašo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d., teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Taigi, nuo 2016 m. sausio mėn. yra praėję 1 metai, dėl ko ieškinys privalo būti atmestas taikant ieškinio senatį. Ieškovas su prašymu nesutinka. Atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatas teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju - senaties terminas yra treji metai. Visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį.

Kadangi jau anksčiau teismas konstatavo, kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės – itin didelio neatsargumo, kas tarptautinėje praktikoje prilyginama tyčiniams veiksmams, darytina išvada, jog taikomas m 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė iš ieškovo automobilį priėmė 2016 m. sausio 21 d. Įvertinus tyčinį J. J., tai yra asmens, kurio paslaugomis atsakovas naudojosi vežimo metu, veiksmų pobūdį, atsakovui pareikšto ieškinio padavimo senaties terminas sueina 2019 m. kovo 20 d. Taigi akivaizdu, kad ieškovas paduodamas teismui ieškinį 2017 m. birželio 6 d. šio termino nepraleido.

M. B. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo įstatymines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-06-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Prašymas tenkintinas.

LR CK 6.210 str. 2d., 6.37 str. 2 d. numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jo prašymu iš atsakovo priteistina LR CK 6.210 str. numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 31 000 Eur žalos atlyginimo sumą nuo 2017-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisiamos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 682 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 170 Eur už dokumentų vertimo paslaugas, 1800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 79 str., 88 str., 98, 93str. 1 d.).

Vadovaujantis LR CPK 259 str., 260 str. 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui M. B., gim. 1985-04-10 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altmeda“, juridinio asmens kodas 300009696 31 000 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį eurų) žalos atlyginimui, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos 2017-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 682 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) už vertimo paslaugas bei 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altmeda“ 23,55 Eur (dvidešimt tris eurus, 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Neveckienė