Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau - VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo D. M. tėvai. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties likusį palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – sūnus D. M.. (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimu nustatyta, kad Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė vadovaudamasi CK 3.88 straipsniu, patvirtino, kad N. M. yra pergyvenusi buvusį sutuoktinį A. M. ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto įgyto jiems gyvenant santuokoje. N. M. mirė (duomenys neskelbtini). N. M. mirė ištuokoje (santuokos nutraukimo data (duomenys neskelbtini)) bei susilaukė vieno vaiko, pareiškėjo D. M.. Testamentų registro išrašu nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų bei nėra užvestos paveldėjimo bylos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų, kad N. M. būtų sudariusi testamentą nėra. Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad po N. M. mirties liko 1) butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) 0.5700 ha Valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir pareigos; 4) 0.8000 ha Valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir pareigos; 5) 0.5500 ha Valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir pareigos; 6) 0.0700 ha Valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir pareigos; 7) 0.3300 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuomos teisės ir pareigos. Suinteresuotų asmenų atstovai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad po N. M. mirties pareiškėjas D. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, pareikšimas tenkinamas, nustatant, kad D. M. priėmė savo mirusios mamos N. M. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) pradėjęs jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po N. M. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus D. M., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.