Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pripažinti atsakovo Ž. J. viešai paskleistus duomenis (nuomonę), kuriuos jis išsakė komentuodamas ieškovo skelbimus internetiniame puslapyje Skelbiu.lt laikotarpiu nuo 2024-08-28 iki 2024-08-30, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją;

3) Priteisti iš atsakovo visas ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinio padavimo momentu sudaro 110 Eur žyminis mokestis bei 800 Eur išlaidos advokatui už ieškinio parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė pastolių perdavimo – priėmimo aktą (b. l. 7), prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (b. l. 8), skelbimų ir komentarų fotonuotraukas telefono ekrane (b. l. 9), iš policijos gautus duomenis apie skelbimų komentarus „Skelbiu LT“ puslapyje (b. l. 10-13), policijos nutarimą (b. l. 14-15), pajamų žurnalą (b. l. 16-18), sveikatos duomenis (su dubliku ir b. l. 72-73).

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta pastolių nuomos sutartis. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovui pagal skelbimus susiradus ieškovą, ieškovas atsakovui išnuomojo tam tikrą kiekį pastolių dviems mėnesiams už 120 Eur, nuo 2024-06-27 iki 2024-08-26 (b. l. 7-8). Iškart po to atsakovas prie įvairių ieškovo skelbimų internetiniame el. puslapyje skelbiu.lt nuo 2024-08-28 iki 2024-08-30 paliko 15 komentarų, kuriuose nurodė saugotis ieškovo kaip sukčiaus, aferisto, nemokančio kalbėti lietuviškai, apgaudinėjančio žmones (b. l. 9-13). Ginčo dėl to, kad komentarus parašė atsakovas, byloje nėra. Ieškovo vertinimu, tokia atsakovo išreikšta nuomonė neturi pagrindo, komentarai buvo menkinantys, diskredituojantys ieškovo verslą, ieškovas dėl to neteko klientų ir pajamų, buvo suteršta jo kaip fizinio asmens garbė ir orumas, o kaip verslininko – dalykinė reputacija. Atsakovas vertina, kad tik paskleidė savo nuomonę, siekdamas įspėti kitus potencialius ieškovo klientus, kad ieškovas juos gali apgauti, o to priežastimi buvo ieškovo tariamas nesilaikymas susitarimo dėl pastolių nuomos kainos, iš pradžių susitarus dėl mažesnės, o grąžinus pastolius pareikalavus didesnės sumos.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

16. Minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai paskleidžiama šios nutarties 35, 36 punktuose nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

19. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-28 nutartis byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, sprendimo 10-19 punktai).

20. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 1 d.). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.137 str. 3 d.). Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai (CK 1.137 str. 4 d.). Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 str. 5 d.).

21. Nagrinėjamu atveju šalys vertina, kad buvo paskleista atsakovo nuomonė, tik ieškovas vertina, kad ji pažeidė jo kaip fizinio asmens garbę ir orumą, o kaip verslininko – dalykinę reputaciją, tuo tarpu atsakovas vertina, kad tokios nuomonės paskleidimas ieškovo nurodytų pažeidimų nepadarė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad ginčo priežastimi tapo tariamai ieškovo vienašališkai, ne pagal pirminį susitarimą padidinta pastolių nuomos kaina. Ieškovas tą paaiškino tuo, kad keitėsi atsakovo užsakomų pastolių ir jų detalių apimtis. Atsakovas nurodo, kad niekas nesikeitė. Objektyvių šių aplinkybių rašytinių įrodymų byloje nėra, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas iš pradžių sakė, kad kaina bus 30 Eur, vėliau prisidėjo papildomų detalių, tada ieškovas sakė, kad kaina bus 40-50 Eur, kai atsakovas ėmė pastolius, ieškovas sakė, kad kaina gal bus iki 50 Eur mėnesiui. Iš to matyti, kad kažkokios derybos dėl pastolių nuomos kainos tarp šalių visgi vyko ir nebuvo taip, kad iš karto buvo sutarta viena kaina, kuri vienašališkai pasikeitė tik atsakovui grąžinus pastolius. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad šalys skirtingai vertino susitarimą dėl kainos, o skirtumas buvo 20 Eur. Iš abiejų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių peršasi išvada, kad įvyko tam tikras nesusikalbėjimas tikslios nuomos kainos aspektu, o šalių sandoris nebuvo iš anksto tiksliai įformintas raštu. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas visiškai netikėtai atsakovui vienašališkai pakeitė nuomos kainą. Kainos pokytis yra nedidelis, kaip keitėsi atsakovo užsakymo sudėtis, įrodymų byloje nėra, tačiau iš nustatytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad korekcijų buvo, todėl gali būti, kad buvo pagrindas kainai keistis. Bet kuriuo atveju tokį ginčą buvo galima spręsti atsiskaitymo metu, atsakovui tiesiog atsisakant mokėti nurodytus papildomus 20 Eur ir paliekant ieškovui pareigą įrodinėti bei galbūt prisiteisinėti šią sumą teisminiu keliu.

22. Visgi atsakovas visą ieškovo nurodytą sumą sumokėjo, tačiau iškart po to prie ieškovo skelbimų ėmė rašyti komentarus, juose nurodydamas saugotis ieškovo kaip sukčiaus, aferisto, nemokančio kalbėti lietuviškai, apgaudinėjančio žmones. Jokių konkrečių aplinkybių, kodėl ieškovas pagrįstai galėtų būti laikomas sukčiumi, aferistu, apgaudinėjančiu žmones, atsakovas nenurodė. Dėl to vertintina, kad atsakovas teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti informaciją įgyvendino netinkamai, pažeisdamas ieškovo teises, kadangi atsakovo komentarai pagal sprendimo 10-11 punktuose nurodytas aplinkybes negali būti laikomi pagrįsta ir objektyvia kritika, išreikšta neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti ieškovo, jo verslo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Tam, kad atsakovo komentarai būtų atitikę saviraiškos laisvę, tokioje situacijoje buvo reikalinga konkrečiai nurodyti, kodėl atsakovas laiko, jog ieškovas jį apgavo, pvz. nurodyti, kad iš pradžių sutariama viena pastolių nuomos kaina, o vėliau ji vienašališkai padidinama. Taip pat atsakovo nepasitenkinimas buvo susijęs tik su pastolių nuomos paslauga, tačiau iš pateiktų įrodymų (b. l. 9) matyti, kad ieškovas sukčiumi ir aferistu buvo vadinamas ir po ieškovo skelbimais, su kuriais atsakovas visiškai nebuvo susijęs, t .y., po skelbimais apie lauko ir vidaus duris, garažo vartus, garažo nuomą ar pardavimą, ketaus krosnelių pardavimą. Tokių prekių ir paslaugų atsakovas iš ieškovo neįsigijo, todėl nurodyti komentarai po šiais skelbimais buvo visiškai nepagrįsti. Taip pat ir aplinkybė, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos ne tik nelaikytina nuomone apie kažkokią netinkamą ieškovo verslo veiklą, bet ir šiaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ieškovas davė paaiškinimus teismo posėdžio metu normalia lietuvių kalba.

23. Kaip minėta, šalys vertina, kad buvo paskleista nuomonė. Kita vertus, nurodytų aplinkybių kontekste iš esmės būtų galima vertinti, kad nurodyti komentarai atitinka ne tik nepatenkinto asmens nuomonės, bet ir paskleistos žinios, fakto kriterijus, kadangi komentarai apie tai, kad ieškovas yra sukčius, aferistas, apgaudinėjantis žmones, pateikti be konteksto ir kaip neabejotini fakto prasme teiginiai.

25. Ginčo atveju atsakovas komentarais paskleidė žinią, teiginį, kad ieškovas yra sukčius, aferistas, apgaudinėjantis žmones, tačiau vertinant komentarų turinį negalima daryti išvados, jog tokia paskleista žinia atitinka tikrovę, kadangi nėra nurodyta nei tokią žinią pagrindžiančių faktinių aplinkybių, nei galima kategoriškai teigti, kad ieškovas tikrai visiškai nesilaikė šalių susitarimo ir nuomos kainą padidino vienašališkai bei nepagrįstai. Atitinkamai tokio turinio komentarai gali būti vertinami kaip žeminantys ieškovo asmens garbę ir orumą, dėl ko yra pagrindas ginti ieškovo teises, teismo tvarka pripažįstant paskleistus duomenis žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, neatitinkančiais tikrovės, taip pat svarstant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

26. Vertinant atsakovo komentarus per nuomonės prizmę pastebėtina, kad ji taip pat negali būti reiškiama bet kaip. Kaip minėta sprendimo 15-17 punktuose, nuomonė yra savo tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas, kaip asmuo supranta teikiamus duomenis. Ginčo atveju subjektyvaus tam tikrų duomenų vertinimo nėra, yra tik teiginiai apie tai, jog ieškovas yra sukčius, aferistas, apgaudinėjantis žmones, nenurodant, kad toks vertinimas kyla iš konkrečios tam tikros patirties iš nuomos teisinių santykių. Taip pat, kaip minėta, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Tuo tarpu ginčo atveju atsakovo komentarų negalima laikyti sąžiningai ir etiškai išreikšta nuomone, pagrįsta ir objektyvia kritika, už kurią nekyla atsakomybė, kadangi komentaruose nebuvo nurodyti jokie argumentai ar faktai, dėl ko ieškovas vadinamas sukčiumi, aferistu, apgaudinėjančiu žmones, kitiems potencialiems klientams nesiūloma, pvz., iš anksto raštu sudaryti su ieškovu konkretų susitarimą dėl jo paslaugų kainos, kad dėl jos vėliau nekiltų nesutarimų, o komentarai apie ieškovo lietuvių kalbos žinias apskritai su ieškovo verslo veikla nesusiję ir gali būti laikomi įžeidžiančiais asmenį. Atitinkamai yra pagrindas pripažinti atsakovo komentarus neetiškais, nesąžiningais, neigiamai apibūdinančiais ieškovą nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, dėl ko vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika yra pagrindas tokius komentarus pripažinti žeidžiančiais ieškovo asmens garbę ir orumą.

27. Kaip minėta sprendimo 17 punkte atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius. Ginčo atveju pagal atsakovo pasirinktą komentarų turinį negalima teigti, kad atsakovo nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, kuris taip pat buvo nurodytas komentaruose. Kaip tik vertinant komentarų turinį galima daryti išvadą, kad buvo siekta įžeisti ieškovą, pakenkti jo verslo veiklai, nes komentarai, kaip minėta, buvo rašomi ne tik po pastolių skelbimais, bet ir su ginčo situacija visai nesusijusiais. Tuo tarpu pašaliniai asmenys, perskaitę komentarus, galėjo susidaryti tik vienareikšmę nuomonę, kad ieškovas yra sukčius, aferistas, apgaudinėjantis žmones, dėl ko neverta su ieškovu turėti jokių reikalų.

29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti ieškovo pirmąjį ieškinio reikalavimą ir pripažinti atsakovo viešai paskleistus duomenis (nuomonę), kuriuos jis išsakė komentuodamas ieškovo skelbimus internetiniame puslapyje Skelbiu.lt laikotarpiu nuo 2024-08-28 iki 2024-08-30, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

30. Ieškovas taip pat prašo atlyginti ir jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur, tačiau dėl jos nėra kategoriškas, žalos dydį palieka nustatyti teismui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo kaltės ir atsakomybės dėl paskleistų netinkamų komentarų nepripažino, į tai, kad jie buvo paskleisti žinomiausiame, dideliame skelbimų el. puslapyje skelbiu.lt, siekiant padaryti neigiamą įtaką ne tik ieškovo pastolių nuomos, bet ir visai verslo veiklai ir su tuo tiesiogiai susijusiai ieškovo galimybei uždirbti pajamų, į komentarų didelį kiekį, vertintina, kad turi būti svarstomas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

31. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prieš tai teismo sprendime nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas, skleisdamas tokio pobūdžio komentarus, atliko neteisėtus veiksmus ir tai darė tyčia.

32. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie jo pablogėjusią sveikatą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtent situacija su atsakovo komentarais lėmė šį pablogėjimą. Tačiau nėra pagrindo ir teigti, kad jokia neturtinė žala ieškovui nebuvo padaryta. Savaime suprantama, kad tokio turinio komentarai galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, taip pat nepatogumus, kadangi reikėjo imtis veiksmų komentarams pašalinti, nustatyti juos rašiusį asmenį, dėl to kreiptis į policiją. Taip pat komentarai buvo skirti sumenkinti ieškovo kaip verslininko reputaciją, komentarų buvo net 15, po visais ieškovo įvairios verslo veiklos skelbimais. El. puslapis skelbiu.lt yra didžiausias ir žinomiausias tokio pobūdžio puslapis šalyje, todėl galima sutikti, kad ieškovo verslo reputacijai buvo kažkiek pakenkta, nors komentarai ir tebuvo rašomi tris dienas. Dėl šio skelbimų puslapio pobūdžio komentarus skaito ne atsitiktiniai žmonės, o tik tie asmenys, kurie ieško konkrečių prekių ir paslaugų, todėl komentarai galėjo pasiekti konkrečią tikslinę auditoriją, kuri galbūt būtų norėjusi įsigyti prekių ar paslaugų iš ieškovo, tačiau galėjo apsigalvoti dėl tokių komentarų turinio ir taip lemti ieškovo negautas pajamas.

34. Konkrečios turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio ieškovas neįrodinėjo, nes ją įrodyti tokioje situacijoje yra labai sudėtinga. Tačiau atsakovas pateikė pajamų žurnalą (b. l. 16-18), iš kurio matyti, kad po 2024 m. rugpjūčio 28-30 dienomis platintų komentarų ieškovo pajamos iš verslo veiklos rugsėjo-spalio mėn. smarkiai krito. Vertinant bendrą prieš tai gautų pajamų kontekstą nėra pagrindo daryti išvadą, kad tą lėmė kokie nors objektyvūs, pvz. sezoniškumo, veiksniai, kadangi rugsėjis dar nėra tas mėnuo, kai dėl oro sąlygų gali sustoti statybų, kurioms reikalingi pastoliai, darbai, o prekių pardavimui tai turi dar mažesnę įtaką. Tuo tarpu rugsėjo mėnesio pajamos yra akivaizdžiai mažesnės, nei prieš tai, spalio mėn. irgi nėra didelės. Todėl vertintina, kad atsakovo komentarai galėjo turėti įtaką ieškovo pajamoms.

35. Kita vertus, komentarai buvo rašomi tik tris dienas, todėl nebuvo prieinami potencialiems klientams neribotą ar ilgą laiką. Taip pat ir ieškovo pajamos buvo svyruojančios, pvz. kovo mėn. irgi buvo tik keli šimtai eurų, nors pvz. net sausį ieškovas iš pastolių nuomos gavo nemažų pajamų. Įvertinus visas aplinkybes, nesutarimo dėl nuomos kainos kontekstą, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustatytina, kad ieškovui atlygintina neturtinė žala yra 750 Eur. Pastebėtina, kad neturtinė žala nėra skirta atlyginti turtinei žalai, kurios byloje nebuvo prašoma priteisti ir ji konkrečiomis sumomis nebuvo įrodinėjama.

36. Kadangi nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir konstatuota neturtinė žala, kuri sietina su parašytais komentarais, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei neturinės žalos (CK 6.247 str.).

Kiti klausimai.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas už ieškinį sumokėjo 155,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo pirmasis neturtinis reikalavimas tenkintinas, antrasis reikalavimas tenkintinas iš dalies, tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturtinės žalos dydį nustatyti palieka teismui, o 2000 Eur sumą nurodė kaip orientacinę sumą paties ieškovo vertinimu. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas, kadangi neturtinė žala visada yra abstrakti ir tik teismas nustato jos dydį, dėl ko net jam ir esant mažesniam nei pageidauja ieškovas, tai neturi būti pagrindu bylinėjimosi išlaidas skirstyti proporcingai priteistai sumai, ypač kai nėra reikalaujamos neadekvačios sumos (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2024-04-18 nutartį byloje Nr. e2A-381-618/2024).

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteistina 1100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 110,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą ir 17,00 Eur žyminio mokesčio pagal faktinę teismo nustatytą neturtinės žalos sumą. Likusi sumokėta žyminio mokesčio dalis – 28,00 Eur – grąžintina ieškovui.

40. Byloje buvo patirta 27,83 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo Ž. J. viešai paskleistus duomenis (nuomonę), kuriuos jis išsakė komentuodamas ieškovo V. S. skelbimus internetiniame puslapyje Skelbiu.lt laikotarpiu nuo 2024-08-28 iki 2024-08-30, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo V. S. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

Priteisti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1227,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui V. S. 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių Eur) sumokėto žyminio mokesčio dalį (2024-11-05 mokėjimo nurodymas Nr. 371, 45,00 Eur suma).

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J. 27,83 Eur (dvidešimt septynis Eur 83 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.